|
Narkomanija šių dienų jaunimo rykštė
Marytė GUSTAINIENĖ,
Kauno V.Kudirkos vidurinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Narkomanija viena didžiausių blogybių, tykančių
šių dienų jaunimo. Ji ypač paplito per pastaruosius kelerius metus,
kai ypač padaugėjo narkomanų ir juos platinančių prekeivių. Žinoma,
narkotikų apyvarta yra viena pelningiausių nelegalaus verslo šakų.
Tačiau pastebėtina, kad narkomanija sąlygoja daugybę kitų neigiamų
reiškinių visuomenėje nusikalstamumą, pavojingų ligų plitimą ir
pan. Pavyzdžiui, iš spaudoje pateikiamų policijos suvestinių pastebima,
kad Lietuvoje didėja narkomanijos problema. Šalyje 2001 metais už
nelegalią narkotikų apyvartą iškeltos 1039 baudžiamosios bylos.
Šis skaičius sudaro 1,3 proc. visų Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų.
Didžiausias užregistruotų nusikaltimų, susijusių su narkotikais,
skaičius Vilniuje 365 ir Klaipėdoje 168. Šiuose miestuose paklausą
turi brangesni narkotikai (heroinas, amfetaminas, kokainas). Tai
lemia didelis gyventojų, pramogų vietų skaičius, aukštesnis nei
kituose miestuose pragyvenimo lygis.
Pagal amžiaus grupes labiausiai nusikalsti yra
linkę asmenys nuo 18 iki 24 metų. Narkomanų padaryti nusikaltimai
yra labai žiaurūs. Lietuvos ryte pasakojama, kaip narkotikais apkvaitęs
trisdešimtmetis žiauriai nužudė žmogų, savo kaimyną. Net jį nužudžius,
narkomanui nepraėjo įsiūtis: jis nukirto nužudytajam galvą, kojas,
suskaldė dubens kaulus ir palaikus paslėpė po medžiu. (Lietuvos
rytas, 2004 08 10).
Spaudoje rašoma, kad heroinas yra vienas stipriausių
ir pavojingiausių narkotikų. Jo vartojimas ir gamyba pasaulyje nuolat
auga. Teigiama, kad Lietuvoje jis dar neranda savo nišos, tačiau
jau skverbiasi. Šio narkotiko paplitimo priežastys labai realios:
vykstant kariniams konfliktams Balkanų šalyse, Iranui sustiprinus
sienų apsaugą, vadinamasis Balkanų kelias prarado savo saugumą ir
patikimumą, todėl dauguma heroino gabentojų ieško naujų kelių į
Vakarų Europos valstybes; tokio tarpinio kelio dalis yra ir Lietuva.
Iš Lietuvos heroinas gabenamas į Skandinavijos šalis (keltais arba
automobiliais), Lenkiją bei į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį
(automobiliais, traukiniais).
Spaudoje rašoma, kad pernai Afganistane surinkta
tiek aguonų, kiek iki tol rekordiniais 1999 metais. Pernykščio Afganistano
derliaus produktai Lietuvą turėtų pasiekti 2005-2006 metais. Tas
pat buvo ir su 1999 metų derliumi jo produkcija į Lietuvą pradėjo
plūsti 2001 metais (Ekstra, 2004 03 22).
Praėjusiais metais Lietuvos rinkoje pasirodė naujas
narkotikas LSD granulės, gatvės slengu vadinamos mikropointais.
Baiminamasi, jog šio naujojo narkotiko pasirodymas Lietuvoje gali
sukelti labai rimtų padarinių. Iki šiol LSD nebuvo labai populiarus
tarp narkomanų, mat dažnai buvo prastos kokybės ir brangus. Tačiau
pasirodžius mikropointams LSD paklausa gali išaugti. Iki šiol
LSD kažkodėl labiausiai buvo pamėgę Klaipėdos gyventojai.
Apie įvairias narkotikų rūšis nemažai medžiagos
pateikia spaudoje E.Subata, L.Bulotaitė, O.Grimalauskienė. Išsamiai
pasakojama apie heroiną, hašišą, ekstazi, amfetaminą, kokainą, klijus,
aerozolius bei pasekmes po to, kai vartojama tų narkotikų. Vaizdžiai
aprašomas LSD narkotiko įpakavimas: ant popieriaus su paveikslėliu
užlašinta cheminė medžiaga, prilipinama prie gleivinės. Pasekmės
baisios: apima baimė, panika, elgesys tampa neprognozuojamas, po
savaitės ar mėnesio haliucinacijos kartojasi, nors narkotiko daugiau
ir nevartota (Narkotikų vartojimo prevencija bendruomenėje).
Narkomanais tampa tie, kurie linkę į priklausomybę
narkotinėms medžiagoms. Įpročio narkomanija yra tada, kai žmogus
jaučia iš tiesų neįveikiamą potraukį, stiprų norą, bet dar nebūtinumą
kvaišintis, todėl vartojamų priemonių dozės nėra didinamos, žmogus
nuo jų fiziškai nepriklauso. Vadinasi, šių medžiagų atėmimas nesukelia
vadinamojo narkotinio bado reiškinių, o jų vartojimas, nors kenkia
psichikai, žmogaus gyvenimo rimčiau dar nepaveikia. Tačiau įprotis
kvaišintis po kiek laiko pereina į ydą. Tai jau toli pažengusi narkotinė
būsena, kuri remiasi stipria vidine prievarta vartoti narkotikus,
fiziniu ir psichiniu priklausomumu nuo jų, būtinybe nuolat didinti
dozes ir labai kenksmingu ydos poveikiu narkomano gyvenimui.
Kodėl jauni žmonės, žinodami pasekmes, vis dėlto
ryžtasi ragauti narkotikų, o vėliau ir giliai įklimpsta? Matyt,
visa ko pradžia yra šeima. Manyčiau, kad šių laikų šeimoje yra daugybė
skaudulių. Vaikai namuose patiria smurtą, žeminimą, nuolatinį atstūmimą.
Dažni tėvų konfliktai arba visiška nesantaika žeidžia jauną žmogų
ir ne tik nerodo jam pavyzdžio, bet pastumia gilios duobės link.
Vaikų, paauglių, jaunimo problemos iš tiesų yra didelės. Tai ne
vien tik pasisvaičiojimai apie nelaimingą meilę, vienatvę, bet ir
nuolatinis blaškymasis tarp savęs ir aplinkos. Tėvai nenori arba
neturi laiko pasikalbėti su savo dukterimis ir sūnumis, jiems tik
moralizuoja ir kraipo galvą, kodėl pasuko ne tuo keliu. Patys tėvai
yra kalti, tik neaišku, kodėl to nenori pripažinti.
Psichologai ir narkologai teigia, kad priklausomybė
narkotikams gali atsirasti dėl vaikystėje patirtos agresijos. Šių
laikų kasdienybė gana skaudi. Dažnai spaudos puslapiuose ar per
televiziją girdime daugybę faktų apie skriaudžiamus vaikus, išnaudojamus
paauglius. Nuoskauda, atstūmimas, prievarta kaupiasi viduje ir palengva
virsta agresija, neapykanta. Iš mažens buvęs skriaudžiamas vaikas
vėliau nemoka išspręsti kilusių gyvenimiškų problemų, nesugeba suvokti
savo atsakomybės. Taigi jis lengvai gali pasiduoti draugų įtakai
ir paragauti narkotikų. Tai yra pradžia.
Labai dažnai girdžiu jaunų žmonių nuoskaudas,
kad jie jaučiasi vieniši ir net svetimi savo namuose. Tėvai užsiėmę,
jiems svarbu tik aprūpinti vaikus maistu ir drabužiais. Toli gražu
šito nepakanka. Reikia bendravimo. Paskaičiuokime, kaip dažnai mes
laiko skiriame savo artimiems žmonėms? Ryte skubame į mokyklą ir
darbą, vakare grįžtame pavargę ir paniurę, įsitempę. Norime tylos.
Kada pasikalbėti? Kodėl nevakarieniaujame kartu prie vieno stalo?
Kodėl gėdijamės priglausti paauglį sūnų ar dukrą? Pripažinkime,
mes, tėvai, turime rasti tą kelelį į vaiko širdį. Joje krebžda daugybė
skaudulių, gal net žaizda atsivėrė... Tegul papasakoja savo bėdas,
išdėsto rūpesčius. Jie jauni, nori mylėti, būti mylimi, turėti draugų,
nori linksmintis.
Mes, tėvai, turime sukurti tą pagrindą, kad gyvenime
mūsų vaikai jaustųsi stiprūs ir tvirti. Jeigu šeimos tradicijos
ir kultūra tvirtai diegiama nuo mažų dienų, laikomasi moralės normų,
jeigu šeimos narių santykiai šilti, vaikai neturėtų gūžtis savo
vienatvėje. O jeigu paauglys paragavo narkotikų? Baisu, skaudu...
Tėvas ir motina privalo būti šalia, kad sustabdytų. Ne moralų reikia,
barnių, riksmo, reikia meilės - motiniškos ir tėviškos. Specialistai
teigia, kad detoksikacijos programos, įvairūs ,,užkodavimai negali
padėti, jei pats narkomanas neturi ryžto atsikratyti šio žalingo
įpročio. Narkotikus vartojančiam asmeniui reikia ir greta esančių
žmonių pagalbos, nes vienam kovoti su šia liga yra labai sunku.
Psichologai pastebėjo, kad dauguma paauglių narkomanų
kilę iš pasiturinčių šeimų. Tokie vaikai ieško būdų gauti tai, ko
nesugeba jiems duoti tik materialine gerove besirūpinantys tėvai.
Psichologas, daugelio knygų autorius G.Navaitis teigia, kad svarbiausios
problemos, susijusios su paauglių gyvenimo būdu ir elgesio ypatumais,
slypi šeimoje. Jis rašo: Jeigu šeimos nariai bendrauja su sunkumus
patiriančiu paaugliu, komunikacija yra aiški ir racionali. Kitu
atveju paauglys tėra priemonė, padedanti šeimos nariams palaikyti
tarpusavio ryšius (Navaitis G. Psichologinė parama paaugliui).
Nekalbant apie priklausomumą, kvaišalų vartojimas
visada sukelia labai neigiamus ir dažnai nebepataisomus narkomano
sveikatos ir jo visuomeninio gyvenimo padarinius. Kvaišalus pavartoję
paaugliai tampa agresyvūs, jų veiksmai nenuspėjami. Laikraščių puslapiuose
labai dažnai mirgėte mirga pavyzdžiai. Lietuvos ryte rašoma, kaip
viešosios policijos viršininką septyni paaugliai sumušė naktį jo
paties kieme. Namo gyventojai bandė raminti triukšmadarius, bet
šie nepakluso ir toliau lėbavo (Lietuvos rytas, 2004 08 10).
Nors pastaraisiais metais vis garsiau kalbama
apie narkotikų žalą, narkomanų skaičius nemažėja. Išbristi iš narkomanijos
liūno nelengva, o ir pagalbos neretai ieškoma ne ten, kur jos derėtų
ieškoti. Pasaulio mokslininkai ir gydytojai nuolat rengia narkomanijos
prevencijos programas. Buvę narkomanai kuria savo bendruomenes,
kuriose stengiasi padėti likimo draugams. Narkomaniją mėginama gydyti
ir pasitelkus krikščioniškąsias tradicijas.
Lietuvos Respublikos vaikų teisų apsaugos pagrindų
įstatymo 45 straipsnyje pabrėžiama, kad vaikas turi būti apsaugotas
nuo neteisėto narkotinių, nuodingųjų, kitų stipriai organizmą veikiančių
medžiagų vartojimo, jų pardavimo ar kitokio platinimo.
© 2004 "XXI amžius"
|
