„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2015 m. lapkričio 27 d., Nr. 5 (281)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Muftijai diskutavo, kaip sutramdyti islamo ekstremistų fatvas

Islamo kultūroje yra labai svarbi teisinė nuomonė, vadinamoji „fatva (fatwa)“, kuri remiasi Koranu, Mahometo gyvenimo poelgiais ir pasakymais, jo bendražygių pasakymais, ankstesniais amžiais suformuota teisėtvarka. Fatvos musulmoniškuose kraštuose paprastai yra parengiamos ir skelbiamos islamiškosios šariato teisės ekspertų, kurie gali būti akredituoti valdiškai, bet nebūtinai.

Tarsi savaime suprantama, kad teisinės nuomonės tuo pačiu klausimu skirtinguose kraštuose, pasak skirtingų ekspertų, ne vien islamiškoje teisėje gali skirtis dėl daugelio motyvų. Tai gali būti laikoma teisėtu nuomonių pliuralizmu, sutarimo ieškojimu, prisitaikymu prie konkretaus konteksto.

Tačiau dabartinis ekstremistinis islamas išardė buvusią pusiausvyrą savo paties fatvomis ir interpretacijomis. Pavyzdžiui, Vakarų gyventojui ekstremistinės ISIS organizacijos praktikuojamas mergaičių ir moterų lytinis išnaudojimas ir prekyba jomis tarsi daiktais atrodo tiesiog ciniška ir nusikaltėliška barbarybė už sveiko proto ribų, paieškojus atrastume pačios ISIS išsamiai parengtus argumentus ir svarstymus, kad iš tiesų tai yra teisėta pagal Koraną, pagal islamiškas sąvokas ir praktiką. Panašiai ir kitais klausimais: terorizmo, žiaurių egzekucijų, civilių žudymo, atakų prieš musulmonus šiitus, paklusnumo šalies įstatymams. Tokioms fatvoms pasitelkiami radikalūs pamokslininkai. Ekstremistams praverčia ir internetas, kuris leidžia atrasti kokioje nors šalyje ir kokiame nors amžiuje kategoriškai pasisakiusį vieną kurį autoritetą ir šį jo pareiškimą prilyginti visuotinei taisyklei bei teisinti savo piktnaudžiavimus.

Tokiu būdu ekstremistinis islamas tarsi iš vidaus užkariauja ir radikalizuoja žmonių širdis ir protus, įtikina juos, kad tai jie elgiasi pagal tikruosius islamo nuostatus, kai kiti esą juos iškraipė ar ignoruoja. Būtent tai turint galvoje ir yra sakoma, kad ekstremizmas turi būti įveiktas ne vien ginklais ir ne vien islamui išorinių jėgų. Ekstremizmą iš tiesų gali išrauti pats islamas „iš vidaus“.

Kaire, Egipte, kur yra vienos iš autoritetingiausių sunitiškojo islamo institucijų, tūkstantmečio al Azharo universiteto, būstinė, buvo sušaukta ekspertų ir muftijų konferencija. Ji buvo skirta būtent fatvų problemai: kaip jos turi būti skelbiamos, pagal kokius kriterijus, kas gali jas skelbti ir kaip jas taikyti. Ir ji buvo parengta, kaip deklaruoja jos organizatoriai, kaip atsvara ekstremistų iškraipymams.

Al Azharo universiteto interneto svetainėje yra paskelbtas pranešimas, kurį konferencijoje skaitė didysis šios institucijos imamas Ahmad al-Tayyeb, jau ir pats ne kartą asmeniškai pasmerkęs ekstremizmą.

Jis priminė tradicinį fatvos svorį paprastam musulmonui: ją išgirdęs iš autoritetingo žmogaus jis laiko jam rūpėjusį klausimą išspręstą ir yra įsitikinęs, kad tokia yra teisinga religinė pozicija. Bet būtent todėl fatvos turi būti skelbiamos labai atsakingai, ypač jei jos susijusios su gyvybės klausimu. Jis smerkė paprastą draudimų išsirankiojimą iš senųjų autorių, taip iš tiesų išsiginant savo atsakomybės interpretuoti Koraną atsižvelgiant į savo epochą, tradicijas, papročius.

Iliustruodamas savo žodžius, jis užsiminė apie senojo paveldo naikinimą. Netrūko reportažų, kurie parodė, kaip ISIS fundamentalistai plaktukais ir kūjais daužo tūkstantmetes skulptūras, sienas, mauzoliejus Sirijoje ir Irake, UNESCO paveldo vietose, esą vadovaudamiesi Mahometo nurodymu kovoti prieš stabmeldystę.  Pasak didžiojo Al Azharo imamo, Mahometo žodžiai buvo pasakyti tada, kai politeizmas iš tiesų buvo reali alternatyva jo skelbiamam monoteizmui. Bet jau daugybę amžių nebėra jokio musulmono, kuris supainiotų statulą su Alachu, žvelgtų į ją kitaip nei į archeologinį, meninį ar turistinį paveldą. Draudimas praranda prasmę, jei dingsta jo realus motyvas, o aklas imitavimas yra klaidingas.

Panašiai Ahmad al-Tayyeb kalbėjo apie tai, kad dažnai ignoruojamas geografinis, kultūrinis ir epochos kontekstas: fatvos netinkamai „perkeliamos“ iš vienos kultūros, iš vienų sąlygų į kitas. Arba priešingai: kitam kontekstui pritaikyta fatva yra pasmerkiama kaip klaidatikystė ir iškraipymas.

Pasak didžiojo imamo, piktnaudžiavimas fatvomis, iškraipymas, neišmanėliškumas atnešė daug skausmo asmenims ir šeimoms bei kraujo praliejimą. Jis išsakė viltį, kad konferencija pradės naują „fatvų skelbimo erą“, skleidžiant saugumą ir taiką po tolerantiškos islamo teisės skėčiu.

Beje, Prancūzijoje įvedama imamų religinių ir politinių pažiūrų patikra. Taip nuspręsta Vidaus reikalų ministerijos specialiame posėdyje, kuriame tartasi, kaip priešintis radikaliajam islamui. Prancūzijos musulmonų religijos tarybos sprendimu imamai privalės išdėstyti savo nuomonę specialiai komisijai, kuri patikrins jų teologines pažiūras ir žinias, poziciją Prancūzijos Respublikos vertybių atžvilgiu, turės pasirašyti specialią „Imamo chartiją“, kurioje bus įsipareigojimas propaguoti „tolerantišką islamą“. Tiriant teroro aktus nustatyta, kad daugelis teroristų buvo kilę iš mažai religingų šeimų, bet pamažu jie tapo ekstremistais dėl įvairių pamokslininkų poveikio.

Pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija