Kanoninës sankcijos gyvybës neginantiems politikams

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Raimondas Berkas

Arkivyskupas Raimondas Berkas gimë 1948 m. birþelio 30 d. Rièlendo miestelyje, Viskonsinio valstijoje. Buvo jauniausias vaikas ið ðeðis vaikus turëjusioje katalikø ðeimoje. Baigæs vidurinæ mokyklà, studijavo La Kroso Ðv.Kryþiaus kunigø seminarijoje (1966-1968), vëliau – Amerikos katalikø universitete Vaðingtone (1968-1971) ir pagaliau Popieþiðkajame Grigaliaus universitete Romoje (1971-1975), kur 1975 m. birþelio 29 d. Ðv.Petro bazilikoje popieþius Paulius VI jam suteikë kunigystës ðventimus.

Gráþæs á Jungtines Valstijas, jis dirbo vikaru La Kroso Ðv.Juozapo darbininko katedroje, dëstë vietinëje Ðv.Tomo Akvinieèio katalikø gimnazijoje. 1980 metais vël iðvyko á Romà, kur Grigaliaus universitete rengë kanoninës teisës disertacijà. Baigæs ðias studijas, 1984 metais buvo paskirtas La Kroso vyskupijos kurijos vicekancleriu. 1989-aisiais popieþius Jonas Paulius II paðaukë dirbti á Vatikanà aukðèiausiajame baþnytiniame tribunole – Apaðtalinëje Signatûroje. Kartu jis dëstë jurisprudencijà Popieþiðkajame Grigaliaus universitete. 1993 metais jam suteiktas garbës prelato titulas.

Popieþius Jonas Paulius II prelatà R.Berkà 1994 m. gruodþio 10 d. nominavo La Kroso vyskupu ir vadovavo jo konsekravimui 1995-øjø sausio 6 d. Vyskupas R.Berkas 2003 m. gruodþio 2 d. buvo paskirtas St.Luiso arkivyskupu ir po deðimties dienø, 2004 m. sausio 26 d., ávyks jo inauguracija á ðias apaðtalines pareigas. Ta proga paskelbtame pareiðkime naujasis arkivyskupas R.Berkas paþymëjo, kad jo svarbiausias uþdavinys „perdëtai sekuliarizuotoje ir vilties pritrûkusioje visuomenëje – skelbti Kristaus ir Jo Baþnyèios mokymà, kuris yra garantuotas mûsø vilties pagrindas“.

Netrukus prasidedanèiame 2004 metø Jungtiniø Valstijø prezidento, parlamento ir savivaldybiø rinkimø kampanijos maratone (nors patys rinkimai vyks lapkrièio mënesá, taèiau rinkimø kampanija pamaþu jau ásibëgëja) ðalies katalikø vyskupai stengiasi mobilizuoti tikinèiuosius rinkëjus, kad jie vertintø kandidatø moralines savybes bei politines nuostatas, ypaè pabrëþdami gyvybës gynimo prioritetus. Dar gruodþio pradþioje JAV vyskupø konferencija paskelbë iðsamø prieðrinkiminá dokumentà „Apie katalikø politinæ atsakomybæ“, kuris neseniai buvo apþvelgtas „XXI amþiuje“.

Taip pat ir atskirø amerikieèiø diecezijø ganytojai publikuoja savo pareiðkimus bei ganytojiðkus laiðkus rinkimø tema, kuriuose, ypaè pasiremdami 2002 metø lapkritá iðleistu Vatikano dokumentu (doktrinine nota) „Dël katalikø dalyvavimo politiniame gyvenime kai kuriø klausimø“, stengiasi priminti Baþnyèios mokymà apie bendrojo gërio siekimo politikoje uþdavinius. Plataus dëmesio susilaukë sausio 8 dienà paskelbtas La Kroso (Viskonsinio valstija) vyskupo Raimondo Berko apaðtalinis laiðkas „Dël þmogiðkosios gyvybës orumo ir pilietinës atsakomybës“. Svarbu pastebëti, jog kartu su ðiuo dokumentu vyskupas R.Berkas (jis popieþiaus Jono Pauliaus II jau paskirtas didesnës diecezijos – St. Luiso (Misurio valstija) – arkivyskupu ir á naujas pareigas bus inauguruotas sausio 26 dienà) taip pat paskelbë savo kanoniná dekretà, kurio diecezijoje gyvenantiems ástatymø leidëjams katalikams, jeigu jie remia abortà ir eutanazijà, neleidþiama priimti Komunijos. Pastarøjø metø laikotarpiu tai jau treèias JAV Katalikø Baþnyèios hierarchas, kuris imasi tokios drausminanèios iniciatyvos prieð politikus, neginanèius þmogaus gyvybës nuo prasidëjimo iki natûralios mirties.

Savo apaðtaliniame laiðke apgailestaudamas dël daugelio katalikø klaidingai suprasto vadinamojo „Baþnyèios ir valstybës atskyrimo“ principo, - tarsi Dievo Þodþio negalima taikyti politiniame gyvenime, - arkivyskupas R.Berkas taip pat kaltina laicistinæ þiniasklaidà, kuri formuoja „sekimo minia“ laikysenos standartus. Tuo tarpu katalikai turi ne tik teisæ, bet ir pareigà savo politinius vertinimus ir sprendimus paremti tikëjimo mokymu, „ypaè kalbant apie prigimtiná moralës ástatymà, kad kûrinijoje bûtø átvirtinta Dievo tvarka“. Ganytojas priminë, kaip þymus þmogaus teisiø gynëjas protestantø pastorius Martinas Liuteris Kingas, patvirtindamas pilietinio nepaklusnumo amoraliems ástatymams galimybæ, rëmësi katalikø teologo ðv.Tomo Akvinieèio mokymu.
Arkivyskupas R.Berkas pastebi tam tikrà paradoksà, jog daugelis net ir nekatalikø supranta ir palaiko Katalikø Baþnyèios mokymà dël vargðø ir marginalizuotøjø gynimo, taèiau prieðtarauja gynimui nuo aborto nekaltos ir bejëgës þmogiðkos gyvybës, esanèios motinos ásèiose. Taip pat pasisakoma prieð mirties bausmës taikymà, taèiau palaikoma eutanazija. Tai yra akivaizdus ir pavojingas nenuoseklumas, nes „visi raginimai apie þmogaus teisiø átvirtinimà bus iliuzijos, jeigu vyks nuolatiniai iðpuoliai prieð paèià teisæ gyventi“, pabrëþiama ganytojiðkame laiðke. Katalikø Baþnyèios mokymas ápareigoja ginti „visà“ þmogaus gyvybæ, todël abortui pasmerkti negimæ kûdikiai ir „gailestingai þmogþudystei“ pasmerkti ligoniai turi bûti priimti ir saugomi kaip þmoniø ðeimos broliai ir seserys.

Ði nuostata ypaè saisto katalikø politikø ir pirmiausia ástatymø leidëjø veiklà. Arkivyskupas R. Berkas primena 1998 metais JAV episkopato paskelbtà dokumentà „Gyventi pagal Gyvybës evangelijà“, kuriame sakoma, jog þmogaus orumà palaikanti politika turi labai atsakingai spræsti rasizmo, skurdo, bado, darbo, ðvietimo, bûsto, sveikatos apsaugos problemas. Taèiau „teisingai“ sprendþianti ðiuos reikalus politika niekada negalës pateisinti to blogio, kuris iðkils, jeigu dël tos paèios politikos vyks iðpuoliai prieð nekaltà þmogiðkà gyvybæ, pavyzdþiui, áteisinant abortus ar eutanazijà. Èia iðryðkëja ypatinga katalikø parlamentarø atsakomybë, kurie, anot minëto Vatikano dokumento, „yra aiðkiai ápareigoti prieðintis bet kokiam ástatymui, áteisinanèiam iðpuolá prieð þmogaus gyvybæ. Jie, kaip ir kiekvienas katalikas, negali skatinti tokiø ástatymø arba balsuoti uþ juos“.

Arkivyskupas R.Berkas pripaþásta, jog katalikai daþnai legalø abortø ástatymo rëmimà teisina tuo, kad jie atstovauja savo rinkëjams, o jø „dauguma“ to nori. Taèiau politinio konsensuso pagrindu negalima ginti neteisingø ástatymø. Juk, pavyzdþiui, juodaodþius amerikieèius diskriminavæ ástatymai negalëjo bûti laikomi „teisingais“ dël to, kad juos rëmë dauguma gyventojø. „Katalikai politikai privalo siekti, kad bûtø pakeisti arba atðaukti neteisingi ástatymai, net jeigu elektorato dauguma juos remia“, - pabrëþia arkivyskupas savo laiðke. Jis taip pat pastebi, kad yra nemaþai katalikø politikø, kurie, „pasitelkdami ástatymus, uoliai stengiasi ágyvendinti Gyvybës evangelijà, taèiau daugelis ðià savo pareigà sukompromitavo“. Toks jø elgesys, kai nesilaikoma Baþnyèios mokymo apie gyvybës nepaþeidþiamumà, yra skandalingas, darantis neigiamà átakà jø paèiø ir kitø dvasinei gerovei.

Tà paèià dienà kartu su apaðtaliniu laiðku paskelbtame kanoniniame dekrete (abu dokumentai datuoti 2003 m. lapkrièio 23 d. , per Kristaus Karaliaus ðventæ, kai arkivyskupas R.Berkas dar buvo La Kroso diecezijos ordinaras) paþymima, jog katalikas ástatymø leidëjas, kuris palaiko aborto arba eutanazijos legalumà „þinodamas Baþnyèios mokymà, padaro sunkià nuodëmæ...“ Pagal Baþnyèios kanonø teisæ asmuo, padaræs sunkià nuodëmæ, be atgailos negali bûti prileidþiamas prie Komunijos. Pasiremdamas ðia 915 kanono nuostata, arkivyskupas R.Berkas savo dekrete patvirtina, kad „katalikai ástatymø leidëjai, kurie yra La Kroso vyskupijos tikinèiøjø bendruomenës nariai ir kurie toliau remia abortà arba eutanazijà, negali priimti ðventosios Komunijos“ tol, kol vieðai neatðauks ðios pragaiðtingos praktikos rëmimo. Ganytojas taip pat paragino vyskupijos tikinèiuosius melstis uþ ðiuos politikus, kad Ðventosios Dvasios pagalba ir vadovavimu bûtø atvertos jø ðirdys. „Tada þmogaus gyvybë vël galës bûti ginama ir palaikoma visais ámanomais bûdais, ir ðie ástatymø leidëjai vël galës priimti ðventàjà Komunijà“, - teigia ganytojas.

Kaip raðo La Kroso vyskupijos katalikø laikraðèio „Catholic Times“ redaktorius Denas Rosinis, ðios grieþtos ganytojo sankcijos politikams nebuvo paskelbtas ið karto. Gruodþio mënesá spaudoje pasirodë þiniø, kad arkivyskupas R.Berkas pasiuntë trims diecezijoje gyvenantiems politikams privaèius laiðkus, kuriuose perspëjo juos dël balsavimo uþ þmogaus gyvybæ neginanèius ástatymus Kongrese dvasiniø pasekmiø. Taèiau në vienas ið ðiø politikø (arkivyskupas nenorëjo pasakyti, kas yra tie politikai, taèiau sekuliarioji spauda paskelbë dvi pavardes – tai liberaliai demokratø partijai priklausantys senatorë Dþulija Lasa ir kongresmenas Deividas Obëjus) nepriëmë ganytojo kvietimo asmeniðkai susitikti ir aptarti gyvybës gynimo klausimus. Jie tik atsiuntë arkivyskupui R.Berkui laiðkus, kuriuose nurodë, jog savo liberaliø pozicijø aborto ir eutanazijos atþvilgiu nepakeitë.

Po ðiø laiðkø tapo aiðku, kad minëti katalikai politikai nenori savo elgesio derinti su Baþnyèios mokymu, aiðkino arkivyskupas R.Berkas. Todël ir iðkilo poreikis skelbti dekretà dël politiko kanoninio disciplinavimo, „kad tarp diecezijos tikinèiøjø nekiltø skandalas, manant, jog yra priimtina bûti pamaldþiu kataliku ir tuo pat metu remti abortà“. Baþnyèios hierarchas taip pat pastebëjo, kad abiejø dokumentø - dekreto dël kanoniniø sankcijø ir apaðtalinio laiðko – paskelbimas vienu metu nebuvo atsitiktinis, nors laiðkas „dël katalikø pilietinës atsakomybës“ buvo rengtas ilgesná laikà. „Að, kaip vyskupas, supratau, kad daugeliui diecezijos þmoniø ið tiesø nebeaiðkus moraliniø ástatymø ryðys su pilietiniais ástatymais, - teigë jis. – Todël ir panorau paraðyti ganytojiðkà laiðkà, kad tai bûtø paaiðkinta“.

Laiške arkivyskupas R.Berkas primena, kad þmogaus gyvybës orumo apsauga ir skatinimas yra visø pilieèiø, ne tik politikø, pareiga. „Mes turime pripaþinti, kad gyvybës kultûros kûrimas prasideda mûsø namuose, mûsø ðeimose. Tai prasideda nuo teisingo santuokinës jungties supratimo ir jos paskirties vaikø dovanai“, - raðo ganytojas. Jis paþymi, jog daþnai katalikai nesugeba su reikiama energija kovoti prieð abortus ir eutanazijà dël to, kad jie sukompromituoja Baþnyèios mokymà apie santuokos prokreaciná tikslà naudodami dirbtines gimstamumo kontrolës priemones. „Jeigu mes norime ryþtingai veikti dël Gyvybës evangelijos mûsø ðeimose ir mûsø parapijose, turime tvirtai laikytis Baþnyèios mokymo dël dirbtinës kontracepcijos nepriimtinumo ir kaip moralinæ alternatyvà skatinti natûralø ðeimos planavimà“, - pabrëþia arkivyskupas R.Berkas.

Savo ganytojiðko laiðko pabaigoje jis dar kartà primena, kad „Baþnyèios ir valstybës atskyrimas negali bûti suprastas kaip tikëjimo atskyrimas nuo gyvenimo“. Popieþius Jonas Paulius II moko, kad pasaulieèiai tikintieji, vykdydami savo misijà, turi veikti kaip „Baþnyèios nariai ir kaip þmoniø visuomenës pilieèiai“ („Christifideles Laici“). Todël negali bûti dviejø paraleliniø gyvenimø ir egzistencijø: vieno, vadinamojo „pasaulietinio“ gyvenimo ðeimoje, darbe, visuomeniniuose santykiuose, ir kito – „dvasinio“, su jo vertybëmis ir reikalavimais. Kaip moko II Vatikano Susirinkimas, pasaulieèiai, „gerai atlikdami pagal Dievo valià savo pilietines pareigas, kasdieninëmis gyvenimo aplinkybëmis neturi prarasti vienybës su Kristumi, bet privalo jà stiprinti“ („Apostolicam Actuositatem“).

Siekiant vientisos katalikø egzistencijos, pasaulietiðki reikalai, politiniai vertinimai ir sprendimai neturi bûti atskirti nuo dvasinio gyvenimo reikalavimø, daro iðvadà arkivyskupas R.Berkas. Jis paþymi, jog ði akivaizdi tiesa ágyja ypatingà reikðmæ rodant pagarbà teisei gyventi, kuri yra visø kitø teisiø pagrindas.

© 2003"XXI amþius"