„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. balandžio 28 d., Nr. 4 (298)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Kas su kuo ir prieš ką kariauja

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Minint didžiausią istorinį įvykį – Kristaus Prisikėlimą iš numirusių – Šv. Velykos sujudino krikščionišką pasaulį. Kristus buvo tikrai nužudytas ir tikrai prisikėlė. Aleliuja! Neturint elementarių tikėjimo žinių, šie sakiniai dar nieko neįrodo. Jeigu visa tai būtų legenda, pasaka, ji negalėtų išgyventi du tūkstančius metų. Tereikia turėti gerą valią ir panagrinėti Prisikėlimo šaltinius, kad suvoktum šią didžiąją paslaptį. Visos pasaulio istorijos nublanksta prieš Kristaus Prisikėlimo faktą, bet čia – jau kita tema. O mums reikia krikščionišku žvilgsniu pasidairyti po pasaulį. Aš apibendrinsiu, skaitytojas tegul pažvelgia kritiškai.

Žiniasklaida nuolat pateikia liūdną pasaulio padėtį. „Įtampa su Rusija akivaizdžiai auga: NATO naikintuvų, kylančių stebėti ir perimti Rusijos lėktuvų, skaičius yra didžiausias nuo šaltojo karo laikų. 2016 metais iš Europos karinių bazių pakilo 780 lėktuvų, kurie reagavo į Rusijos karinių lėktuvų provokacijas, o 2015 metais buvo 410 NATO lėktuvų“ (independent.co.uk). Kovo 30 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) įspėjo dėl didelio ir ypač aktyvaus efektyvaus Rusijos ginklavimosi Baltijos jūros regione. Tai rodo, kad Vakarai laiku pabudo, tik ar suspės susivienyti, jei reikės ryžtingo atkirčio?

Ir vėl pradėkime nuo JAV, kurios naujasis prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) jau tampa labiau sisteminiu vadovu (tik jo komanda dar nėra taip suvienyta, kaip buvusių prezidentų). Vis dėlto globalistai ir kosmopolitai jį puolė ir tebekritikuoja. Kaip rašė vienas JAV lietuvis: „Pagrindinė konflikto kurstytoja yra pagrindinė JAV ir kairuoliška Europos žiniasklaida, kuri ne tik nebesilaiko profesinių standartų, bet jau nusirito iki prasto skonio patyčių ir dr. Jozefo Gebelso (Joseph Goebbels) propagandos lygio“. D. Trampas pabrėžia nacionalinę amerikiečių didybę, pasisako už gyvybės branginimą, pasirašė dekretą, kuriuo nutraukė abortų darymo ir konsultavimo programas pasaulyje. Kodėl amerikiečiai turi mokėti pinigus, kad norinčios laisvai ir palaidai gyventi moterys galėtų be jokių išlaidų nužudyti savyje užsimezgusią gyvybę? Prezidento įsakymu dabar peržiūrimas Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) finansavimas, nes JAV įnešdavo didžiausią dalį pinigų jai išlaikyti. Tegul proporcingai prisideda ir kitos JTO nares. Prezidento kritikai dažnai neparašo tiesos ir neatskleidžia tikrovės, kurioje gyvename. Pavyzdžiui, kad ir dėl sienos su Meksika statybos. Jeigu Meksikos prezidentas nesusitvarko su gaujomis, įvyksta netgi susišaudymai tarp jų ir kareivių, plaukia masinė prekyba narkotikais, tai reikia pagaliau sustabdyti nusikalstamo pasaulio judėjimą per sieną ir ją uždaryti. JAV negali tapti pasaulio nusikaltėlių prieglauda. Nepaisant sugriežtintos prezidento D. Trampo migracijos politikos, iš JAV į Meksiką išsiunčiama mažiau žmonių. Nuo 2017 metų sausio į Meksiką buvo išsiųsta 30 572 žmonės. Tai yra 20 proc. mažiau nei per tą patį 2016 metų laikotarpį (2009 metais į gimtinę buvo išsiųsta 600 000 meksikiečių). Jau kelerius metus vis mažiau meksikiečių atvyksta gyventi į JAV. Juk pačioje Meksikoje nėra toks jau blogas pragyvenimo lygis, pavyzdžiui, mokytoja vidurinėje mokykloje vidutiniškai gauna apie 1000 eurų atlyginimą per mėnesį.

JAV prezidentas vėl sugriežtintu tonu pareiškė būsiąs „kietas“ būsimajame NATO viršūnių posėdyje, kuris įvyks gegužės 26-ąją Briuselyje: „Kodėl mes iš savo biudžeto turime mokėti vos ne 4 proc., o kitos narės, ir dar netgi labiau pažeidžiamos, moka tik 1 proc., dar kitų nesiekdavo 2 proc. kvotos?“. Maskvai visada nepatiks JAV ir NATO kariuomenės jėga ir ryžtas ją panaudoti. Dabar niekus kalbėti, paminklus statyti, tostus kelti leidžiama visur netgi agentams, ir šiandien tebedirbantiems posovietinėje erdvėje. Baisu ir pagalvoti, kas gali atsitikti Korėjos pusiasalyje! Morališkai JAV ten turi teisę imtis karinių priemonių. Tai būtų prevencinis atvejis (paskaitykite 1992 metais išleisto Katalikų Bažnyčios katekizmo punktus nr. 2302–2317 ir pamatysite, kad labai atsargiais žodžiais leidžiami ir nesmerkiami preventyviniai gynybinio pobūdžio karo veiksmai.). Kadangi per 20 metų JAV nuolaidžios diplomatijos metų ir netgi „saldainių“ davimo politikos niekas nepasikeitė, Šiaurės Korėjos piliečiai kenčia, bėga per Kinijos sieną, kad pasiektų Pietų Korėją. Pchenjano vadovų karo retorika parodo ir jų psichologiją, galima suprasti, kad  jie norėtų užpulti Pietų Korėją, Japoniją ar JAV. Šiaurės Korėjos karinių bandymų vis daugėja. Be to, iš istorijos pavyzdžių žinome, kad ko nesugebės pasidaryti Šiaurės korėjiečiai, tai anksčiau ar vėliau patobulins kinai arba rusai, kad tik pakenktų JAV ir joms suduotų stipresnį smūgį negu tą lemtingą rugsėjo 11 dieną Niujorke. Dabar Pekino vadovybė lyg ir demonstruoja nepritarimą Šiaurės Korėjos bandymams, nes kai Pchenjano generolai atlieka bandymus (sprogdinimus), pasienyje, Kinijos teritorijoje, dreba pastatų langai. O radiacija gali išsiveržti į gamtą, užteršdama didelę teritoriją netgi Kinijoje. Tačiau, kaip sakė JAV prezidentas, Kinijos pagalba yra lemiamas veiksnys Šiaurės Korėjos ekonomikai, kuri, nepaisant sankcijų, tik jos dėka auga ir pajėgia ginkluotis. Atrodo, kad scenarijus linksta nepalankia Korėjos suvienijimui linkme. Kinija to bijo ir neleis susivienyti korėjiečių tautai, nes tada išaugtų trečia Azijos galybė. Apie tai turbūt vis dar nepagalvoja JAV prezidentas, prie Šiaurės Korėjos sutramdymo kviesdamas prisidėti Kiniją. Iš išorės žiūrint, atrodo, kad yra įtampa tarp Šiaurės Korėjos ir Kinijos, tačiau tai – „šeimyninė trintis“. O esant tokiai įtemptai padėčiai, Kinijai to ir tereikia. Jos kariuomenė pasipriešintų ir okupuotų dalį Korėjos teritorijos. Po D. Trampo žodžių išsigando Pietų Korėjos žmonės, nes juk ką paims kinai, niekada nebeatiduos, nors Kinijos prezidentas Si Dzinpingas dar elgiasi džentelmeniškai ramindamas: „Visos šalys tegul praktikuoja susivaldymą“. Beje, kai vyko nacionalinis vietnamiečių judėjimas ir jie iš Indokinijos vijo prancūzus, tai Vietnamo komunistų lyderis Hošiminas pasakė: „Man geriau trumpai valgyti prancūzų šūdą, negu amžinai kinų“. Vietnamas tada atsilaikė, nors ir Kinija, lenktyniaudama su Sovietų Sąjunga, Šiaurės Vietnamui padėjo nugalėti Pietų Vietnamą ir JAV. Ir su korėjiečiais gali ištikti toks likimas: JAV susidurs su Šiaurės Korėjos ir Kinijos kariuomene vienoje gretoje. Juk dauguma Šiaurės Korėjos karininkų yra baigę mokslus Kinijoje, valgo kiniškus ryžius, tai ko jiems priešintis, kai šitas jaunas diktatorius Kim Čen Unas be atodairos žudo netgi savuosius? Šiandien, atrodo, kad JAV nežada smogti, o gal tai taktikos sumetimais? D. Trampas pareiškė, kad „nesiruošia iš anksto pranešti apie karą“. Baltieji rūmai pranešė, kad prie Korėjos pusiasalio jokių laivų nebus. Bet šią savaitę amerikiečių pajėgos Pietų Korėjoje pradėjo dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą. Į teritoriją Kiongsango provincijoje atgabenti pirmieji konteineriai su sistemos „THAAD“ (Terminal High Altitude Area Defense) komponentais. O praėjusią savaitę lėktuvnešis „Carl Vinson“ ir dar keturi karo laivai pasuko Australijos link, kad dalyvautų manevruose su Australijos karo laivais. Tai irgi turbūt yra puikus pasiruošimas kariniams smūgiams. JAV prezidentas nuolat paskambina ir Japonijos premjerui. O Pentagono atstovas spaudai pranešė, kad Šiaurės Korėja „privalo gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir sugrįžti dalyvauti rimtose derybose“. JAV išbando raketų tikslumą, kad pajėgtų sugauti ir numušti Šiaurės Korėjos raketas, jeigu jos būtų paleistos. Beje, prieš tokių raketų, kurios turi tik gynybinę funkciją, įrengimą pasisakė tiek Pekino, tiek Rusijos vadovai. Čia atsiskleidžia jų tikslai. Kinija pasienyje jau sutelkė apie 300 tūkst. kariuomenę. O Šiaurės Korėjos berniukas Kim Čen Unas, nuolat žaidžiantis ne tik žodžiais, bet ir naujų raketų bandymais, pagrasino JAV: „Tegul susilaiko nuo provokuojančių veiksmų“. Negalvokime, kad jis šiaip sau neapgalvojęs taškosi retorika, jis nori tikro karo ir žino, kad jam padės. Nežinau, kiek Pietų Korėja yra pasiruošusi atremti šiaurinį kaimyną. O JAV negali kovoti viena kaip Vietname. Ten klestėjo korupcija, azartiniai žaidimai, nebuvo jokio vietnamiečių pasiaukojimo už tėvynę, tai ir gavo komunistinio režimo botagą. Kai iš Vietnamo buvo išvesta JAV kariuomenė ir 1975 metais įvyko paskutinis staigus komunistų puolimas iš Šiaurės į Pietus, tai pagrindinį Pietų Vietnamo kelią gynė vos keliasdešimt tūkstančių karių, o kiti nusirengė uniformą ir išsibėgiojo.

Taigi turime problemą, kurią sukūrė ponai Jaltos konferencijoje, atiduodami komunistams pusę pasaulio. Kad Rusija tikrai įsikiš į Korėjos pusiasalį, stodama prieš JAV, parodo paskutinės žinios. Balandžio 24 dieną laikraščio „Washington Post“ redakcija citavo JAV karinių pajėgų vadovo generolo Džono Nikolsono (John Nicholson) Kabule, Afganistane, spaudos konferencijoje pareikštus žodžius, kad „Talibanas gauna karinę ir kitą jiems reikalingą paramą iš Rusijos. Per paskutiniuosius 18 mėnesių pagalba buvo suintensyvinta“... Kaip Vladimiras Putinas padės kovoti su terorizmu, jeigu pati Rusija yra aiški teroristų rėmėja? Nesvarbu, kad Talibanas skverbiasi į Tadžikistaną ir ten destabilizuoja padėtį, nesvarbu, kad ten kita islamistų rūšis, jiems teikiama pagalba norint pakenkti JAV. Štai kaip V. Putinas atsidėkojo Jungtinėms Amerikos Valstijoms už tuometinio prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) pagalbą Rusijos pajėgoms, ieškant čečėnų sukilėlių vado ir prezidento Džocharo Dudajevo. Juk būtent JAV palydovai susekė Dž. Dudajevo, kalbančio telefonu, alokaciją. Nesuspėjus jam pabėgti iš pokalbio vietos, Pentagono žvalgyba pateikė Rusijos štabui jo koordinates, o šis ten smogė raketomis. Nėra Čečėnijos prezidento generolo Dž. Dudajevo kapo. Taip 1996 m. balandžio 21 d. žuvo nacionalinis Čečėnijos didvyris (1991 metų spalį laisvuose rinkimuose išrinktas Čečėnijos prezidentu, 1992 metais tapo ir vyriausybės vadovu. 1991 m. lapkričio 1 d. paskelbė Čečėnijos nepriklausomybę, be kompromisų gynė tautos laisvę ir nepriklausomybę nuo Rusijos federacijos. 1992 metais jis du kartus slapčia lankėsi Lietuvoje. 1994 metais įsiveržus Rusijos kariuomenei į jo šalį, vadovavo ginkluotai Čečėnijos kovai).

Rusija netiesiogiai jau seniai kariauja su JAV. Tas pats yra ir Sirijoje. V. Putino patarimu Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas sutiko sunaikinti cheminį ginklą. Bet matome, kaip po „sunaikinimo“ cheminis ginklas gerai veikia. Kai D. Trampas pareiškė, kad svarbiausias Vašingtono tikslas pasiekti taiką, o ne nuversti B. al Asado vyriausybę, tada šio vyrukai įsisiautėjo, panaudodami zarino dujas Idlibo provincijoje prieš civilius, kurie tose vietovėse remia sukilėlius. Tiesa, islamistų sukilėliai irgi nesiskaito su priemonėmis, betgi jie yra paskelbti už įstatymo ribų ir bus sunaikinti. Tai kas, kad Vašingtonas padidins Sirijos režimui ir 218 karininkų sankcijas – jiems tai bus menkniekis. Balandžio 5 dieną Briuselyje, tarptautinėje konferencijoje Libano premjeras Al-Haris pareiškė: „Vakar matėme, ką padarė režimas, bet pasaulis neturi stebėtis, leisdamas vyriausybei daryti tai, ką ji išdarinėja“. Dar jis paprašė finansinės pagalbos Libanui, kadangi priėmė 1,5 mln. pabėgėlių ir per metus jų reikalams išleido 18 mln. dolerių, tai darydamas visų labui ir išleisdamas daugiau negu kitų teikiama pagalba. Deja, balandžio 4 dieną Rusija vetavo JT rezoliuciją dėl tyrimo Sirijoje po cheminės atakos. Tai buvo aštuntas kartas, kai Rusija pasinaudojo veto teise JT Saugumo Taryboje tam, kad blokuotų tarptautinės bendruomenės veiksmus Sirijos atžvilgiu. Rusija niekada savųjų neišduos. Jai nesvarbi pasaulio nuomonė apie jos vadovų moralumą ir žmogiškumą.

Ar dar prisimenate Osetijoje įvykusią tragediją, kai 2004 metais apie 30 Čečėnijos kovotojų užėmė Beslano mokyklą, paimdami įkaitais apie 1200 vaikų ir suaugusių žmonių. Rusijos specialiosios pajėgos atakavo teroristų užimtą mokyklą ir žuvusiųjų per teroro išpuolį Beslano mokykloje skaičius siekė 350, įskaitant tuos, kurie mirė nuo žaizdų. Europos Teismas, 10 metų nagrinėjęs Rusijos specialių pajėgų įvykdytą vaikų išlaisvinimo operaciją, nustatė, kad vyriausybė keturis kartus pažeidė vaikų teisę į gyvenimą (teroristai norėjo susisiekti su Osetijos prezidentu, šis net neatsiliepė). Kaip pranešė žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorial“, Europos Teismas balandžio 17 dieną priteisė Rusijos vyriausybei išmokėti 3 mln. eurų ieškovams, kurių yra 406. Jiems atiteks nuo 5 iki 20 tūkst. eurų. Osetijos oficialioji spauda keikia žuvusiųjų vaikų motinas, kodėl jos nemoka tyliai verkti. O šios atsakė: „Ne pinigai mums svarbu, bet tiesa, kas kaltas už vaikų gyvybę?“. Čečėnijai Europoje atstovaujantis Doku Zakajevas palygino taikliai: „Teroristas yra tas, kuris pagrobęs vaiką jį laiko savo rankose. Teroristas taip pat bus tas, kuris jėga puola tą vaiką sulaikiusį teroristą, nes privalo ieškoti kitų būdų, kad saugiai išlaisvintų nekaltus vaikus“.

Vėl prisiminta Smolensko tragedija. Štai kodėl lenkai nenorėjo, kad Donaldas Tuskas vėl būtų ES vadovas. Juk turėdamas tokias aukštas pareigas, privalėjo iš Rusijos išreikalauti, kad lėktuvo nuolaužos būtų sugrąžintos Lenkijai ir, dalyvaujant Rusijos atstovams, būtų atliktas tarptautinės komisijos tyrimas. Ekspertai sako, jog keista, kad krintant lėktuvui iš 30 m aukščio, nė vienas keleivis neišgyveno. BNS paskelbė: „Lenkija apkaltino Rusiją dėl Smolensko lėktuvo katastrofos. Lenkijos prokurorai pareiškė, kad nauja 2010 metų prezidentinio lėktuvo katastrofos Rusijoje analizė rodo, kad du rusų oro dispečeriai ir skrydžių valdymo bokšte buvęs trečias asmuo „sąmoningai prisidėjo“ prie tos avarijos. Prokuratūros pareigūnas Marekas Kučinskis spaudos konferencijoje sakė, kad nėra jokių abejonių, jog viena iš katastrofos priežasčių buvo skrydžių valdymo centre dirbusių žmonių elgesys, bet oficialūs kaltinimai kol kas neiškelti. M. Kučinskis ir kiti tyrėjai sakė norintys apklausti tris Rusijos piliečius, bet kol kas negalintys atskleisti detalių apie turimus įrodymus. 2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko įvykusioje lėktuvo katastrofoje žuvo tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis ir 95 kiti valstybinės delegacijos nariai, tarp jų buvo aukšto rango pareigūnų ir kariuomenės vadų“. Taigi ši istorija nebus pamirštama.

Balandžio 24 dieną Izraelyje sustojo laikas: sirenos kaukė dvi minutes, sustojo judėjimas, nedirbo kavinės, pasilinksminimo centrai. Taip pagerbti 6 mln. žydų, žuvusių vykdant Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais. Tai – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kuomet piliečiai susitelkia istoriniai atminčiai: vyksta gedulingos atminimo pamaldos, per televiziją transliuojami dokumentiniai filmai apie didžiąją žydų tautos tragediją. Verta ir mums, lietuviams, pasimokyti, kaip reikia gerbti ir mylėti savo tautos kankinius, neįžeidžiant kitų tautybių žmonių. BBC pranešė, kad Izraelio kalėjimuose laikomi šimtai palestiniečių pradeda masinį bado streiką, taip protestuodami prieš kalinimo sąlygas. Jiems vadovauja palestiniečių lyderis Marvanas Bargutis (Marwan Barghouti), už penkias žmogžudystes nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos bausme. Izraelio kalėjimuose kalinamų palestiniečių klausimas yra įtampos tarp dviejų pusių šaltinis. Anot Izraelio kalėjimų tarnybos, prie bado streiko prisijungė 1187 Izraelio kalėjimuose laikomi palestiniečiai. Ir jau badaujama antra savaitė. Tegul tai bus atgaila.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija