Lietuvos demografai fiksuoja antrąją
senėjimo bangą

Lietuvoje stebima antroji intensyvi gyventojų senėjimo banga - vidutinis Lietuvos gyventojų amžius šių metų pradžioje pasiekė 37,6 metų. Tokia išvada pateikta Socialinių tyrimų instituto atliktoje Demografinės (gyventojų) politikos strategijoje, kuri buvo pristatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Per pastaruosius penkis dešimtmečius 60 metų ir vyresnių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje padidėjo dviem trečdaliais - nuo 12 proc. 1959 metais iki 20 proc. šiais metais. O vaikų iki 14 metų dalis trečdaliu sumažėjo (nuo 27 iki 18 proc.). Dabar Lietuvoje 60 metų ir vyresnių žmonių yra daugiau nei vaikų.

Mokslininkai atkreipia dėmesį į Lietuvos gyventojams būdingą bruožą - senatvės feminizaciją. Tarp vyriausių Lietuvos gyventojų dominuoja moterys. Lietuvos vyrai vidutiniškai gyvena net dešimt metų, o moterys - apie penkerius metus trumpiau nei Europos Sąjungos šalyse. Pagal vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius Lietuva atsilieka ir nuo daugelio ES šalių kandidačių. Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į vykstančią itin sparčią depopuliaciją - tėvų kartą keičia beveik per pusę mažesnė vaikų karta. Lietuvoje 2003 metų pradžioje gyveno 3,462 mln. žmonių, arba beveik 250 tūkst. mažiau nei prieš dešimt metų.

Tyrime pabrėžiama, kad gyventojų skaičius pirmiausia pradėjo mažėti dėl emigracijos. 1992-2002 metais dėl migracijos Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau kaip 200 tūkst.

Nuo 1994-ųjų gyventojų skaičius mažėja ir dėl natūralios kaitos - didesnių mirtingumo nei gimstamumo rodiklių. 1994-2002 metais dėl šios priežasties gyventojų sumažėjo beveik 50 tūkst. žmonių.

Įvertinus ir nelegalią migraciją, dėl gyventojų emigracijos Lietuva 1990-2002 metais prarado apie 230 tūkst. žmonių, iš jų apie 73 tūkst. žmonių dėl emigracijos į NVS šalis ir apie 157 tūkst. žmonių dėl emigracijos į kitas užsienio šalis.

,,Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio migracija iš esmės keičia savo formas. Legalią migraciją keičia savo apimtimis gerokai didesnė nereguliari (nedeklaruota, trumpalaikė) migracija”, - teigiama tyrime.

Mokslininkai konstatuoja, jog svarbiausios dabartinės ir ateities demografinės problemos - gimstamumo sumažėjimas iki lygio, neužtikrinančio kartų kaitos ir lemiančio greitus depopuliacijos tempus; gana aukštas, palyginti su Vakarų šalimis, mirtingumo lygis, intensyvūs migraciniai srautai, vis labiau besireiškiantys nereguliarios (trumpalaikės, nelegalios ir pan.) migracijos formomis; labai spartūs gyventojų senėjimo tempai. Todėl gyventojų politikos strategijoje išskirtos keturios prioritetinės kryptys: šeimos gerovė, pagyvenusių ir senų žmonių gerovė, visuomenės sveikata bei migracija.

Remiantis mokslininkų parengtu projektu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs Demografinės politikos strategiją, o ją patvirtinus - įgyvendinimo priemones. Jomis būtų siekiama stiprinti šeimą, užtikrinti orią senatvę, finansinėmis ir socialinėmis priemonėmis siekti sveikos gyvensenos bei įtvirtinti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį migracijos procesų valdymą.

© 2003"XXI amžius"