Žlugo derybos dėl ES biudžeto

Briuselyje susitiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) lyderiams nepavyko susitarti dėl naujojo ES biudžeto 2014–2020 metams. ES lyderiai, bandę susitarti dėl tikslaus trilijoną eurų sudarančio biudžeto, nutraukė Briuselyje vykusias derybas. Skaičiuojant, koks turėtų būti ES biudžetas 2014–2020 metais, reikia turėti galvoje, kad 2012-aisiais metais ES biudžetas yra 147,2 milijardai eurų, taigi šį skaičių reikėtų dauginti iš septynių. ES parama Lietuvai 2007–2013 metais yra 36 milijardai litų, t.y. kasmet viršija 5 mlrd. litų. Pagal naująjį projektą 2014–2020 metų ES biudžetą turėjo sudaryti 972 milijardai eurų. Lyginant su pirminiu variantu, jame apie 10,6 milijardų eurų būtų didinama parama sanglaudos fondams, 8 milijardais eurų daugiau gautų žemės ūkio sektorius, 5 milijardais eurų būtų kerpama parama naujai ES programai „Connecting Europe“, kuri sukurta remti infrastruktūros projektus. Tai galėtų paveikti ir paramą Lietuvai, kuri tikisi, kad šis instrumentas prisidėtų finansuojant geležinkelių projektą „Rail Baltica“, elektros ir dujų jungtis su Lenkija. Tačiau padėtis Briuselio susitikime pasisuko kitaip. Po to, kai dvi dienas trukęs ES šalių vadovų susitikimas baigėsi nepasiekus susitarimo, ES Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy tikisi, kad susitarti dėl ES biudžeto bus įmanoma kitų metų pradžioje.

Gražūs norai susitarti dėl ES biudžeto

Ketvirtadienį Briuselyje į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl ilgalaikio ES biudžeto Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas susirinkusiems ES šalių lyderiams sakė, kad ES biudžeto karpymai galbūt populiarūs, tačiau visiškai neatsakingi tuomet, kai reikia gaivinti ekonomiką. Jo nuomone, bendrijos biudžetas yra sprendimo, o ne problemos dalis. Kreipdamasis į ES šalių vadovus M. Schulzas priminė Parlamento raginimą užtikrinti pakankamą ES politikos sričių finansavimą iki 2020 metų.

Susitarimui trukdė skirtingi dviejų ES narių grupių norai

27 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Briuselyje nuomonės labai išsiskyrė dėl išlaidų politikos ir apskritai buvo nelabai realu per dvi dienas susitarti dėl trilijoną (tūkstantį milijardų) eurų sudarančio biudžeto. ES pareigūnai stengėsi surasti beveik neįmanomą kompromisą dėl 2014–2020 metų biudžeto, galinčio sėkmingai suartinti turtingesnes šalis, siekiančias sutaupyti, su skurdesnėmis Pietų ir Rytų Europos šalimis, kurios tikisi, jog Briuselis sušelps sunkius laikus išgyvenančias ūkio šakas ir regionus. Skurdesnės šalys, kurios gauna daugiausiai lėšų iš bendro ES biudžeto, žadėjo kovoti, kad išlaikytų lėšas, kurios, pasak euroskeptikų vakaruose ir šiaurėje, yra tuščiai švaistomos ir iš tikrųjų sukuria labai nedidelį ekonomikos augimą. Aštuonios daugiausiai į bendrą iždą įnešančios šalys (Austrija, Didžioji Britanija, Danija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija) susivienijo, reikalaudamos mažinti išlaidas, nors jos toli gražu neturi bendros nuomonės, ko ir kiek reikėtų atsisakyti. Kitoje barikadų pusėje – 15 valstybių, gaunančių lėšų, daugiausia iš sanglaudos fondų, kurie turi padėti skurdesniems regionams pasivyti turtingesnius. Ši eilutė ES biudžete yra didžiausia po Bendrosios žemės ūkio politikos (CAP). Šiai grupei, kurioje svariausią balsą turi Lenkija ir Portugalija, dar priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir dar visai neseniai stipria laikyta Ispanija.

Kitas ginčų objektas – subsidijos žemės ūkio ir žvejybos sektoriams, nukreipiamos per milžinišką CAP mechanizmą. Šis klausimas ypač opus Prancūzijai, kuri gauna daugiausiai lėšų iš didžiausios ES biudžeto programos.

Didžioji Britanija – prieš dovanų politiką

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas vadovavo grupei taupymo režimą palaikančių šalių, reikalaujančių būsimame septynerių metų biudžete laikytis „diržų veržimo“ priemonių kiekvienoje šalyje. Nuomonės išsiskyrė ir dėl to, kaip išleisti ES milijardus. Pagrindinė kliūtis šiame vadovų susitikime buvo D. Camerono reikalavimas apkarpyti išlaidas. Jis primygtinai siūlė sumažinti biudžetą nuo 1047 mlrd. iki 886 mlrd. eurų. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas nebuvo vienintelis, reikalavęs apkarpymų ES biudžete. Jo požiūrį palaikė Šiaurės Europos šalių grupė. „Svarstomas projektas tiesiog nebuvo pakankamai geras, – pabrėžė D. Cameronas. – Jis nebuvo pakankamai geras Britanijai, Vokietijai, Švedijai, Nyderlandams, Suomijai ir Danijai“. D. Cameronas grasino, kad Didžioji Britanija pasinaudos veto teise, jeigu nebus patenkintas jo reikalavimas apkarpyti trilijoninį ES biudžetą, ypač sumažinant priedus ES biurokratams.

Viltingi Prezidentės siekiai

Maksimalus Lietuvos tikslas derybose, pasak pasitarime dalyvavusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, kad bendro ES paramos paketo vertė būtų panaši kaip 2007–2013 metais. Ketvirtadienį, dar prieš prasidedant susitikimui Briuselyje, Lietuvos vadovė sakė: „Tikslas maksimum būtų tikrai turėti panašų bendrą paketą. Na, o vidinis pasiskirstymas tarp žemės ūkio struktūrinių fondų ir mūsų Ignalinos, be jokios abejonės, bus šiek tiek kitoks. Bet tikslas išlieka, kad bendras paketas Lietuvai būtų ne mažesnis“, – sakė valstybės vadovė. Toks biudžetas, pasak D. Grybauskaitės, būtų „didžiulė sėkmė“. „Dabar didžiulis ekonominis spaudimas atskirose šalyse turėti vis mažesnį ir mažesnį europinį biudžetą. Todėl mums, Baltijos šalims, po tokios sunkios krizės, kai 2008, 2009, 2010 metais mes taip nukentėjome, mums labai svarbu, kad nors panašų paketą gautume. Ir tai būtų didžiulis laimėjimas, turint galvoje, kaip mažinamas visas europinis biudžetas“, – pabrėžė D. Grybauskaitė. Paklausta, ką mano apie kai kurių šalių grasinimus vetuoti ES biudžetą, jei nebus priimtos joms palankios sąlygos, Prezidentė sakė, kad tai tik savo valstybių piliečius pamaloninti skirtos kalbos, į kurias neverta kreipti per daug dėmesio.

„Didele dalimi visos derybos visada vyksta šiek tiek už durų, o tie grasinimai daugiau skirti vidaus rinkai, pamojuoti kardais“, – teigė D. Grybauskaitė. Kaip „vidaus rinkai“ skirtus ji apibūdino ir Jungtinės Karalystės atstovų pasisakymus dėl būtinybės mažinti ES biudžetą. „Britai visada pasisako labai griežtai, įvairiai, o paskui derybose būna dar visai kitaip, tokia mano patirtis“, – sakė D. Grybauskaitė. Vetuoti ES biudžetą, kad jo priėmimas būtų atidėtas iki pavasario, pasak Lietuvos vadovės, nebūtų naudinga jokiai valstybei. „Visi tą instrumentą turi, visada turėjo tą vetavimo galimybę. Bet išties be europinio biudžeto, nutempiant jį į pavasarį, visi nukentėtume. Tuo labiau kad ir ekonominė situacija Europoje nėra gera. Šalims vis sunkiau ir sunkiau bus susitarti“, – perspėjo Prezidentė.

Realybė tapo žiauresnė nei tikėtasi

Tačiau jau kitą dieną, penktadienio vakare, D. Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvai teks susitaikyti su mažesniu ES biudžetu, nes to siekia daugiausiai į bendrą iždą sumokančios šalys. „Ne mes mokame, mes tik prašome. Ir aš manau, kad mes visi turime tai suprasti, kai norime, kad mums duotų daugiau“, – Lietuvos radijui Briuselyje kalbėjo Lietuvos vadovė. Prezidentės vertinimu, siūlymai, kad naujas septynerių metų biudžetas būtų mažesnis nei 2007–2013 metais, „rodo ne tik požiūrį į Europą, bet pirmiausia tai, kad Europoje tikrai sudėtinga situacija“. Pareiškusi, kad Lietuvai reikia milijardu eurų daugiau paramos, nei numatyta, D. Grybauskaitė susilaukė griežtos Vokietijos kanclerės Angel Merkel kritikos. Todėl Lietuvos prezidentė pripažino, kad Europa susidūrusi su nauja situacija: „Istorijoje pirmą kartą siūloma iš viso, absoliučia prasme mažinti europinį biudžetą“. Pasak Prezidentės, susitarimo dėl beveik trilijono eurų biudžeto pasiekti nepavyko, nes „pasiūlymas buvo nepriimtinas beveik visiems mokėtojams į Europos biudžetą“.

Iš pradžių derybos vyko lyg ir palankia skurdesnėms ES šalims linkme. Buvo tikimasi, kad į Lietuvos pagrįstus reikalavimus bus bent šiek tiek atsižvelgta, nes buvo galvojama, kad bus įtikinamų argumentų, jog, viena vertus, per krizę įvyko ne tik konvergencija, bet savotiška divergencija: Baltijos šalys dar labiau atsiliko pagal BVP rodiklį vienam gyventojui nuo Europos Sąjungos vidurkio, ir norint grįžti į konvergencijos kelią, mums, be abejo, reikalingas tam tikras „išorinis stimulas“, kuris mus pasiektų tiek per struktūrinius fondus, tiek per tiesiogines išmokas (ekonomistas Gitanas Nausėda). Pagal naują ES biudžeto projektą Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis gautų 460 mln. eurų. Struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais. Projektas numatė, kad valstybėms, kurių BVP 2008–2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos „lubos“ būtų padidintos iki 2,6 proc. BVP, kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP. Lietuvos ekonomika 2009 metais smuko beveik 15 proc., todėl skaičiuojant „lubas“ pagal šį rodiklį, parama smarkiai sumažėtų. Derėdamiesi dėl išimties, Baltijos šalių pareigūnai sakė, kad Lietuva, Latvija ir Estija negali būti baudžiamos už griežtas taupymo priemones krizei įveikti. Tad buvo numatyta, kad paramos „lubos“ Lietuvai būtų padidintos iki 2,6 proc. BVP. Taigi Lietuva būtų gavusi nemažėjančią ES paramą. Derybose dėl naujojo ES septynerių metų biudžeto dalyvavusi Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė naują pasiūlymą penktadienio rytą pavadino „labai gera pradžia deryboms“ ir sakė tikinti, kad sutarimą pavyks pasiekti dar šiame viršūnių susitikime. Lietuvos pareigūnai penktadienį gana teigiamai vertino derybų metu pakoreguotą biudžetą, kuriame, lyginant su praėjusios savaitės projektu, buvo padidinta parama Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, išmokos žemdirbiams bei numatyta sumažinti struktūrinės paramos ribojimą, atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį 2009 metais. Į projektą įtraukta nauja nuostata, kad 2020 metais tiesioginės išmokos žemdirbiams turėtų siekti bent 196 eurus (677 litus) už hektarą. Tai – daugiau nei siūlyta anksčiau, nors ir mažiau nei prašė žemdirbių atstovai. Baltijos šalims siekiant konkurencingo žemės ūkio, būtinos ir didesnės tiesioginės išmokos žemdirbiams. Juk yra labai neteisinga, kai skiriasi išmokos Europos Vakaruose ir Rytuose. Tačiau ir tas „Belarus“ traktorius, kuris iš Talino nuvažiavo iki Briuselio, kur vyko Baltijos šalių ūkininkų protesto akcija, nepadėjo ką nors laimėti, tik pakankamai parodė, koks šiuo metu yra technologinis ir techninis atotrūkis nuo Vakarų Europos.

Penktadienio vakare žlugus susitikimui, visi minėti skaičiai, kaip pripažino D. Grybauskaitė, nebetenka prasmės. „Jeigu susitarimo nėra, jokie tarpiniai dokumentai tiesiog neegzistuoja“, – sakė Prezidentė. Iš ES gaunamos lėšos sudaro apie ketvirtį metinio Lietuvos biudžeto.

© 2012 „XXI amžius“