Ekonominis ar politinis karas?

Jau trys savaitės Lietuvos–Rusijos pasienyje vyksta tai, ką premjeras Algirdas Butkevičius pavadino ekonominiu karu. Rugsėjo pradžioje Rusija sugriežtino lengvųjų automobilių patikrą pasienyje, o prieš porą savaičių – ir vilkikų. Rusijos kryptimi krovinius veža maždaug 650 Lietuvoje registruotų įmonių – maždaug 13 tūkst. vilkikų. Rusijos muitinių postuose genda lietuviški produktai, nes vežėjų vilkikai užlaikomi po keletą dienų. Lietuvos vežėjų paslaugų jau atsisako ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies prekybininkai. Dėl pasienyje užlaikomų Lietuvoje pakrautų prekių Rusijoje mūsų įmonių produkciją pakeičia jos pačios ir kitų šalių gamintojų produktai. Teigiama, kad Lietuvos produkcijoje aptikta antibiotiko tetraciklino pėdsakų, priekaištaujama, esą lietuviškų pieno produktų etiketėse nurodyta sudėtis neatitinka tikrovės. Per Rusijos žiniasklaidą šios šalies pirkėjai informuojami, kad lietuviški pieno produktai parduotuvių lentynose dingo, esą dėl juose aptiktų antibiotikų ir draudimo jais prekiauti, o tokius sveikatai kenkiančius produktus esą gamina keturios didžiausios mūsų šalies pieno bendrovės. Paskiau buvo skelbiama, kad lietuviškų pieno produktų tiekimas į Rusiją nėra apribotas, tik esą įvesta sustiprinta įvežamos produkcijos kontrolė.

Maisto prekių importas iš Lietuvos sudaro labai mažą dalelę viso Rusijoje suvartojamo maisto – tik 0,14 procento. Tik iš Lietuvos atvežti pieno produktai sudaro žymesnę šių produktų rinkos dalį – 1,4 proc., tačiau ir ji nėra reikšminga. Taigi mažesnis importas iš Lietuvos neturėtų beveik jokios įtakos Rusijos ekonomikai, tik nukentėtų Rusijos vartotojai, negalintys įsigyti lietuviškų prekių, kurias buvo įpratę vartoti. Kas tai – atsitiktinis Rusijos muitinės ir vyriausio higienisto sprendimas ar prieš Lietuvą nukreiptas veiksmų planas, parengtas ir koordinuojamas iš aukščiau? Norisi galvoti, kad šių ir kitų priemonių, trikdančių Lietuvos eksportą, priežastys nėra ekonominės, o greičiau politinės. Tapusi Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) nare Rusija turi mažiau galimybių įgyvendinti importo ribojimo politiką, todėl ir taiko netiesiogines, paslėptas priemones, pavyzdžiui, žaidžia įvairius nuodugnaus patikrinimo žaidimus. Kitas instrumentas, dažnai taikytas praeityje, yra neleistinų medžiagų „nustatymas“ importuojamoje produkcijoje. Ar turėtų Lietuva imtis atsakomųjų veiksmų? Bet kokios Lietuvos sugalvotos ekonominės sankcijos didelės įtakos Rusijos ekonomikai neturėtų, bet suteiktų jai oficialų pretekstą rimtesniam ekonominiam karui. Todėl Lietuva turi pasikliauti PPO ir Europos Komisijos vaidmeniu užtikrinant, kad Rusija nediskriminuos Lietuvos eksportuotojų. Labiausiai tikėtina, kad kryptingos priemonės siekiant apriboti importą iš ES valstybės negalės tęstis ilgai, todėl apčiuopiamų ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai jos neturės. Taip mano „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Galbūt tik pasibaigus prekybiniam karui prieš Lietuvą, galėsime pasakyti, kokius tikslus Rusijai pavyko pasiekti. Didelę dalį į šalies biudžetą sunešantys šalies vežėjai baiminasi, kad užsakovai, vengdami ateityje galimų nesusipratimų, gali pergrupuoti krovinių vežimą ir jų krovą per kitas šalis. Tad po šio karo paaiškės, ar Lietuva išliks krovinių tranzitine šalimi. Toks karas – ne pirmas ir toli gražu ne paskutinis. Todėl valstybė privalo būti pasirengusi tokiems atvejams.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius mano, kad Rusijos veiksmus pasienyje galėjo išprovokuoti Europos Komisijos ir Rusijos nesutarimai dėl TIR sistemos. Tačiau, anot jo, tai visiškai nesiderina su rugsėjo pradžioje sugriežtinta iš Lietuvos atvykstančių lengvųjų automobilių patikra. Sugriežtinus Lietuvos vežėjų krovinių patikrą, Rusijoje TIR knygelių išdavimas sumažėjo ketvirtadaliu. „Linavos“ vadovas pranešė, kad tokia pat tvarka bus taikoma ir Lenkijos bei kitų Baltijos šalių pasienyje su Rusija. Jo manymu, Rusijos veiksmai Lietuvos vežėjų atžvilgiu atrodo nelogiški, nes griežtai tikrinami kroviniai atsirenkami be aiškios sistemos. Pasak A. Kondrusevičiaus, situacija vėliau sušvelnėjo ir bent jau dalis vilkikų patikrinama greitai – Rusijos muitinė žymiai greičiau tikrina greitai gendančius produktus. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje Rusija Lietuvos vežėjams pradėjo taikyti naujus apribojimus – vežėjai verčiami krovinius nuo Lietuvos–Rusijos sienos iki vidinės muitinės gabenti su palyda. Tokia „palyda“ iki Maskvos kainuoja 900 litų. Lietuvos vežėjai per savaitę patyrė apie 10 mln. eurų (35 mln. litų) nuostolių.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius praėjusią savaitę sakė neturintis faktų, įrodančių, kad Rusija priemonių prieš Lietuvos vežėjus ėmėsi dėl jos aktyvios Rytų kaimynystės politikos, nors tokias prielaidas ir galima daryti. Dėl Rusijos diskriminacinių veiksmų užsienio reikalų ministras kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas, išsiųsdamas laišką Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, Europos Komisijos (EK) viceprezidentui Siimui Kallas, EK komisarams Algirdui Šemetai, Kareliui De Guchtui ir Štefanui Fulei. Ministras Europos Sąjungos institucijas informavo laišku apie Rusijos Federacijos muitinės pradėtą detaliąją patikrą, nuo rugsėjo 11 dienos taikomą Lietuvos kroviniams bei vežėjams ir keliančią rimtų problemų tarpusavio prekybai bei transporto sistemos darbui. Atkreiptas dėmesys ir į nuo rugpjūčio 30 dienos Lietuvos ir Rusijos pasienyje Rusijos taikomas nuodugnios patikros procedūras tik Lietuvoje registruotiems lengviesiems automobiliams, dėl kurių URM buvo priversta rekomenduoti Lietuvos gyventojams susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Karaliaučiaus sritį. Ministras išreiškė įsitikinimą, kad EK paragins Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir liautis taikyti diskriminacines priemones prieš Lietuvos fizinius ir juridinius asmenis. L. Linkevičius paminėjo, kad tikisi Europos Sąjungos institucijų paramos sprendžiant susidariusią situaciją. Rugsėjo 2 ir 13 dienomis į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pasiaiškinti dėl Rusijos taikomų diskriminacinių priemonių, nukreiptų prieš Lietuvos bendroves ir gyventojus. Per septynis šių metų mėnesius Lietuva į Rusiją eksportavo daugiausia prekių ir paslaugų – 19,6 proc. viso eksporto. Antroje vietoje buvo Latvija (9,6 proc.), trečioje – Estija (7,8 proc.). Beje, Rusija yra ir didžiausia importo partnerė: per tą patį laikotarpį jai teko 31,2 proc. viso Lietuvos importo.

Europos Komisija praėjusią savaitę perspėjo Rusiją, kad Lietuvos vežėjams taikomos sugriežtintos patikros procedūros gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimams. Lietuvos vežėjai vėliau pranešė, kad Rusija nuodugniai nebetikrina vilkikų su greitai gendančiais kroviniais.

Kaip sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Laurynas Jonavičius, yra daug tarptautinių įsipareigojimų, instrumentų, kuriais galima naudotis prieš Lietuvos vežėjų patikrą sugriežtinusios Rusijos veiksmus, tik jie neveikia greitai. Patarėjas sakė: „Kitas klausimas, ar Europa, Lietuva nori priimti tas žaidimo taisykles, kurias primetinėja Rusija, kurios yra pagrįstos spaudimu, nesąžiningais veiksmais, įsipareigojimų, susitarimų nesilaikymu. O instrumentų visada yra, yra Pasaulinė prekybos organizacija, kitos tarptautinės institucijos, kuriose ir ta pati Rusija yra narė, ir per kurias galima daryti poveikį ir spaudimą. Lietuvos interesas visada buvo ir yra palaikyti lygiaverčius, skaidrius, teisiniais susitarimais grįstus santykiu su kaimynais, ir lietuviai to toliau laikysis“.

Paskutinė gauta informacija teigia, kad blokada pasienyje gali būti nutraukta jau šiomis dienomis.

© 2013 „XXI amžius“