Prancūzijos prezidentas dar neišrinktas

Socialistų lyderis Francois Hollande’as laimėjo pirmąjį rinkimų ratą

Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose socialistų lyderis Francois Hollande’as surinko tik nežymiai daugiau balsų už savo varžovą dabartinį prezidentą Nicolas Sarkozy. Gegužės 6 dieną šie du laimėtojai susigrums tarpusavyje antrame rinkimų rate. Rinkėjų aktyvumas buvo labai didelis – 80 proc., nors mažesnis nei 2007 metais 84 proc.,  bet reikšmingai didesnis nei 2002-aisiais 72 proc. Skaičiavimai, rodo, kad F. Hollande’as gavo 28,56 proc. balsų, o N. Sarkozy – 27,07 proc. Reikšmingą trečią vietą užėmė kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen, gavusi 18,12 proc. balsų. Tai rodo, kad kraštutiniai dešinieji pasirodė net geriau nei 2002 metais, kai su 17 proc. balsų ankstesnis jų lyderis Jeanas Marie Le Penas pateko į antrą turą. Rezultatai dvigubai geresni nei 2007-aisiais, kai gauta 10 proc. balsų. M. Le Pen prieš rinkimus ragino stiprinti „ekonominį patriotizmą“ ir žadėjo išvesti Prancūziją iš euro zonos, smerkė globalizaciją ir savo šalies islamizaciją, pelnydama ultradešiniųjų šalininkų pasitikėjimą savo išpuoliais prieš mėsos ruošimą pagal musulmoniškus halalo papročius.

N. Sarkozy savo rezultatus vertino teigiamai ir akcentavo savo politikos kryptingumą, siekdamas pritraukti M. Le Pen šalininkus, kurių didžioji dalis antrame rinkimų ture turėtų balsuoti už jį. N. Sarkozy ir toliau sako savo šalininkams, kad reikia „gerbti šalies sienas, ryžtingai kovoti prieš darbo vietų perkėlimą, kontroliuoti imigraciją, suteikti vertę darbui, saugumui“. Tad Hollande’o šalininkų jau seniai keliami lūkesčiai, kad jis ateis valdyti Prancūzijos, gali neišsipildyti. F. Hollande’as gali tikėtis masinės kairiųjų paramos, tačiau dabartiniam prezidentui N. Sarkozy bus sunku įtikinti balsavusius už Marine Le Pen palaikyti jį, – tokia yra vyraujanti nuomonė apie antrojo turo rinkimus tarp spaudos apžvalgininkų.

© 2012 „XXI amžius“