„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2011 m. liepos 7 d., Nr.12 (234)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Nužudytas pulkininkas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Birželio 10 dieną Maskvoje nušautas pulkininkas Jurijus Budanovas. Šis buvęs rusų kariuomenės karininkas išgarsėjo 2000 metais, kai organizavo jaunos čečėnės nužudymą, paskui buvo suimtas, teisiamas ir iki 2009 metų pradžios įkalintas.

Nužudymas įvykdytas tuo metu, kai J. Budanovas išėjo iš notarų biuro Maskvos centre. Staiga pribėgęs vyriškis iš pistoleto iššovė keturis šūvius. J. Budanovas mirė iškart, o žudikas įsėdo į baltos spalvos „Mitsubishi“ markės automobilį ir nuvažiavo. Netrukus sudegintas automobilis rastas už kelių kilometrų. Birželio 13 dieną J. Budanovas palaidotas netoli Maskvos esančio Chimkų miesto kapinėse, laidotuvėse dalyvavo per 600 žmonių.

1963 metais gimęs J. Budanovas tankų daliniuose tarnavo nuo 1985 metų, kurį laiką tarnavo Vengrijoje ir Baltarusijoje dislokuotose tankų daliniuose, vėliau Rusijos pietuose, netoli Rostovo prie Dono. 1995–1996 metais dalyvavo pirmajame Čečėnijos kare. 1999 m. rugsėjo mėnesį J. Budanovas paskirtas tankų pulko vadu, o 2000 metų sausio pradžioje jam suteiktas pulkininko laipsnis. 1999 m. gruodžio mėnesį jo vadovaujamas tankų pulkas išsiųstas į Čečėniją. 2000 metų pavasarį J. Budanovas organizavo 18 metų čečėnės Elzos Kungajevos nužudymą.

2000 m. kovo 26-osios vakarą J. Budanovas kartu su pulko štabo viršininku N. Fiodorovu šventė dukros gimtadienį ir sumanė pasilinksminti – iš tanko pašaudyti į netoliese esantį gyvenamąjį namą. J. Budanovas davė įsakymą šauti leitenantui S. Bagrejevui, bet pastarasis įsakymą vykdyti atsisakė. Tada J. Budanovas ir N. Fiodorovas sumušė S. Bagrejevą ir įmetė jį į duobe. Čia jis praleido visą naktį. Kovo 27 dieną apie 1 valandą nakties J. Budanovas kartu su kareiviais Grigorjevu ir Lienšonu atvyko į Tengi kaimą, įėjo į į Kungajevų namus, kuriuose tuo metu buvo tik E. Kungajeva ir keturi nepilnamečiai jos broliai bei seserys. J. Budanovas tardė Elzą, mėgindamas sužinoti, kur yra jos tėvai, paskui įsakė kareiviams ją griebti ir vilkti į šarvuotį. 18 metų mergina buvo nugabenta į karinį dalinį, ten mušama ir spardoma. Galiausiai J. Budanovas E. Kungajevą išprievartavo ir pasmaugė, tada įsakė nuvežti į mišką ir užkasti.

Tą pačią dieną pulkininkas buvo areštuotas, pradėtas įvykio tyrimas. 2002 metų pavasarį prasidėjo jo teismas, paskirta papildoma psichiatrinė ekspertizė. Po ekspertizės Šiaurės Kaukazo apygardos karinis teismas pripažino J. Budanovą nepakaltinamu ir išsiuntė jį į psichiatrijos ligoninę.  2003 m. vasario 28 dieną aukštesnės instancijos teismas šį sprendimą pakeitė ir vėl buvo pradėtas pulkininko bylos nagrinėjimas. 2003 m. birželio 25 dieną J. Budanovas nuteistas 10 metų įkalinimo bausme. Iš įkalinimo įstaigos paleistas 2009 m. sausio 15 dieną.

2000 m. spalio mėnesį kalbėdamas su žurnalistais Rusijos kariuomenės Generalinio štabo generolas A. Kvašninas pareiškė: „Budanovas yra banditas, niekingas žmogus, pavojingas visuomenei ir darantis gėdą kariuomenei. Tokius kaip Budanovas reikia šalinti iš kariuomenės ir teisti“. Po 2003 metų vasarą pasibaigusio teismo proceso disidentas, žymus žmogaus teisių gynėjas Olegas Orlovas pareiškė: „Apmaudu, kad J. Budanovo įvykdytas brutalus nužudymas prilygintas po sugėrovų konflikto įvykusiam nužudymui. Tai akivaizdžiai parodo, kai nuolaidžiaujama tokiems nusikaltėliams“. Rašytojas Leonidas Grigorianas po teismo proceso pareiškė: „Budanovo pavardė jau tampa Šiaurės Kaukaze vykdomų represijų simboliu. Tai budelis, pamynęs visas žmogiškas vertybes ir tapęs žiaurumo įsikūnijimu“.

Teisėsaugos pareigūnai teigia, kad J. Budanovo nužudymas gerai suplanuotas: kurį laiką jis buvo stebimas, sekamas. Žudikas panaudojo Makarovo pistoletą su duslintuvu. Šis ginklas rastas sudegusioje mašinoje. Narpliojamos įvairios nusikaltimo versijos – nuo čečėnų keršto iki kitų kariškių įvykdyto nužudymo arba su verslo reikalais susijusio nužudymo. Teigiama, kad nuo 2010 metų rudens J. Budanovas bandė užsiimti verslu.

Bet čečėnų keršto versija laikoma pagrindine, tik su tuo nesiejami nei E.Kungajevos giminaičiai, nei čečėnų partizanai. Operatyviniai duomenys leidžia teigti, kad su J.Budanovu siekė susidoroti prokremliško R.Kadyrovo režimo atstovai. Pastaruoju metu Čečėnijoje vykusiuose kariniuose veiksmuose dalyvavę kariškiai ir specialiųjų dalinių pareigūnai gerokai sunerimo – jie gauna signalus, kad jais ir jų šeimomis domisi R. Kadyrovo režimo pareigūnai.

Pastaruoju metu Rusijoje pastebimos naujos tendencijos – kai kurie rezonansiniai nužudymai bent iš dalies atskleidžiami – randami šių nusikaltimų vykdytojai. Štai neseniai paaiškėjo, kad teisėsaugos pareigūnai surinko daug įrodymų, kad radikalios islamo organizacijos narį R. Chalilovą, antifašistų lyderį I. Chutorskį ir teisėją E. Čuvašovą nužudė buvęs specialiojo būrio kariškis A. Koršunovas. R. Chalilovas nužudytas 2009 metų rugsėjį, I. Chutorskis – 2009 m. lapkritį, o princingas teisėjas E. Čuvašovas – 2010 m. balandį. Paskelbta A. Koršunovo paieška, bet jis kol kas nesurastas. Pats A. Koršunovas negalėjo turėti asmeninių motyvų prieš šiuos tris asmenis – vadinasi, jis vykdė slaptųjų tarnybų arba įtakingų mafijos klanų užsakymus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija