Gyvenimas be Dievo palaiminimo

Jau ir taip Lietuvoje palaidas gyvenimas. Ar galima pavadinti šeima, kai vyras ir moteris gyvena susidėję, savo santuokos neįregistravę bažnyčioje? Tikrai tai nėra šeima. Ko tik dabar nemato vaikai – tėvų girtuoklystę, ištvirkavimą, smurtą... Gerai, jei vaikai patys nepasuka tėvų pėdomis. Juk tokie tėvai už savo vaikus tikrai nesimeldžia, niekas jiems nepasakoja apie artimo meilę. Ne vienas su pašaipa žiūri į tokius varguolius, bet nevalia taip elgtis. Reikia atriekti duonos riekę šitam vaikui, jo neatstumti. Deja, tokių nelaimingų vaikų vis daugėja. Ir kaip jų nedaugės, jei pati Vyriausybė skatina gyvenimą susidėjus. Na, jie vadina tik kitaip – partnerystės įstatymu. Gyvenimas be Dievo palaiminimo negali būti laimingas, šviesus. Tėvai visiškai nebežino savo pareigų. Ar galima pavadinti motina moterį, kuri savo vaikus išmėtė, ar šeimos galva – tokį tėvą, kuris nuolatos geria, smurtauja, neberodo savo vaikams doro pavyzdžio.

Nedaug liko šeimų, kurios kartu vakarais suklumpa maldai, šventadieniais visi drauge eina į Dievo namus. Juk neužtenka vaiką pamaitinti, aprengti, aprūpinti žaislais, knygomis. Jį reikia nuo kūdikystės mokyti rankeles sudėti maldai, padėkoti Dievuliui. Jei to nemokėm, tai neverkšlenkim, kad vaikai užaugo kietaširdžiai, rūpinasi tik savimi.

Ieva S.

Akmenė

© 2004 "XXI amžius"