„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2012 m. gruodžio 29 d., Nr.11 (254)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Vandalai siautėja Lietuvoje

E. Kusaitės bylų pėdsakais

Eglę Kusaitę palaikyti atvyko
ses. Nijolė Sadūnaitė
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Straipsnyje „Plieninis apsupties žiedas“ jau rašėme apie Algirdo Endriukaičio – Nepriklausomybės Akto signataro – pateiktus argumentuotus motyvus, apibūdinančius kai kuriuos prieš Eglę Kusaitę rengtų provokacijų metodus ir padarinius. Gruodžio 19 dieną Vilniaus Apygardos teisme buvo skelbiamas nuosprendis E. Kusaitės byloje dėl „grasinančios“ SMS žinutės prokurorui Justui Lauciui, kuri esą buvo išsiųsta iš merginos mobilaus telefono 2011 metų vasario 18-ąją, 17.23 val. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Kusaitę pripažino kalta dėl grasinimo nužudyti arba sunkiai sutrikdyti Generalinės prokuratūros prokuroro J. Lauciaus sveikatą ir įžeidimo, kai išsiuntė „menkinančio pobūdžio“ SMS žinutę. Apeliacine tvarka E. Kusaitės bylą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina jai pareikštus kaltinimus ir dėl to nėra pagrindo keisti nuosprendį – teismas buvo padaręs teisingas bei pagrįstas išvadas. Už tai kaltinamajai buvo skirta 60 MGL (7 800 litų) bauda. Toks nuosprendis yra psichologinis ir fizinis spaudimas persekiojamai merginai, siekiant ją visiškai sužlugdyti finansiškai – dėl pagrindinės „terorizmo“ bylos ir kitų jai inkriminuojamų bylų klaipėdietė turi nuolat gyventi Vilniuje, nuomotis kambarį, samdyti advokatus, patirti kitas su bylomis susijusias išlaidas. Teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Vitalija Norkūnaitė aiškino priimto procesinio sprendimo motyvus, esą tą dieną, kai J. Lauciui buvo išsiųsta grasinamo pobūdžio žinutė, būtent E. Kusaitė naudojosi mobiliuoju telefonu – ji Tamarai Magmadovai siuntė SMS žinutes apie planuojamą išvykimą į Maskvą ir kalbėjosi su savo teta. Pasak teisėjos, E. Kusaitė žinojo, jog siunčia žinutę prokurorui J. Lauciui, kuris byloje dėl terorizmo tada atliko ikiteisminį tyrimą. V. Norkūnaitė aiškino, kad nėra įrodymų, jog SMS žinutę galėjo išsiųsti kas nors kitas, slapta patekęs į E. Kusaitės namus, ar VSD pareigūnai, esą neteisėtai prisijungę prie jos telefono.

Teisėja neatsižvelgė į galimybes, kad yra žinomi metodai, kai per Australijoje įregistruotą firmą techniškai galima perduoti SMS žinutes iš bet kurio norimo mobilaus telefono į kitą mobilų telefoną. Teigdama, kad „bet kokia baudžiamojo poveikio priemonė yra griežtai reglamentuota įstatymų ir tam reikalinga daug sutikimų bei sankcijų“, teisėja nusižengia akivaizdiems faktams, jog tokių sankcijų net nesiteiraujama. Tai nurodo daugybė neteisėtai sekamųjų. Teismas net nebandė aiškintis, kaip mobiliuoju telefonu galima įvykdyti „grasinimą nužudyti“ arba „sunkiai sutrikdyti“ prokuroro J. Lauciaus sveikatą. Teismui ir E. Kusaitės „terorizmo“ bylą nagrinėjusiam prokurorui aišku, kad grasinti nužudyti galima ne tik pistoletu, bet ir telefonu, ir kartu sutrikdyti sveikatą. Apie tai, kad keliamos bylos E. Kusaitei ir jos artimiesiems realiai gadina sveikatą jau keletą metų, teisme nebuvo užsiminta.

Teismo sprendimas sulaukė teisme dalyvavusių piliečių nepasitenkinimo, buvo pareikalauta, jog nuosprendis kuo skubiau būtų įteiktas nuteistajai į rankas. Buvo akivaizdu, kad teismas yra šališkas ir nesąžiningas.

Teismų „nepriklausomumas“ jau seniai yra tapęs Lietuvos piliečių persekiojimo priemone. Jei neparašysi per nurodytą laiką paaiškinimo, jei neatvyksi į posėdį, nukentėsi, net jeigu nesi joks nusikaltėlis, bet tik terorizuojamas įstatymu prisidengusio įžūlaus, sąžinės neturinčio menkystos. Tokia tad teisinė valstybė, tiksliau, teisinės valstybės grimasos. Bet ar tai grimasos? O gal išsigimimas? Kai prokurorai tyčiojasi iš jaunos merginos, jau 17-metę norėdami paversti teroriste, VSD agente, išdavike, kai iškelia penkias bylas ir už tariamą šmeižimą, ir už tariamą grasinimą, ir už tariamą kenkimą sveikatai, tenka susimąstyti, kokioje valstybėje gyvename ir kam atstovauja mūsų išrinktieji, tuščiai aušindami burnas mėnesių mėnesiais besitęsiantiems bereikalingiems ginčams ir net nebandydami pagelbėti su neteisybe besigalynėjančiam žmogui.

Buvęs VSD darbuotojas Kastytis Braziulis rašo, kad Lietuvos Respublikos VSD galimai slepia itin pavojingus nusikaltimus prieš valstybę. VSD seifuose guli informacija (arba jau sunaikinta) apie galimai įmonių neteisėtą veiklą, įtaką valstybės institucijoms, politinėms partijoms ir aukštiems valdininkams, apie Darbo partijos galimai neteisėtą finansavimą iš užsienio, apie asmenis, slaptai bendradarbiavusius su nusikalstama KGB organizacija. K. Braziulio nuomone, VSD didelę įtaką daro valstybininkai, kurie užima svarbius postus, sprendžia, kada ir ką sekti, kada, kam ir kokią informaciją teikti. Nors autorius svarsto apie nusikalstamą Darbo partijos veiklą, tačiau lygiai taip pat galima galvoti ir apie E. Kusaitei VSD sukurptą bylą, ir apie teisminį persekiojimą bei susidorojimą. K. Braziulis daro išvadą, jog „VSD dėjo visas pastangas, kad informacijos apie Lietuvoje veikiančios galimai Rusijos žvalgybos priedangos įmonės veiklą ir įtaką valstybės procesams nesužinotų visuomenė“. Taigi galima kelti klausimą, kaip į šias valstybininkų schemas įsikomponuoja E. Kusaitės byla.

Linas ŠALNA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija