Teisiniu gyvybės gynimo keliu

Mindaugas BUIKA

JAV Aukščiausiojo Teismo teisėju nominuotas Samuelis Alitas

Katalikai JAV Aukščiausiajame Teisme gali sudaryti daugumą

Po sėkmingo teisėjo Džono Robertso patvirtinimo Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo pirmininku, šalies prezidentas Džordžas Bušas spalio pabaigoje nominavo dar vieną tvirto tikėjimo katalikų teisėją į šią dažnai gyvybės kultūros klausimus dabar sprendžiančią svarbiausią teisminę instituciją. Jeigu nominuotas teisėjas Samuelis Alitas irgi bus patvirtintas JAV Senate, tai pirmą kartą galingiausios pasaulio valstybės istorijoje katalikai ne tik vadovaus devynis narius turinčiam Aukščiausiajam Teismui, bet ir sudarys jame daugumą.

Konstitucines teises ginančiame ir interpretuojančiame JAV Aukščiausiajame Teisme pastaruoju metu yra sprendžiamos visą visuomenę jaudinančios negimusių kūdikių apsaugos, arba aborto legalumo, sunkių ligonių teisių gynimo, arba eutanazijos, bei viešos religinės saviraiškos bylos. Katalikų teisėjų paskyrimas Aukščiausiojo Teismo nariais Jungtinių Valstijų gyvybės gynėjų visuomet priimama kaip didelė pergalė, tuo tarpu kairiosios, liberalios ir laicistinės jėgos deda visas pastangas, kad tokiai eigai būtų sukliudyta.

Prezidento Dž.Bušo spalio 31 dieną nominuotas 55 metų teisėjas S.Alitas anksčiau yra buvęs Niudžersio valstijos prokuroru ir pastaruosius 15 metų dirbo 3-iosios apygardos Apeliacinio teismo teisėju. Jeigu bus patvirtintas Senate, jis pakeis praėjusią vasarą apie savo atsistatydinimą paskelbusią Aukščiausiojo Teismo teisėją Sandrą O’Konor. (JAV Aukščiausiojo Teismo nariai skiriami iki gyvos galvos, bet gali atsistatydinti dėl amžiaus ar sveikatos būklės.) Prieš tai vietoje S. O’Konor nominuota Baltųjų rūmų patarėja advokatė Harieta Majers vėliau atsiėmė savo kandidatūrą. Politiniuose sluoksniuose šiai kandidatei buvo priekaištaujama dėl patirties ir kvalifikacijos stokos ir dėl nepakankamo „teisinės filosofijos konservatyvumo“.

Šito, žinoma, negalima pasakyti apie teisėją S.Alitą, kurį nominuodamas prezidentas Dž.Bušas apibūdino kaip „vieną geriausiai pasirengusių ir labiausiai gerbiamą teisėjų Amerikoje“. Gyvybės gynėjai ypač prisimena jo sprendimą patvirtinti Pensilvanijos valstijoje 1989 metais priimtą Aborto kontrolės aktą, kurį bandė užginčyti labiausiai JAV ir pasaulyje aborto legalumo gynimu pasižyminti Planuotos tėvystės asociacija. Šis įstatymas reikalauja, kad gydytojai informuotų savo negimusį kūdikį sunaikinti norinčią motiną apie tokio veiksmo keliamą pavojų sveikatai ir galimas komplikacijas. Taip pat reikalaujama, kad nepilnametė apie sprendimą daryti abortą praneštų savo tėvams, o ištekėjusi moteris – savo vyrui ir tik gavusi leidimą galėtų darytis abortą.

Teisėjo sprendimai palankūs gyvybei

Vėliau balsavimu apygardos Apeliacinio teismo ir JAV Aukščiausiojo Teismo dauguma vienos įstatymo nuostatos – dėl būtinybės vyrui pranešti apie žmonos ketinimą daryti abortą – nepatvirtino, esą tai pažeistų moters „konstitucinę teisę“. Tačiau teisėjas S.Alitas savo atskiroje pastaboje nurodė, kad vyro informavimas stiprina jo atsakomybę už pradėto kūdikio likimą ir privalomas išankstinis galimo aborto aptarimas tarp sutuoktinių suteiktų daugiau galimybių išsaugoti naują užsimezgusią gyvybę. Šią jaunojo teisėjo S.Alito nuomonę palaikė ir tuometinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Viljamas Renkvistas, irgi sukritikavęs neigiamą daugumos sprendimą.

Teisėjas S.Alitas gimė 1950 m. balandžio 1 d. Trentono mieste (Niudžersio valstija), italo išeivio šeimoje. Teisę studijavo prestižiniuose Prinstono ir Jeilio universitetuose, su žmona bibliotekininke Marta augina du vaikus. Sūnus Filipas – jau studentas, duktė Laura dar mokosi gimnazijoje. S.Alito motina Roza Alito, nors baigia 91-uosius metus, tačiau dar aktyviai dalyvauja Trentono Sopulingosios Dievo Motinos parapijos gyvenime. Parapijos klebonas monsinjoras Tomas Džervazijus katalikų žiniasklaidos atstovams sakė, kad S.Alito nominavimas yra „didelė garbė parapijai“, nors pripažino, kad patvirtinimo „procesas gali būti nelengvas“.

Iš 100 narių JAV Kongreso Aukštuosiuose rūmuose Senate konservatyvūs respublikonai turi 55 senatorių daugumą, tačiau opozicijoje esantys liberalūs demokratai turi nemažai galimybių kliudyti ir užtęsti nominuotos kandidatūros patvirtinimą vadinamaisiais „filibasterio“ veiksmais. Teisėjas Džonas Robertas buvo patvirtintas rugsėjo 29 dieną Aukščiausiojo Teismo pirmininku 78 senatorių balsais: už jį balsavo visi 55 respublikonai ir pusė iš 44 demokratų. (Plačiau apie Dž.Robertso nominavimo reikšmę rašyta „XXI amžiaus“ rugsėjo mėnesio priede „Pro Vita“.) Jau tas faktas, kad teisėjo S.Alito kandidatūros svarstymas Senate nukeltas į sausio mėnesį, rodo, kad jis nebus taip lengvai patvirtintas.

Stiprus antikrikščioniškų jėgų pasipriešinimas

Tai ir suprantama: gyvybės kultūros krikščioniškąsias nuostatas ginančiai prezidento Dž.Bušo administracijai priešiškos jėgos dabar yra stebėtinai vieningos ir aktyvios žiniasklaidoje, pateikdamos bet kokį argumentą, kad tik nebūtų „prarastas“ Aukščiausiasis Teismas, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Štai savo antikatalikiška veikla žinomos „Feminist majority“ („Feministinė dauguma“) organizacijos vadovė Eleonora Smil – kuri išgarsėjo protestais prieš popiežiaus Jono Pauliaus II vizitus į JAV ir piketais prie Vatikano atstovybių Vašingtone bei Niujorke – nurodė, jog yra „neteisinga“, kad katalikai sudarytų daugumą Aukščiausiajame Teisme, nors iš viso tarp JAV gyventojų katalikų tėra 25 proc.

Iš tikrųjų, patvirtinus teisėjo S.Alito nominaciją, katalikų Aukščiausiajame Teisme būtų penki, ir jie sudarytų 55 proc. šios įtakingiausios šalies institucijos sudėties. Tačiau, skiriant į atsakingas pareigas, atsižvelgiama ne į esamą religinę statistiką, bet į kandidato kvalifikacinį pajėgumą ir moralines nuostatas, patvirtintas asmeniniu gyvenimu. JAV Katalikų lygos pirmininkas Viljamas Donahju ta proga pastebėjo, kad šiuo metu du Aukščiausiojo Teismo nariai yra žydai, tai yra sudaro 22 proc., nors judėjų religinė bendruomenė tarp Jungtinių Valstijų gyventojų sudaro mažiau kaip 2 proc.

Kitos priešiškos gyvybės kultūrai ir Bažnyčios mokymui jėgos, protestuodamos prieš teisėjo S.Alito nominavimą, veikė be užuolankų. Štai žinomo finansų spekulianto milijardieriaus Džordžo Sorošo, bandžiusio sukurti pokomunistinėje Rytų Europoje „laisvą“ (nuo konservatyvių moralės varžtų) ir „atvirą“ (abortams, eutanazijai bei kitoms mirties kultūros ydoms) visuomenę, išlaikomos propagandinės interneto svetainės MoveOn.org politinė akcija paragino savo rėmėjus per 48 valandas surinkti 250 tūkst. protesto parašų. Šio sąjūdžio isteriškai reiškiama nuomone, prezidentas Dž.Bušas pasiduoda respublikonų „ekstremistų“ spaudimui pertvarkyti Aukščiausiąjį Teismą būsimiems dešimtmečiams, kas sudarytų grėsmę pagrindinėms privačioms ir pilietinėms teisėms, ypač „moters pasirinkimo teisei“ (žudyti savo negimusį kūdikį). JAV nacionalinė gėjų ir lesbiečių asociacija NGLTF savo pareiškime taip pat nurodė, kad konservatyvaus teisėjo S.Alito nominavimas yra „kapituliavimas prieš ekstremistus“ ir kad šio kataliko teisėjo pažiūros kelia grėsmę „lesbietėms, gėjams, biseksualams, transseksualams“ bei kitiems panašiems, šiais laikais ypatingą globą pelniusiems netradicinės orientacijos asmenims.

Katalikai dėkingi prezidentui Dž.Bušui

Tačiau Jungtinių Valstijų katalikiškos organizacijos pareiškė paramą ir padėką prezidentui Dž.Bušui dėl „puikaus pasirinkimo“ nominuojant teisėją S.Alitą. Didžiausios ir įtakingiausios ne tik JAV, bet ir pasaulyje katalikų pasauliečių organizacijos „Kolumbo riteriai“ vadovas Karlas Andersonas sveikino šį prezidento sprendimą, pažymėdamas teisėjo S.Alito nuopelnus Apeliaciniame teisme siekiant apginti gyvybę per abortų suvaržymą. „Teisėjas S.Alitas yra žmogus, turintis išskirtinius pagrindus ir patirtį“, – sakė K.Andersonas.

Tuo tarpu sąjūdžio „Kunigai už gyvybę“ nacionalinis direktorius kunigas Frenkas Peivonas padėkojo prezidentui Dž.Bušui už be jokio atidėliojimo ar blaškymosi surastą tinkamą kandidatą. Jis reiškė viltį, kas Senate teisėjo S.Alito kandidatūra irgi bus sėkmingai patvirtinta, ir priminė amerikiečių visuomenėje vykstančią „kultūrinę kovą“ tarp prasidėjusio dvasinio atgimimo ir vis dar nenorinčios užleisti pozicijų praeities sekuliarizmo. „Atsižvelgdami į tai, kai kurie senatoriai priešinsis pasikeitimams Aukščiausiajame Teisme, nes jie grėstų vadinamosioms abortų teisėms, – sakė kunigas F.Peivonas. – Tačiau amerikiečių tauta jau supranta, kad Konstitucija neleidžia naikinti vaikų, ir šis teismas neišvengiamai tą nuostatą turi palaikyti“.

Po prezidento Dž.Bušo pristatymo, savo trumpoje kalboje S.Alitas pabrėžė, kad „federaliniai teisėjai turi pareigą ištikimai ir teisingai interpretuoti Konstituciją ir įstatymus bei ginti visų amerikiečių konstitucines teises“ su reikiamu rūpestingumu bei nuosaikumu. Jis pažadėjo, kad, patvirtinus jo kandidatūrą, visa tai „įgyvendins prisiėmęs visą atsakomybę“. Ypač reikšminga S.Alito pastaba apie tai, kad teismai nėra visagaliai ir turi „ribotą vaidmenį šalies konstitucinėje sistemoje“, nors pastaruoju metu Jungtinėse Valstijose jie gana aktyviai bando žmonėms primesti ideologines nuostatas ir prioritetus.

Naujasis JAV Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Džonas Robertsas po priesaikos rugsėjo 29 dieną dėkojo ne tik prezidentui Dž.Bušui ir kitiems politikams už parodytą jų paramą, bet ir daugeliui tikinčiųjų, kurie parėmė ir toliau remia jį savo maldomis. „Daugelis jų man sakė, kad mane ir mano šeimą prisimena melsdamiesi ir savo svajonėse, – sakė teisėjas Dž.Robertsas. – Aš noriu padėkoti visiems šiems žmonėms ir pabrėžti, kad šios maldos ir šis padrąsinimas man bus reikalingas per ateinančius mėnesius ir metus“. Reikia tikėtis, kad ir kitas nominantas teisėjas S.Alitas susilauks tokios pat jiems reikalingos tikinčiųjų katalikų paramos.

© 2005 "XXI amžius"