Susirūpinti tautos mažėjimu
būtina jau šiandien

Audronė V. Škiudaitė

Seimo narė Rasa Juknevičienė Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Neseniai Seimo narė Rasa Juknevičienė Kauno klinikose lankė gimdyves. Jaunąsias mamas ji pasveikino įteikdama po rožę, o jų kūdikiams – po žaisliuką. Iš viso tuo metu skyriuose ji rado apie 70 moterų. Pokalbiai su jomis Seimo narei sukėlė įvairių minčių. Čia pateikiame jos įspūdžius ir apmąstymus apie žmogaus gimimą ir visuomenės dvasinę sveikatą.

– Svarbiausia man buvo pasveikinti pirmą kartą gimdančias, nes tai buvo jų pirmoji Motinos diena, – kalbėjo Seimo narė R. Juknevičienė po apsilankymo Kauno klinikose. – Šalia kitų ramiai snaudė antrasis, trečiasis kūdikėlis. Mane gerai nuteikė, kad beveik visos mamos buvo girdėjusios apie Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus iniciatyvą 2V, raginančią kiekvieną lietuvių šeimą auginti ne mažiau kaip du vaikelius: kad lietuvių tauta neišnyktų, kad šeimos būtų stipresnės, kad visa tauta būtų stipresnė. Gerai nuteikė ir visiškai pasikeitusi aplinka, požiūris į gimdymą. Viena gimdyvė buvo susilaukusi kūdikio po penkiolikos metų pertraukos. Moteriai didžiulį įspūdį padarė absoliučiai pasikeitusios sąlygos. Sovietmečiu gimdyti moteris buvo uždaroma tarsi į kalėjimą, o kūdikis dažniausiai ateidavo į nedraugišką, šokiruojančią aplinką. Atskyrimas nuo motinos būdavo skausmingas abiem ne tik fiziologiškai, bet ir psichologiškai - motinai vaikelis būdavo parodomas iš toli ir išnešamas visai parai ar ilgiau į kitą patalpą. Šiandien gimdyti atvykstama su šeima, daugiau kaip pusę kūdikėlių pasitinka tėčiai. Šeimos gimdyvę nuolat gali lankyti, bendrauti. Laukiamieji jaukūs, dideli, panašūs į viešbučio kambarius. Iš esmės pasikeitęs ir požiūris į žmogaus atėjimą. Man, sovietiniais metais dirbusiai naujagimių skyriuje, tai padarė didžiulį įspūdį ir sukėlė įvairių minčių. Manau, kad dabartinių paauglių, dalies jaunų žmonių žiaurumas, sutrūkinėję šeimų ryšiai gali būti programuojami pačioje gyvenimo pradžioje. Pagarbi elgsena su nauja gyvybe, su šeima jau gimdymo namuose - svarbus žingsnis kitokių vertybių link ir penas apmąstymams, ką kitaip turime daryti mes, Lietuvos visuomenė.

Paprastai artėjant rinkimams partijos parengia beveik vienodas programas, aprašančias atskiras gyvenimo sritis, ir iki kitų rinkimų padeda į stalčius. Todėl renkamasi ne pagal idėjas, o pagal kandidatų nuotraukas, amžių, lytį, gražesnę reklamą, o galutinis rezultatas dažniausiai būna netikėtas pačiam rinkėjui - išrenkami tie, kurie sudėjo didesnius pinigus į reklamą, t. y. į žiniasklaidą.

Paklausite, ką turi bendra vertybiškai pasikeitęs požiūris į gimstantį žmogų bei jo šeimą ir rinkimai? Turi esminį ryšį, nes, esu giliai įsitikinusi, vertybinių tautos pamatų atkūrimas ir pačios lietuvių tautos išsaugojimas mūsų visuomenei yra ne mažiau svarbus, negu teisinių ar ekonominių pagrindų sutvarkymas. Nuo ko pradėti, ką keisti? Neįmanoma nepastebėti, kad Lietuva sensta, mažėja gyventojų, nemažai žmonių išvyksta gyventi į užsienį. Nuo 1990-ųjų metų netekome tiek gyventojų, kiek kartu paėmus šiandien gyvena Šiauliuose ir Panevėžyje. Pastaraisiais metais gyventojų mažėjimas nebe toks spartus, tačiau išlieka. Kasmet mūsų sumažėja tiek, kiek žmonių gyvena Pasvalyje ir Kupiškyje kartu sudėjus. Nieko nestebina, jei politikai rūpinasi ekonominiais rodikliais, o ypač - bendrojo vidaus produkto augimu. Jis yra išties labai svarbus, nuo jo augimo didele dalimi priklauso, kiek gali padidėti atlyginimai ir pensijos. Tačiau politikų ataskaitose iki šiol nebuvo susirūpinimo lietuvių tautos mažėjimu. Tenka pripažinti, kad iki šiol nė viena partija nėra šiuo klausimu pateikusi kokios nors programos.

Mažėjančio gimstamumo rodikliai svarbūs ne vien dėl to, kad nemalonu jaustis mirštančia, išnykstančia tauta. Gyventojų prieaugis, gimstamumas svarbūs ir ekonomine, socialine prasme. Kuo mažiau žmonių gimsta, kuo daugiau jaunų, darbingų žmonių išvyksta į užsienį, tuo mažiau žmonių kuria gerovę Lietuvoje, moka mokesčius, tuo sunkiau sukaupti pakankamai lėšų pensijoms, kitoms socialinėms programoms. Susirūpinti tautos mažėjimu būtina jau šiandien. Stiprios tautos pamatas - stipri šeima, štai kodėl Tėvynės sąjunga bando atsigręžti į esmines su šeimos gyvenimu ir jos gerove susijusias problemas. Iš čia kyla ir vertybiniai tautos, visuomenės pamatai. Iš kur atsiranda nusikaltėliai? Juos užauginame patys, tai mūsų tautiečiai, lietuviai. Jie neatvažiuoja iš kaimyninių valstybių, Ispanijos ar Airijos. Nusikaltėliai užauga mūsų šeimose. Psichologai yra ištyrę, kad esminiai vertybiniai pamatai vaikui susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, mokykla tik padeda, koreguoja. JAV atlikti tyrimai rodo, kad nepilnose šeimose užaugę vaikai padaro nusikaltimų pusantro karto daugiau nei augantys su abiem tėvais.

Tokie tyrimai rodo, kad pastaruoju metu plintantis neatsakingai liberalus požiūris į šeimą labai skaudžiai atsiliepia pačiai visuomenei.

Ką daryti, kaip keisti blogėjančią padėtį? Dar praėjusiais metais A. Kubiliaus iniciatyva 2V susilaukė tiek pritarimo, tiek kritikos. Kai kam atrodė, kad valstybė, politika ir šeima - apskritai nesuderinamos sąvokos, kad pasisakymai apie šeimų problemas yra kišimasis į asmeninį gyvenimą. Manau, kad yra kitaip. Valstybė turi turėti šeimos politiką, o valdžia, kaip valstybės gyvenimo dalis, sudaroma per rinkimus. Taigi politikų pareiga yra aiškiai pasakyti savo nuostatas, kaip stabdysime tautos nykimą, kokias šeimas ir kaip remsime, kokias vertybes skatinsime ir puoselėsime.

2V - tik pirminė iniciatyva, siekianti atkreipti dėmesį į tai, kad lietuvių tauta sparčiai mažėja. Šeimai skirta programa apima žymiai platesnius dalykus. Būtina permąstyti ir visą socialinę politiką, kad parama šeimai būtų ne tik pašalpų dalijimas, bet ir atitinkama mokesčių sistema, susieta su gyvenimu šeimoje ir vaikų auginimu. Ekonominėmis priemonėmis būtina padėti jaunoms šeimoms įsigyti tokį būstą, kad kiekviena šeima vaiko gimimą priimtų kaip didžiulį džiaugsmą, o ne kaip sunkų ekonominį išbandymą. Stiprinti šeimą turi ir valstybės švietimo politika. Mokykla šiandien keičiasi, atsiranda daugiau vietos ne tik žinioms, bet ir vertybėms, vaiko charakterio ugdymui, būtina toliau stiprinti šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą. Svarbu apsaugoti šeimas nuo pornografijos, smurto srauto, duodant tvirtą atkirtį liberaliajai propagandai, esą psichiką žalojantys smurto ir pornografijos vaizdai yra būtina laisvės dalis. Ne kartą lankiausi Vakarų valstybėse, tačiau tiek primityvaus mėgavimosi smurtu televizijose tikrai neteko matyti. Suprantu, kad minėtų problemų studijavimas ir sprendimas - ne vienų politikų pečiams, kad ir kokie tvirti jie atrodytų. Visuomenės, bendruomenių, Bažnyčios, mokyklos talka yra būtina sąlyga, kad stiprios šeimos politika taptų valstybinės svarbos reikalu. Tad kviečiu į talką, – sakė Rasa Juknevičienė.

© 2004 "XXI amžius"