„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. rugsėjo 29 d., Nr. 8 (302)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Vokietijoje į parlamentą išrinkta kraštutinių dešiniųjų partija

Vokietijos parlamento rinkimų rezultatai rodo, kad kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos bavariškoji sąjungininkė – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – gavo 33 proc. balsų. Jų pozicijos susilpnėjo: prieš ketverius metus surinkta 41,5 proc. balsų, ir šiais metais jų pasirodymas buvo vienas blogiausių per pokario metus. Martino Šulco (Martin Schulz) socialdemokratai gerokai atsiliko, gavę tik 20,5 proc. balsų (2013-aisiais už juos balsavo 25,7 proc. rinkėjų). Šie rezultatai buvo blogesni negu ankstesnis prasčiausias SDP pasirodymas prieš aštuonerius metus, kai jie surinko 23 proc. balsų. Radikali dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) gavo 12,6 proc. balsų. Ketvirtoji liko kita labiausiai savo pozicijas sustiprinusi politinė jėga – verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP), laimėjusi 10,7 proc. balsų ir grįžtanti į parlamentą po ketverių metų pertraukos. FDP buvo A. Merkel antrosios koalicijos partnerė 2009–2013 metais, bet prieš ketverius metus buvo praradusi visas savo vietas parlamente. Kairioji partija „Die Linke“ („Kairė“) gavo 9,2 proc. balsų ir nežymiai aplenkė tradiciškai į kairę linkusius žaliuosius, laimėjusius 8,9 procento. Taigi, 5 proc. slenkstį peržengė ir į parlamentą pateko šešios politinės grupės vietoje ankstesnių keturių.

A. Merkel centro kairysis varžovas M. Šulcas pripažino, kad jo socialdemokratai patyrė „triuškinamą pralaimėjimą rinkimuose“. Prognozės rodė, kad šįkart jo partija pasirodė prasčiausiai per pokario metus. Socialdemokratų partija (SDP), priklausiusi A. Merkel Vokietijos tradicinių dominuojančių partijų „didžiajai koalicijai“, pereis į opoziciją.

Didžiausia sekmadienį vykusių rinkimų laimėtoja tapo prieš ketverius metus įkurta partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Gaudama 94 vietas 709 federaliniame parlamente, AfD liko trečia. Rinkimų kampanijos metu aštriai kritikavo A. Merkel ir jos sprendimą 2015 metais įsileisti į Vokietiją daugybę migrantų, taip pat sugebėjo išnaudoti platesnį nepasitenkinimą senaisiais politikos veidais. Įkurta 2013 metais, partija didžiausią dėmesį skyrė imigracijai ir islamui. AfD ragino uždrausti minaretus ir pareiškė, kad islamas yra nesuderinamas su Vokietijos kultūra. Viena iš AfD lyderių Alicija Vaidel (Alice Weidel) sekmadienį sakė, kad jos partija užtikrins „konstruktyvią opoziciją“. Tačiau partijos bendrapirmininkis Aleksandras Gaulandas (Alexander Gauland) kalbėjo griežtesniu tonu. Bet, kaip sakė vienas FDP atstovų, tokią koaliciją valdyti „būtų sunkiau nei šimtą blusų“ – jis pažadėjo: „Mes susigrąžinsime mūsų šalį“. 2013-aisiais susikūrusi politinė jėga iš pradžių protestavo prieš eurą, tačiau kiek vėliau šiek tiek pakeitė savo kursą ir tapo antiimigracine partija, reiškiančia nepasitenkinimą atvykėlių antplūdžiu į Vokietiją. AfD retorika sugriežtėjo besibaigiant kampanijai: vienas iš populiariausių šios partijos kandidatų pareiškė, kad Vokietija turėtų didžiuotis savo karo veteranais, ir tvirtino, kad islamas neatsiejamas nuo terorizmo.

Paaiškėjus pirminiams Vokietijos parlamento rinkimų rezultatams keliuose šalies miestuose sekmadienio vakarą vyko nedideli protestai prieš pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio karo kelias dešimtis mandatų iškovojusią kraštutinių dešiniųjų partiją – „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Keli šimtai žmonių prie Berlyno centre esančio klubo, kur AfD partijos nariai šventė savo pasiekimą, skandavo šūkius „Naciai, lauk!“ ir „Visas Berlynas nekenčia AfD“. Anot vieno protestuotojo, dvi didžiausios šalies partijos, kanclerės A. Merkel konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjunga ir Socialdemokratų partija „privalo pamąstyti, kodėl tiek daug žmonių balsavo už politikus rasistus“. Įėjimą į minėtą klubą buvo užtvėrusios kelios dešimtys policijos pareigūnų. Be to, dėl „nedidelių incidentų“ buvo suimti keli asmenys. Kituose Vokietijos miestuose taip pat įvyko dar mažesnių, palyginti taikių, protestų. Kelne apie 400 protestuotojų reiškė nepasitenkinimą AfD sėkme, o šiauriniame Hamburgo uostamiestyje demonstrantai žygiavo AfD būstinės link. Į gatves išėjo ir Frankfurto gyventojai.

Vokietijos kanclerės A. Merkel dabar laukia sudėtingos derybos dėl koalicijos su dviem labai skirtingomis partnerėmis, nes per rinkimus jos konservatoriai susilpnėjo, o prieš migrantus nusistačiusi nacionalistinė partija smarkiai sustiprino pozicijas parlamente. A. Merkel savo džiūgaujantiems šalininkams sakė, kad nebuvo „savaime suprantama“, jog jos konservatorių blokas gaus pirmąją vietą po 12 metų valdymo, nes pastarieji ketveri metai buvo „nepaprastai sunkūs“. Visos vyraujančios politinės srovės partijos atmetė galimybę bendradarbiauti su AfD, tad ir A. Merkel turi atmesti tokios koalicijos galimybę. Tačiau A. Merkel konservatoriai jau pareiškė, kad jie nesudarys koalicijos su radikalia kairiąja „Die Linke“. Tai reiškia, kad matematiškai įmanomi du vyriausybės variantai: tęsti „didžiąją koaliciją“ su socialdemokratais arba A. Merkel blokui susivienyti su FDP ir Žaliųjų partija. Pastarasis aljansas vadinamas „Jamaikos“ koalicija, nes šių partijų spalvos yra tokios pačios, kaip tos Karibų valstybės vėliavos. Socialdemokratai iškart pasakė, kad nebetęs partnerystės su A. Merkel. Sukurpti „Jamaikos“ koalicijai tikriausiai reikėtų nemažai laiko, nes Laisvoji demokratų partija ir žalieji yra tradiciniai varžovai – prieš ketverius metus A. Merkel konservatoriai ir žalieji žvalgė galimybę sudaryti dviejų partijų koaliciją, bet iš to nieko neišėjo. Todėl galimi ir kiti variantai. Prastesnis, nei tikėtasi, pasirodymas gali atnaujinti spaudimą A. Merkel blokui stiprinti konservatyvųjį įvaizdį. Rytinės Saksonijos-Anhalto žemės konservatyvių pažiūrų premjeras Raineris Hazelofas (Reiner Haseloff) sakė, kad būtų klaida ignoruoti AfD iškilimą. „Alternatyva Vokietijai“ yra pirmoji per pastaruosius 60 metų į parlamentą patekusi labiau už konservatorius politiniame spektre į dešinę nukrypusi partija. A. Merkel žadėjo atlikti nuodugnią analizę, nes nori susigrąžinti balsavusius už AfD, sprendžiant problemas, atsižvelgiant į jų susirūpinimus ir nuogąstavimus, o visų pirma, vykdant gerą politiką.

Nacionalistams patekus į parlamentą sulaukiama įvairių pasaulio lyderių reakcijų. Pirmasis Vokietijos rinkimų rezultatus pakomentavęs Europos Sąjungos (ES) diplomatas buvo ekonomikos ir finansų reikalų komisaras Pjeras Moskovisi (Pierre Moscovici). Politikas daugiausiai kalbėjo apie partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimą. „AfD atėjimas į Bundestagą – didžiulis šokas ir aiškiai parodo visuomenės abejones, bet Vokietijos pokario demokratija stipri“, – rašė komisaras. Pagrindinės žydų organizacijos reiškė nerimą dėl AfD sėkmės, o Pasaulio žydų kongresas vadino šią partiją „gėdingu reakciniu judėjimu, primenančiu blogiausius Vokietijos praeities momentus“.

Kitų Europos kraštutinių dešiniųjų partijų lyderiai sveikino AfD su sėkme rinkimuose. Nyderlandų politikas Gertas Vildersas (Geert Wilders) savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Žinia yra aiški. Mes nesame islamiškos valstybės“. Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderė Marin Le Pen (Marine Le Pen), kovojusi dėl prezidento posto antrajame rinkimų ture, „Twitter“ žinioje rašė: „Bravo mūsų sąjungininkams iš AfD už istorinius rezultatus. Tai – naujasis Europos žmonių pabudimo simbolis“.

Pagrindinių Vokietijos partijų lyderiai pažadėjo rimtai reaguoti į AfD patekimą į parlamentą. Žaliųjų bendrapirmininkė Katrina Gioring-Ekardt (Katrin Göring-Eckardt) sakė savo šalininkams, kad „parlamente vėl sėdės naciai“. AfD lyderiai tokias kalbas atmetė. Paklaustas, kokį signalą jų laimėjimas siunčia tarptautinei bendrijai, partijos bendrapirmininkis Jorgas Moitenas (Jörg Meuthen) atsakė: „Vokietijoje vėl yra konservatyvioji politika. Ir Vokietijos parlamente vėl esama patriotų. Noriu pabrėžti, kad Vokietijos parlamente nėra jokio kraštutinės dešiniosios politikos pavojaus“.

Lietuvos politologai svarsto, jog po Vokietijos kanclerės A. Merkel partijos pergalės Vokietijos parlamento rinkimuose didelių pokyčių dvišaliuose Vokietijos ir Lietuvos santykiuose nebus, tačiau nauja vokiečių valdžia gali pradėti labiau kalbėti apie tolesnę Europos Sąjungos (ES) integraciją. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) instituto docentas Kęstutis Girnius teigė, kad Vokietijos parlamento rinkimai santykių tarp Vokietijos ir Lietuvos nepakeis. Vis dėlto populistine laikomos dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) rezultatas gali lemti A. Merkel pasistūmėjimą į dešinę. K. Girniaus nuomone, A. Merkel vadovaujamas konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokas koaliciją tikriausiai sudarys su Laisvąja demokratų partija (FDP) ir „žaliaisiais“. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis irgi argumentavo, kad šie rinkimai jokių pokyčių dvišaliams santykiams tarp Vokietijos ir Lietuvos neatneš. VU TSPMI vadovas Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad Vokietijos užsienio politika gali šiek tiek kisti priklausomai nuo to, kas sudarys valdančiąją koaliciją, bet iš esmės pokyčių Lietuvos atžvilgiu nebus. Anot jo, po Vokietijos rinkimų šioje šalyje bus daugiau kalbama apie Europos integraciją. Jis pastebėjo, kad balsuodami už A. Merkel vokiečiai sustiprino jos pozicijas dėl išlaidų gynybai didinimo, tačiau atiduoti balsai už AfD reiškia, kad didelė dalis šalies buvo nepatenkinta jos sprendimais dėl migrantų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija