Ignalinos atominė elektrinė neteko finansavimo

Lapkričio pabaigoje žlugus Briuselyje vykusioms Europos Sąjungos (ES) šalių deryboms dėl biudžeto, kartu žlugo jose pateiktas projektas, numatęs Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui iki 2020 metų skirti 400 mln. eurų vietoj anksčiau siūlytų 210 mln. Dar daugiau – Europos donorų konferencija gruodžio 13 dieną nusprendė sustabdyti finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui B1, kurį įgyvendina Rusijos kapitalo Vokietijos įmonė „Nukem“ kartu su kita tos šalies įmone GNS. Taip laikinai sustabdomas finansavimas didžiausiam IAE uždarymo projektui – panaudoto branduolinio kuro saugyklai. Lietuva iki kitų metų kovo pabaigos privalo rasti sprendimą, kaip iš antrojo reaktoriaus bus iškrautas kuras. Jei sprendimų nebus rasta, Europos rekonstrukcijos bankas pagrasino visiškai sustabdyti kontrakto su Rusijos kapitalo Vokietijos įmonių „Nukem“ ir GNS konsorciumu finansavimą. Kaip sakė IAE vadovas Žilvinas Jurkšus, dėl nuo 2010 metų nebeveikiančios jėgainės saugumo baimintis nereikia. Vienas trečdalis kuro iš antrojo reaktoriaus jau iškrauta į laikinus baseinus ir jokios kritinės situacijos būti negali. Ž. Jurkšus sakė, kad kalbama apie maždaug 100 mln. eurų (apie 345 mln. litų) laikiną finansavimo sustabdymą projektui, kurio bendra vertė yra apie 193 mln. eurų (apie 666,4 mln. litų). Pasak IAE vadovo, iki šiol apmokėta apie 60 proc. projekto darbų vertės, didžioji jų dalis yra užmokestis už 77 konteinerius, kurių pagaminta 146 iš 190-ties. Ž. Jurkšus sakė, kad donorų sprendimas nereiškia, kad kuro sutvarkymui pinigai nebus duodami, jie tik lieka uždarymo fonde.

Europos donorų asamblėjos sprendimas nėra naujiena – apie tai kalbama jau maždaug metus, o šių metų birželį donorai įpareigojo Lietuvą iki gruodžio pateikti veiksmų planą. Tai Londone ir buvo padaryta gruodžio pirmoje pusėje. Dėl B1 – panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto, kuris yra didžiausias IAE uždarymo procese – ne kartą kilo ginčų tarp „Nukem“ ir Lietuvos Vyriausybės, kuri nepatenkina subrangovo – Vokietijos bendrovės GNS – pasiūlytais kuro saugojimo konteineriais. GNS aiškino pateikusi Lietuvai dokumentus, kurie esą įrodo, kad jos pagaminti konteineriai nebeveikiančios IAE branduoliniam kurui saugoti atitinka projekto techninius reikalavimus. Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ valdomos „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas, smarkiai vėluodamas, įgyvendina milijardinės vertės Ignalinos AE uždarymo projektus. Derybose su „Nukem/GNS“ esama pažangos, tačiau tvirtai pasakyti, kad sprendimas iki kovo 31-osios bus rastas, dar negalima.

Kontraktas su „Nukem/GNS“ pasirašytas 2005 metais – pagal jį saugykla turėjo būti pastatyta iki 2009-ųjų, tačiau dėl abiejų pusių kaltės projektas buvo vilkinamas, nuolat brango, be to, paaiškėjo, kad GNS gaminami konteineriai neatitiko techninių sąlygų. Dabar paskutinė žodžiu sutarta projekto pabaigos data, pasak Ž. Jurkšaus, yra 2013-ųjų pabaiga, tačiau realu kalbėti apie 2014 metus. Anot IAE vadovo, problema yra ne tik konteineriai, bet ir kitos projekto dalys – iki šiol nėra patvirtinto amortizatorių projekto, kitų technologijų. Neaiški ir pagrindinės projekto dalies – konteinerių – kokybė. Pasak IAE vadovo, konteinerius gaminančiai Vokietijos įmonei GNS, kuri lapkričio viduryje pateikė naujų konteinerių kokybę esą įrodančius dokumentus, išsiųsta daugiau nei 40 klausimų, į kuriuos atsakymo laukiama iki sausio pabaigos.

Juos dar turės įvertinti Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), bet neaišku, kada, gal tik balandį.

Naujasis premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nustačius, jog branduoliniam kurui iš uždarytos IAE saugoti naudojami konteineriai nesertifikuoti, pinigai šį projektą įgyvendinančiai Rusijos kapitalo Vokietijos įmonei „Nukem“ negali būti mokami. Dalis pinigų jau buvo sumokėta, bet tai, kaip teigė A. Butkevičius, buvo klaida. Pasak jo, kompanijai nepateikus dokumentų, kurie įrodytų konteinerių kokybę ir tinkamumą kasetėms talpinti, sutartis turi būti nutraukta. Jei defektai būtų ištaisyti ir kompanija pagrįstų buvusi teisi, reikėtų priemonių plano, kaip elgtis toliau. Išnagrinėjus klausimą ir išsiaiškinus, kodėl vėluojama, pateikus medžiagą donorų tarybai Londone, reikėtų prašyti atnaujinti finansavimą. Premjero įsitikinimu, iki šiol IAE uždarymui buvo skiriama per mažai dėmesio, buvo daug aplaidumo, nesusikalbėjimo su tarptautinėmis organizacijomis. A. Butkevičius mano, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovams greičiausiai trūko kantrybė, pamačius, kad šalyje niekaip nesusitariama.

© 2013 „XXI amžius“