Naujajame apkarpytame ES biudžete Lietuvai skirta 4 mlrd. litų daugiau

Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dėl 2014–2020 metų biudžeto. Jis pirmą kartą realiai sumažintas ir nuo pirminių pasiūlymų sumažėjęs beveik 33 mlrd. eurų. Nors ES biudžetas sumažėjo, Lietuvai pavyko gauti daugiau – Lietuvai teks 44,74 mlrd. litų. „Europos šalių vadovai sugebėjo po 25 valandų derybų be pertraukos ir be miego suderėti Europai septynerių metų biudžetą. Aišku, tokioje finansinėje situacijoje, kokioje yra Europa, šis biudžetas yra gerokai mažesnis negu visi norėtų, bet kai kurios šalys, pavyzdžiui, mes, gavome 4 mlrd. litų, arba 10 proc., didesnį biudžetą nei turime šioje perspektyvoje“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios derybos vyko be pertraukos, pasak Prezidentės, panašiai kaip Vatikane: įleidžia ir, kol nesusitaria, neišleidžia. „Tačiau rezultatą turime ir visai neblogą Lietuvai“, – džiaugėsi šalies vadovė. – Lietuva užsitikrino 450 mln. eurų, arba 1,55 mln. litų, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui. Turint galvoje, kad Lietuva 300 mln. eurų nepanaudojo, bet leidžiama tą sumą „persinešti“ į ateinančią perspektyvą, tai 2014–2020 metais mes galėsime panaudoti 750 mln. eurų. Be to, tiesioginės išmokos žemdirbiams per šį laikotarpį padidės 70 proc. ir sieks 676 litų už hektarą. Išmokos turėtų siekti 196 eurus ne 2020 metais, o jau 2014 metais vietoje dabartinių maždaug144 eurų (497 litų). Vis dėlto Europos vadovų patvirtintame biudžete ūkininkai nemato didelio laimėjimo, nes konkurencinės sąlygos ES vis dar išlieka nevienodos. Nuo kai kurių šalių, pavyzdžiui Vokietijos, pagal išmokas atsiliekame kelis kartus. O mūsų kaimynė Latvija gaus papildomus 67 mln. eurų žemės ūkio plėtros programoms finansuoti, nors prieš tai buvo minima, kad galėtų gauti 60 mln. eurų. Papildomi 7 mln. eurų greičiausiai šaliai skirti dėl to, kad šalis pagrasino vetuoti biudžetą“.

Pasak mūsų Prezidentės, Lietuva, šalia bendro paketo, dar gaus ir vadinamųjų infrastruktūrinių lėšų, kurios bus skirtos energetikai ir įvairioms jungtims Europoje. Ten numatytos didelės lėšos infrastruktūros plėtrai. Taigi šalia konkretaus paketo, kuris skirtas vien Lietuvai, mes galėsime pasinaudoti bendromis biudžetinėmis eilutėmis ir atskiromis programomis.

ES Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy teigė, kad tai buvo vienos sunkiausių jo vestų derybų: „Tai buvo vienintelis toks ilgas susitikimas per mano kadenciją, bet buvo verta dirbti dėl rezultato. Šis kompromisas parodo bendrą Europos lyderių atsakomybę. Tai greičiausiai niekam nėra tobulas biudžetas, bet skirtas visiems“. Tačiau keturių didžiausių grupių Europarlamente vadovai sako, kad jie nepritars biudžetui, jeigu pastarasis nepadės skatinti ES ekonomikos augimo.

Pagal ES biužetui skirto viršūnių susitikimo rezultatus Lenkija lieka didžiausia lėšų iš Sanglaudos fondo gavėja – 72,9 milijardo eurų, žemės ūkiui – 28,5 milijardo eurų.

© 2013 „XXI amžius“