„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2013 m. rugpjūčio 30 d., Nr. 8 (262)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

20 metų be okupacinės kariuomenės

Stasys Ignatavičius ir Gintautas Tamulaitis,

Lietuvos Šaulių sąjungos Kauno apskrities
Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai

Jie nesugrįš! 1992 metų kovas

53 metus 2 mėnesius 16 dienų 8 valandos ir 47 minutės... Tiek laiko Lietuvos žemę mindė okupacinės kariuomenės kareivių batai. Tiek laiko Lietuvos žmonės buvo priversti matyti priešiškus šios kariuomenės kariškių veidus ir svetimą karinę uniformą, girdėti svetimą kalbą, jausti šios kariuomenės jėgą. Tūkstančiai enkavedistų, emgėbistų ir kagėbistų nužudytų už Lietuvos laisvę, mirusių nuo bado, vergoviško darbo, šalčio ir ligų stalininiuose tremties lageriuose suluošintų gyvenimų, marios kraujo ir upės ašarų – tai tokios šios ilgos ir skaudžios okupacijos pasekmės. Lietuvoje tėra tik menkutė dalelytė šeimų, kurios nenukentėjo nuo šios okupacijos.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymo aktą, šalies vadovai nuo pirmųjų dienų dėjo daug pastangų siekdami sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Tuo metu Lietuvoje tarnavo per 35 tūkstančius sovietinės kariuomenės kariškių.

Pirmasis oficialus derybų dėl Rusijos kariuomenės išvedimo delegacijų susitikimas įvyko jau po sovietinės imperijos žlugimo – 1992 m. sausio 29 d. Lietuvos delegacijai vadovavo Seimo narys Česlovas Stankevičius, o Rusijos derybininkams – Sergejus Šachrajus. Po dviejų dienų derybų (sausio 31 d.) Vilniuje abi delegacijos pasirašė bendrą komunikatą. Be Česlovo Stankevičiaus, Lietuvos delegacijos sudėtyje buvo S. Stačiokas, V. Vadapalas, V. Sinkevičius, Romualdas Ozolas, E. Jerašiūnas, Audrius Butkevičius, E. Nazelskis, G. Šerkšnys, V. Navickas, S. Pečeliūnas, V. Jarmolenka, A. Venskus ir V. Katkus.

Išvesti iš Lietuvos teritorijos Rusijos kariuomenę, kaip neteisėtai ten esančią, buvo pareikalauta ir 1992 metų liepą Helsinkyje vykusioje konferencijoje. Vykstant tarpvalstybinėms deryboms ir Rusijai mažinant savo kariuomenės skaičių, pamažėl buvo imta mažinti jos kontingentą Lietuvoje.

1992 m. kovo 3 d. Krašto apsaugos ministro pavaduotojas pulkininkas leitenantas Jonas Gečas pasirašė pirmąjį perdavimo-priėmimo aktą dėl užimamo Rusijos karinio dalinio Nr. 36839 objekto Mickūnuose. 1992 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos tarpžinybinė karinių objektų priėmimo-perdavimo komisija, vadovaujama Krašto apsaugos ministerijos sudarytos darbinės grupės, pasirašė dviejų Rusijos karinių objektų perdavimo-priėmimo aktus.

Nuo tos dienos Lietuvoje neliko priešlėktuvinio zenitinio diviziono Nr. 90450 už Palangos aerouosto ir užėmusio 14 ha žemės plotą bei Nemirsetos priešlėktuvinės gynybos poligono Nr. 42283, kurio plotas buvo 1300 ha.

1992 m. liepos 1 d. Vilniuje į buvusios sovietinės kariuomenės Priešlėktuvinės gynybos radioelektronikos aukštosios vadų mokyklos patalpas įsikėlė Krašto apsaugos ministerijos Karo mokykla, o liepos 17 dieną čia pirmąjį egzaminą laikė būsimieji kariūnai.

Pagal derybininkų sudarytą grafiką Rusijos kariuomenė turėjo būti išvesta iki 1993 m. rugsėjo 1 d., tačiau Rusija vis delsė. 1993 m. kovo 29 d. Rusijos gynybos ministras P. Gračiovas pareiškė, kad sustabdomas Rusijos kariuomenės išvedimas iš Baltijos valstybių. Šį pareiškimą Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai motyvavo tuo, jog kariuomenės išvedimas iš trijų Baltijos valstybių sustabdomas dėl to, kad Baltijos šalys su Rusija nebuvo pasirašiusios sutarčių dėl kariuomenės išvedimo, kad neišspręsti socialiniai kariškių klausimai. Į tokius Rusijos veiksmus iš karto reagavo JAV, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Islandijos ir Kanados gynybos ministrai, kurie palaikė Baltijos valstybių siekius. Tai buvo patvirtinta ir NATO gynybos ministrų susitikime su Rytų Europos valstybių gynybos ministrais. Rusijos mėginimas sustabdyti kariuomenės išvedimą nepavyko.

1993 m. rugpjūčio 31 d. 19 val. 22 min. tuometinis Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius Prezidentūros salėje informavo Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, čia susirinkusius Seimo ir Vyriausybės narius, akredituotus užsienio šalių diplomatinius atstovus ir karinius ataše, šalies ir užsienio žurnalistus, apie tai, kad paskutinis Rusijos karinis dalinys 18 val. 5 min. paliko savo dislokacijos vietą ir po kelių valandų išvyko iš Lietuvos teritorijos.

„Apie kitos šalies armijos išvedimą Lietuvos žmonės svajojo nuo pat 1940 metų. Jie niekada nesitaikstė su okupacija, stengėsi tapti savo šalies šeimininkais. Armijos išvedimas suteikia ne tik platesnį suverenitetą, bet ir padidina kiekvieno piliečio atsakomybę už jo veiksmus Tėvynės labui“, – kalbėjo Prezidentas A. M. Brazauskas. Jis padėkojo demokratinėms pasaulio valstybėms, parėmusioms Lietuvos siekius tarptautinėse organizacijose.

Likus penkiolikai minučių iki 1993 metų rugsėjo 1-osios, grafike numatyto Rusijos okupacinės armijos išvedimo termino, paskutinis ešelonas su Rusijos kariuomenės dalinio turtu išvyko iš Lietuvos. Kenos geležinkelio stoties dokumentuose yra pažymėta, kad šis paskutinis ešelonas Lietuvos Respublikos valstybinę sieną kirto 23 valandą 47 minutės. Tą dieną Vilniuje ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyko įvairūs šventiniai renginiai, skirti Rusijos okupacinės kariuomenės išvedimui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija