„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (51)

2005-iųjų vasario 18 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Patarimai neregio šeimos nariams

Juozas RIBIKAUSKAS

Kauno silpnaregių internatinės
mokyklos tiflopedagogas

Tikrosios pagalbos esmė - sudaryti neregiui tokias gyvenimo sąlygas, kad kuo mažiau jam būtų reikalinga reginčiųjų pagalba namuose.

Asmenys, bendraujantys su neregiais, turi būti labai tvarkingi ir nuoseklūs. Tvarkingumas turi tapti aklųjų poreikiu. Šeimos nariai turi kiekvieną daiktą dėti į jam skirtą vietą ir šito mokyti neregį, kad jis įprastų visus daiktus dėti į savo vietas, tada prireikus juos visada nesunkiai suras.

Aklasis turi estetiškai atrodyti. Artimieji turi skatinti akląjį rūpintis savo išvaizda. Jis turi išmokti naudotis šiuolaikine buitine technika: mobiliuoju telefonu, skalbimo mašina, mikrobangų krosnele ir t. t. Įpraskite nestatyti indų ir kitų daiktų ant stalo krašto ir mokykite to akląjį.

Artimieji turi skatinti aklojo savarankiškumą, pastebėti jo gerai atliktą darbą, pagirti, geranoriškai išreikšti savo pastabas. Supažindinkite akląjį su permainomis bute: naujais ar kitaip sustatytais baldais, naujai įsigytais daiktais. Savo drabužius aklasis turi susidėti pats, pagal savo sistemą.

Daugiau aklajam akcentuokite tai, ką jis gali, o ne tai, ko jis negali. Aklasis, pavyzdžiui, gali sėkmingai pinti, megzti, dirbti kai kuriuos darbus sode. Tą jo veiklą būtina skatinti, ypač jei iki regėjimo praradimo neregys tuos darbus dirbo. Efektyviai naudodamas lytėjimą, aklasis gali sėkmingai tvarkytis namuose, siūti sagas, gaminti valgį ir kt. Geriems rezultatams šioje srityje pasiekti, jam būtinai reikalinga kvalifikuota reabilitacinė pagalba.

Maistą aklajam lėkštėje reikia sudėti pagal laikrodžio rodyklę. Reikia mokyti naudotis stalo įrankiais namuose, tada, valgydamas viešose vietose, aklasis nejaus nepatogumo. Be to, patartina maistą dėti į gilesnę lėkštę. Primatantiems būtina naudoti kontrastus. Ant baltos staltiesės dėkite tamsius indus, pieną pilkite į tamsų puoduką, o kavą ar kitus tamsesnius gėrimus - į šviesų.

Atsiradus poreikiui keisti kambaryje baldų išdėstymą, apie tai turi būti informuotas neregys. Niekada nepalikite neuždarytų spintų ir spintelių durų. Kambarių durys turi būti uždarytos arba plačiai atvertos. Jokiu būdu negalima palikti pravirų durų.

Gyvenant nuosavame name, kiemas neturi būti užgriozdintas. Negalima ant tako, kur vaikšto neregys, palikti jokių daiktų. Atsiradus kieme naujam daiktui, būtinai apie tai informuokite jį. Akląjį reikia vesti taip, kaip jam yra patogiausia ir kaip jis yra pripratęs, tačiau patartina palydovui eiti iš dešinės, nes ten pasitaiko daugiausia kliūčių. Neregys turi lengvai įsikibti į palydovo parankę ir eiti pusę žingsnio atsilikdamas nuo jo. Palydovas gali jį informuoti žodžiu arba lengvu rankos (dilbio) judesiu aukštyn arba žemyn, lipant ant šaligatvio ar laiptelio. Kiekvienu atveju palydovas turi būti priekyje. Niekada negalima aklojo stumti prieš save.

Privedus neregį prie kėdės, reikia jo ranką padėti ant atkaltės arba ant sėdynės, negalima jo sodinti prievarta. Norint padėti aklajam atsisėsti į automobilį, reikia padėti jo ranką ant atidarytų automobilio durelių viršutinio krašto.

Įlipti į troleibusą ar autobusą pirmas turi palydovas. Įlipant reikia neregio ranką uždėti ant turėklo, esančio prie aukštyn kylančių laiptelių. Jei nėra vietos aklajam atsisėsti, jis turi turėti atramą, kad galėtų išlaikyti pusiausvyrą. Išlipant irgi būtina neregio ranką uždėti ant turėklo prie laiptelių, vedančių žemyn. Palydovas turi išlipti pirmas ir atsistoti šalia. Geras palydovas garantuoja aklajam ne tik saugumą, bet yra ir jo „akys“. Jis informuoja neregį apie visa, kas vyksta aplink.

Matydami akląjį, einantį ta pačia kryptimi, pasiūlykime jam savo pagalbą, ypač tada, kai didelis atstumas arba kelyje pasitaiko įvairių kliūčių. Tačiau jei jis pagalbos atsisako, negriebkime jo ir netempkime prievarta. Pagalbą reikia pasiūlyti ir aklajam, savarankiškai keliaujančiam traukiniu, kai reikia į jį įlipti ar išlipti iš jo, pereinant gatvę ar panašiais atvejais.

Nereikia neregio „reguliuoti“ per atstumą, nes tai jam itin nemalonu. Jei matome, kad aklasis pasiklydo, prieikime arčiau ir padėkime jam susiorentuoti.

Einant kartu su akluoju, negalima vien tik linktelėjimu sveikintis su sutiktais reginčiais asmenimis. Tinka tik žodinis pasisveikinimas. Patartina, kad regintis asmuo, einantis kartu su neregiu, įspėtų apie asmens, kurį jis norėtų pirmas pasveikinti, artinimąsi. Jei, eidami su neregiu, sutinkate trečią asmenį, į klausimus, liečiančius akląjį, atsako jis pats. Įėjus į patalpą, būtina neregį tuoj pat informuoti apie ten esančius žmones.

Lietuvoje šunys vedliai dar nėra populiarūs. Vakarų Europoje ir Amerikoje aklieji noriai naudojasi šunimis vedliais. Taigi besidomintieji šiuo klausimu turėtų žinoti, kad geriausiai šiam tikslui tinka labradorų veislės šunys. Šuns vedlio pagalba naudotis rekomenduojama ne jaunesniems kaip 16 metų akliesiems. Prieš įsigydamas šunį, neregys turi būti gerai išmokęs vaikščioti su baltąja lazdele.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija