Milijonai dolerių mirties kultūrai

Mindaugas BUIKA

Milijardierius Džordžas Sorošas remia abortų politiką

Neseniai viename Jungtinių Valstijų gyvybės gynėjų susitikime garsus amerikiečių publicistas Robertas Novakas, kuris yra žinomas CNN televizijos žinių kanalo laidų „Capital Gang“ ir „Crossfire“ vedėjas, pareiškė, kad dabartinis šalies vadovas Džordžas Bušas yra pirmasis prezidentas nuo abortų legalizavimo 1973 metais, kuris nedviprasmiškai pasisako už negimusios gyvybės gynimą visomis įmanomomis priemonėmis. Jo vadovaujamos vyriausybės iniciatyvų dėka bei pasinaudojus tuo, kad JAV Kongresą kontroliuoja Respublikonų partija, buvo priimta keletas įstatymų bei sprendimų (uždraustas vėlyvojo nėštumo nutraukimas, pasikėsinimas į nėščią moterį prilygintas nusikaltimui prieš du asmenis, nutraukta finansinė parama toms nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms, kurios remia abortus ir kt.), kurie gerokai apribojo kėsinimosi į pradėtą žmogaus gyvybę galimybes.

Todėl, kai rugpjūčio pradžioje dienraštyje „The Washington Post“ išspausdintame straipsnyje antrašte „Liberalai formuoja fondą, kad nugalėtų prezidentą“ buvo pranešta, jog sukurta nauja politinė grupė sieks surinkti 75 milijonus dolerių 2004 metų rinkimų kampanijai prieš Dž.Bušą, JAV gyvybės gynėjai ir katalikų žiniasklaida tai įvertino kaip reakciją į Baltųjų rūmų prieš abortus nukreiptą politiką. Šis įspūdis dar labiau sustiprėjo, kai buvo pranešta, kad didžiausią dešimt milijonų dolerių įnašą į tą liberalų fondą, pavadintą „Amerikiečiai buriasi“ („Americans Coming Together“, ACT), pasirengęs suteikti milijardierius Džordžas Sorošas, kuris yra žinomas abortų ir eutanazijos rėmimu. (Pokomunistinėje Rytų Europoje šis finansininkas ir filantropas gerai žinomas kosmopolitizmą skatinančiais „atviros visuomenės“ fondais, kuriems jis jau yra išleidęs dešimtis milijonų dolerių.) Štai kodėl, atsiliepiant į šią žinią, JAV katalikų laikraštyje „National Catholic Register“ paskelbtas komentaras taip ir pavadintas: „10 milijonų dolerių už abortą“.

ACT kūrimas rodo stiprėjančią liberalų ir kairiosios Demokratų partijos sluoksnių baimę, kad jeigu respublikonai išlaikys Kongreso kontrolę, o Dž. Bušas 2004 metais bus išrinktas antrai kadencijai, tai bus priimti dar griežtesni įstatymai bei reguliavimo normos dėl abortų ir kitų kairiesiems rūpimų problemų. Ne veltui ACT vadove paskirta Elena Malkolm, kuri dar yra žinoma kaip organizacijos „Emily’s List“ pirmininkė. Ši organizacija plačiai agituoja už tai, kad į JAV Kongresą būtų išrinkta kuo daugiau feminisčių, kurios pirmiausia rūpintųsi abortų darymo teise. Kalbėdama apie ACT įkūrimą, E.Malkolm sakė, kad tai yra „atsakas į prezidento Dž.Bušo ekstremizmą“ tiek vadinamojo reprodukcinio pasirinkimo atžvilgiu (taip abortų šalininkai įvardijo teisę į negimusio kūdikio žudymą), tiek aplinkosaugos bei darbo žmonių teisių srityse.

Dž.Sorošas, žydų kilmės imigrantas iš Vengrijos, kurio turtas vertinamas penkiais milijardais dolerių, savo sprendimą prisidėti prie ACT motyvavo taip: „Aš tvirtai tikiu atviros visuomenės vertybėmis. Pastaruosius 15 metų buvau sutelkęs savo energiją kovai už šias vertybes užsienyje. Dabar tai darysiu Jungtinėse Valstijose. Pasaulio likimas priklauso nuo Jungtinių Valstijų, o prezidentas Dž.Bušas mus veda klaidinga kryptimi“. Čia jis pirmiausia turi galvoje, jo manymu, „pavojingą“ JAV prezidento užsienio politiką, kurią jis vadina „Bušo doktrina“, ypač dėl Irako. „Visas pasaulis į ją reaguoja alergiškai, - aiškino Dž.Sorošas. - Todėl mums reikia keisti kryptį“.

Tačiau, kai kurių stebėtojų nuomone, tokią agresyvią laikyseną prezidento Dž.Bušo atžvilgiu galėjo nulemti ir ilgametis Dž.Sorošo abortų bei eutanazijos rėmimas. Jo įsteigtas Atviros visuomenės institutas yra sudaręs specialią Reprodukcinės sveikatos ir teisių programos (Program of Reproductive Health and Rights) rėmimo sistemą, pagal kurią labai dosniai finansuojamos abortus remiančios organizacijos tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir visame pasaulyje, nes „reprodukcinės teisės yra svarbus atviros visuomenės elementas“.

Kaip sakoma šios programos nuostatose, jos sukūrimą sąlygojo pastaruoju metu dedamos pastangos „apriboti kontracepciją ir seksualinį švietimą“. Skundžiamasi, kad tik penkiolikoje iš 50 valstijų iš biudžeto pilnai finansuojamas aborto darymas ir kad reikalaujama, jog abortą norinčios daryti nepilnametės gautų tėvų sutikimą. Tokia ir panaši „diskriminacija“ ir paskatino Atviros visuomenės institutą parengti minėtą programą. Jos misija – skatinti tokią politiką ir praktiką, kurios pagrindu būtų visapusiškai rūpinamasi „moterų seksualine ir reprodukcine sveikata, įskaitant abortą, tiek Jungtinėse Valstijose, tiek kitose šalyse ir regionuose, kur veikia Atviros visuomenės institutas“. Pagal šią abortams palankią programą įvairiems projektams remti Atviros visuomenės institutas nuo 1998 metų iki dabar yra skyręs apie 30 mln. dolerių.

Šios programos pagrindu Kolumbijos universitete Niujorke įkurta Sorošo reprodukcinės sveikatos ir teisių draugija (Soros Reproductive Health and Rights Fellowship), kuri finansuoja mokslininkus ir aktyvistus, vykdančius tyrimus, susijusius su reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos spartinimu visame pasaulyje. Tarp temų, numatytų remti 2003-2004 metais, yra minima tokia: „Įtampos dėl valstybės ir Bažnyčios atskyrimo pasekmės reprodukcinei sveikatai ir teisėms…“ Kaip aiškinama toliau, Jungtinėse Valstijose ši „įtampa“ pasireiškia tuo, kad Bažnyčia nepritaria tokiam seksualiniam švietimui, kai per kontracepciją yra skatinamas jaunimo palaidumas, bet pirmiausia kalba apie skaistumą, susivaldymą ir seksualinę abstinenciją iki santuokos. Būtent šią krikščioniško auklėjimo politiką švietimo sistemoje ir remia prezidento Dž.Bušo administracija, kas, liberalų nuomone, prieštarauja valstybės ir Bažnyčios atskyrimo sampratai ir tai netgi panašu į „fundamentalizmą“.

Tarp siūlomų svarstyti temų minėtoji Sorošo draugija iškelia tą, jos manymu, pasipiktinimo vertą faktą, kad „JAV pareigūnai sveikino Afganistano moterų išvadavimą iš Talibano gniaužtų, bet po kelių mėnesių Amerikos delegacija Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje vaikų teisių klausimu, sudariusi koaliciją su Vatikanu ir keletu musulmonų šalių, reikalavo išbraukti frazę „reprodukcinės sveikatos patarnavimai“ iš baigiamojo dokumento“. Šiuos žodžius buvo pareikalauta išbraukti dėl to, kad tarp minėtų „patarnavimų“ pirmiausia yra suprantamas abortas, kuris krikščioniškojo mokymo požiūriu (ir tam pritaria dabartinė JAV vyriausybė) jokiu būdu negali būti sutapatintas su „gydymu“, nes yra pradėtos naujos gyvybės sunaikinimas.

Kaip rašoma „National Catholic Register“, Dž.Sorošas palaiko ne tik abortus, bet ir eutanaziją, kuri Jungtinėse Valstijose yra draudžiama, tačiau veikia organizacijos, kurios stengiasi ją propaguoti. Labiausiai JAV žinomos eutanaziją propaguojančios Hemloko draugijos rėmimą Dž.Sorošas motyvuoja tuo, kad šiai organizacijai, - dabar ji vadinama „Gyvenimo pabaigos pasirinkimu“ (End – of – Life Choices), - priklausė jo motina.

Dž. Sorošas taip pat per trejus metus suteikė 15 milijonų dolerių eutanaziją propaguojančiam fondui „Mirties Amerikoje projektas“ (Project of Death in America), kuris savo ruožtu remia kitas „pro euthanasia“ grupes visose Jungtinėse Valstijose.

Minėta politinė ACT grupė, kuri sieks medžioti rinkėjų balsus už tai, kad 2004 metais „būtų išrinkti progresyvūs pareigūnai kiekviename lygyje“ (tais metais vyks ne tik JAV prezidento, bet ir daugelio valstijų gubernatorių bei kongreso narių rinkimai), be Dž.Sorošo dešimt milijonų dolerių, taip pat yra gavusi dvylika milijonų dolerių iš kitų „milijonierių filantropų“ bei aštuonis milijonus iš kairuoliškų profsąjungų. Iš viso ACT planuoja surinkti net 75 mln. dolerių rinkėjų mobilizacijai, sutelkiant dėmesį į 17 valstijų, kur kitais metais kova dėl balsų bus ypač įnirtinga.

Šiai kovai rengiasi ir gyvybės gynėjų grupės, siekiančios palaikyti Dž. Bušą bei kitus politikus, kurie yra palankūs krikščioniškajai gyvybės kultūrai. Dėl to, kad į jų fondus milijonierių pinigai nebyra, JAV gyvybės gynėjai per daug nenusimena. „Mes seniai žinojome, kad abortų lobistai turi daugiau pinigų negu mes, - sako Nacionalinio teisės į gyvybę komiteto vadovė Kerolė Tobias. – Bet mus palaiko daugiau žmonių. Ir šie žmonės pasirengę darbuotis savanoriškai, pasirengę įtikinti draugus ir kaimynus, kad balsuotų už mūsų kandidatus. Dž.Sorošas turi gausybę pinigų, bet jis turi tik vieną balsą“.

© 2003"XXI amžius"