Gyvybës gynimas ir dalyvavimas Eucharistijoje

Mindaugas BUIKA

Priklausymo Baþnyèiai moralinis ápareigojimas

Gyvybës gynëjus, atidþiai sekanèius Romoje ðiomis savaitëmis vykstanèià 11-àjà Vyskupø Sinodo asamblëjà tema „Eucharistija – Baþnyèios gyvenimo ir misijos ðaltinis bei virðûnë“, be abejonës, ypaè domina diskusija apie Eucharistijos ir vieðosios etikos santyká. Aptarti ðá klausimà pasiûlë naujasis Tikëjimo doktrinos kongregacijos prefektas amerikieèiø arkivyskupas Viljamas Liveida, kuris pakvietë Sinode dalyvaujanèius vyskupus papasakoti, kaip jie sprendþia problemà tø katalikais save laikanèiø politikø, kurie nori priimti ðv. Komunijà, taèiau, leisdami ástatymus, pavyzdþiui, palaikydami aborto legalumà, elgiasi prieðingai Katalikø Baþnyèios mokymui.

Kaip nurodë katalikø þiniø agentûros CNS ir „Zenit“, arkivyskupas V.Liveida, iki paskyrimo dirbti á Vatikanà buvæs San Francisko (Kalifornijos valstija) arkivyskupijos ordinaru, vienoje „laisvøjø diskusijø“ valandoje Sinodo tëvams priminë, kad minëtas klausimas tarsi padalijo Jungtiniø Valstijø katalikus per 2004 metø ðalies prezidento rinkimus. Tuomet vienas pagrindiniø kandidatø katalikas senatorius Dþonas Keris buvo pareiðkæs, kad remia aborto legalumà. Todël kai kurie amerikieèiø vyskupai nurodë, kad jis negali priimti ðv. Komunijos, nes prieðtarauja Baþnyèios mokymui apie þmogaus gyvybës nelieèiamumà. Kiti ganytojai dar pabrëþë, kad taip pat ir katalikai rinkëjai, kurie balsuoja uþ tokius politikus, daro nuodëmæ, todël negali eiti prie Dievo stalo, neatlikæ iðpaþinties ir neatgailavæ.

Arkivyskupas V.Liveida ta proga pacitavo ðios Sinodo asamblëjos darbo dokumentà „Instrumentum laboris“, kurio 73-iajame skirsnyje kalbama apie moralinës pareigos suvokimo svarbà, kylanèià ið Komunijos priëmimo. Dokumente konstatuojamas faktas, jog yra katalikø, kurie „priima Komunijà, tuo paèiu metu neigdami Baþnyèios mokymà arba vieðai remdami nemoralius pasirinkimus gyvenime, tokius kaip abortà, ir net nesusimàstydami, kad tai yra didelio asmeninio nesàþiningumo aktas, kuris sukelia skandalà“. Sinodo asamblëjos darbo dokumente pabrëþiama: „Kai kurie katalikai net nesupranta, kodël gali bûti nuodëmë remti tà politiná kandidatà, kuris atvirai palankus abortui arba kitiems blogiems veiksmams prieð gyvybæ, teisingumà ir taikà“. Ir po ðiø nurodymø „Instrumentum laboris“ daroma labai svarbi išvada, jog toks neigiamas elgesys ir nusistatymai, be viso kito, skatina ir priklausymo Baþnyèiai prasmës krizæ, taip pat naikina skirtumà tarp dovanotinos klaidos ir mirtinos nuodëmës.

Diskusija dël „maþesnio blogio“ pasirinkimo

Praneðama, kad kartu su arkivyskupu V.Liveida, kuris Tikëjimo doktrinos kongregacijos vadovo poste pakeitë popieþiumi Benediktu XVI iðrinktà kardinolà Jozefà Ratcingerá, ðá Eucharistijos ir gyvenimo moralumo klausimà diskusijose aptarë Vatikano miesto savivaldybës pirmininkas amerikieèiø kardinolas Edmundas Šoka bei Popieþiškosios šeimos tarybos pirmininkas kolumbieèiø kardinolas Alfonsas Lopesas Truchiljas, kuris pabrëþë, kad teisingas ir disciplinuotas dalyvavimas Eucharistijoje gali bûti vaistas nuo daugelio ðiø dienø ðeimyninio gyvenimo negalavimø. Vyskupø Sinodo dienomis ði polemika perëjo á Italijos þiniasklaidà, ypaè buvo aptarinëjamas rinkëjo santykis su abortà remianèiu politiniu kandidatu á parlamentà ar valstybës vadovo postà.

Ðtai buvæs Apaðtalinës signatûros – Vatikano aukðèiausiojo teismo - vadovas (jau atsistatydinæs dël amþiaus) kardinolas Marijus Pompeda savo interviu italø dienraðèiui „Corriere della Sera“ iðsakë nuomonæ, jog katalikai nebûtinai nusideda balsuodami uþ abortà remiantá kandidatà, jeigu pasirenka já kaip „maþesná blogá“ kitø, prastesniø, pasirinkimo galimybiø akivaizdoje. Jeigu nëra kitø kandidatø, kurie geriau atitiktø kataliko rinkëjo vertybiø skalæ, jis gali pasirinkti bûtent minëtà kandidatà „dël kitø jo politinës programos aspektø, kuriuos balsuotojas remia“, aiðkino kardinolas M.Pompeda. Jis priminë, kad rinkëjai palaiko politikà imdami jo veiklos ir nuostatø visumà, o ne vien tik pagal poþiûrio á abortà, nors jis darosi vis svarbesnis gyvybës ir mirties kultûrø sankirtoje.

Katalikø þiniø agentûros apþvalgininkas Dþonas Tevisas, informuodamas apie minëtà kardinolo M.Pompedos interviu Romos dienraðèiui, paþymi, kad jo pastabos ið esmës remiasi 2004 metø tuometinio Tikëjimo doktrinos kongregacijos prefekto kardinolo J.Ratcingerio laiðku Jungtiniø Valstijø vyskupams. Ásikiðdamas á tarp amerikieèiø ganytojø vykstanèius debatus, kardinolas J.Ratcingeris tame laiðke pastebi: „Katalikas, kuris sàmoningai balsuoja uþ kandidatà bûtent dël kandidato abortà (arba eutanazijà) remianèios nuostatos, yra kaltas dël formalaus bendradarbiavimo su blogiu“. Taèiau jeigu katalikas, kuris nepritaria kandidato palankumui abortams, uþ já balsuoja dël kitø prieþasèiø, tai ðis bendradarbiavimas suprantamas kaip tolimas ir jo keliamas blogis yra proporcingas minëtoms prieþastims. Katalikai, kurie balsuoja uþ tokius kandidatus, turi vis tiek prisiimti atsakomybæ ir savo nusistatymà prieð negimusios gyvybës þudymà gali parodyti kitomis politinëmis bei kultûrinëmis iniciatyvomis.

Rinkëjas turi bûti informuotas

Kardinolas M.Pompeda sakë, kad Baþnyèia turi teisæ pasmerkti visas aborto, kaip negimusios gyvybës naikinimo, formas ir kad aborto atlikëjai automatiðkai baudþiami ekskomunika. Taèiau dël pagarbos kalbos stiliui jis neketina aborto vadinti „þmogþudyste“, nes ði sàvoka yra taikoma nurodant á þmogø, tuo tarpu aborto atveju kalbama apie embrionà arba vaisiø. „Ástatymas ir moralë visuomet jautë skirtumà tarp þmogþudystës, infanticido ir aborto“, - sakë kardinolas M.Pompeda. Jis taip pat, nurodydamas á tuos gyvybës gynëjus, kurie masiná embrionø naikinimà prilygina holokaustui, siûlë vengti per didelio dramatizavimo ir vartoti nuosaikesnæ kalbà.

Be abejonës, dël kardinolo M.Pompedos, kuris yra þymus teisës ekspertas, pateiktø apibrëþimø galima diskutuoti tiek pasiremiant Ðventuoju Raðtu, tiek ir naujaisiais mokslo liudijimais. Ðtai Evangelijoje pagal Lukà, - pats evangelistas, kaip þinoma, irgi buvo gydytojas, - pasakojime apie dviejø nëðèiø moterø – Dievo Motinos ir jos giminaitës Elzbietos – susitikimà yra vartojami keli posakiai - „ásèiø vaisius“ ir „kûdikis ásèiose“. Taip pat ir naujausi medicinos mokslo duomenys patvirtina embriono daugelio þmogiðkø savybiø iðryðkëjimà kone nuo jo prasidëjimo momento. Todël atrodo, kad vaisiaus ir þmogaus sampratos skirtumas yra daugiau dirbtinio susitarimo reikalas, o ne atvirkðèiai. Kiekvienu atveju èia kalbama apie þmogiðkà gyvybæ, kurios sunaikinimas ir yra vadinama þmogþudyste. Masinio negimusiø gyvybiø þudymo atveju, - ðtai Lietuvoje per praëjusius deðimtmeèius nuo aborto legalizavimo 1955-aisiais buvo sunaikinta daugiau negimusiø kûdikiø nei dabar ðalis turi gyventojø, - teisëta kalbëti apie genocidà. Taigi visai pagrástai ðviesaus atminimo Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevièius savo istoriniame 1988 m. spalio 22 d. pamoksle prie Vilniaus Arkikatedros abortø atlikëjus pavadino „tautos þudikais ir kraugeriais“, tai yra jø nusikaltimus prilygindamas genocidui arba infanticidui.

Kadangi aborto blogis yra ne tik moralinë, bet ir politinë problema, - ðis þiaurus nusikaltimas gyvybei áteisintas ástatymu, - tai katalikas, elgdamasis pagal savo sàþinæ, ið esmës negali remti politikø, kurie yra palankûs negimusiø kûdikiø naikinimo legalumui. Kitame italø laikraðtyje „La Republica“ spalio 6 dienà duotame interviu Popieþiðkosios sveikatos apsaugos sielovados tarybos pirmininkas meksikietis kardinolas Chavjeras Losanas Baraganas be uþuolankø nurodë: „Baþnyèios sûnus negali sakyti esantis vieningas su ja, jeigu remia tai, kà Baþnyèia smerkia“.

Anot kardinolo Ch.Losano, ðiuolaikinis katalikas rinkëjas turi atsakingai ir supratingai orientuotis politiniø veikëjø ir partijø programose, áþvelgdamas jø prioritetus. Informuotas balsuotojas „turi þinoti, kaip atskirti tai, kas reiškia išpuolá prieð gyvybæ, nuo to, kas palaiko gyvybës gynimà“. Katalikas rinkëjas niekada negali teisinti politinio iðpuolio prieð gyvybæ, remdamas kandidatus, kurie abortø teisëtumà laiko „priimtina norma“. Pasak jo, nors vykstanèios Vyskupø Sinodo asamblëjos dokumente „Instrumentum laboris“ tiesiai kalbama apie „priklausomybës Baþnyèiai prasmës krizæ“, kada vieðai rodoma parama nemoraliems gyvenimo pasirinkimams, ir jis dar tebëra svarstomas, bet ir baigiamosiose Sinodo direktyvose turëtø iðlikti panaðios nuostatos. Jis priminë, kad èia reikia remtis 2002 metø lapkritá paskelbtu Tikëjimo doktrinos kongregacijos dokumentu dël katalikø dalyvavimo politiniame gyvenime. Tame dokumente, kurá pasiraðë tuometinis kongregacijos prefektas kardinolas J.Ratcingeris, labai aiškiai sakoma: „Gerai informuota krikðèionio sàþinë neleidþia balsuoti uþ politinæ programà ar individualø ástatymà, kuris prieðtarauja esminiams tikëjimo ir moralës principams“.

Moralinë ástatymø leidëjø atsakomybë

„Instrumentum laboris“ atkreipiamas dëmesys, kad ðiø dienø katalikø aplinkoje pasitaikantis moralaus gyvenimo reikalavimø neatitikimas daþnai bûna susijæs su silpnëjanèia Baþnyèios, kaip mokytojos, átaka. Kai kurie tikintieji mano, kad Baþnyèios mokymas nëra privalomas, kad kiekvienas turi teisæ jo nuostatas ið naujo individualiai ávertinti savo sàþinëje. Taip rëmimasis sàþinës laisvës arba religijos laisvës principais tampa prielaida atmesti Baþnyèios mokymo elementus. Kad iðvengtø ðio prieðtaravimo, tikintieji privalo stengtis paþinti tikràjà tiesà ir teisingai ugdyti savo sàþinæ.

Dabartinës Vyskupø Sinodo asamblëjos darbo dokumente pabrëþiama, kad nuolatinis sielovadininkø priminimas tikintiesiems nuolat siekti asmeninio atsivertimo ir ðventëjimo turi stiprinti Baþnyèios mokymo ir katalikø moralinio gyvenimo vienovæ. „Tikinèiuosius bûtina nuolat padràsinti á Eucharistijà þiûrëti kaip á moralinës stiprybës, ðventumo ir dvasinës paþangos ðaltiná, - sakoma dokumente. – Pagaliau katechezëje turi bûti ypaè svarbus ryðys tarp Eucharistijos ir teisingos visuomenës kûrimo, tai yra kiekvieno asmeninës atsakomybës aktyviai dalyvauti Baþnyèios misijoje pasauliui“. Atkreipiamas dëmesys á tai, jog katalikai, uþimantys svarbius politinius postus, ypaè turi rodyti pavyzdá kitiems.

„Politikams ir ástatymø leidëjams tenka ypatinga atsakomybë“, - priminë Vyskupø Sinodo asamblëjoje kolumbietis kardinolas A.L.Truchiljas, kuris vadovauja Popieþiðkajai ðeimos tarybai. Jo ásitikinimu, ðios grupës asmenø Komunijos priëmimo klausimas nëra privatus reikalas, nes jø asmeninio pasirinkimo negalima atskirti nuo socialiniø ir politiniø pareigø. Tai ypaè svarbu pabrëþti dabar, kai „turimam socialiniam audiniui“ pakenkë daugelis priimtø prigimtinæ teisæ paþeidþianèiø ástatymø, „pradedant pasibjaurëtino aborto nusikaltimo“ legalizavimu, sakë kardinolas A.Lopesas. Todël, jo ásitikinimu, tie politikai, kurie siûlo ir gina moraliniu atþvilgiu neteisingus ástatymus, turi pirmiausia stengtis iðtaisyti padarytà blogá, „kad jiems bûtø leista patvirtinti bendrystæ su Vieðpaèiu (priimti Komunijà), kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“.

© 2005 "XXI amþius"