|
Kur pasaulį nuves moralės nebuvimas?
Kaišiadorių rajono savivaldybės didžiojoje salėje
spalio 11 dieną surengta konferencija ,,ŽIV/AIDS problemos ir
perspektyvos. Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas
sakė, kad žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija kaip užkrečiama
liga žinoma nuo 1981 metų. Pasaulio sveikatos organizacija šią infekciją
pavadino pirmąja žmonijos istorijoje pandemija, nes liga išplitusi
visuose žemynuose ir valstybėse. Kasdien šia infekcija užsikrečia
apie 14 tūkstančių asmenų. Nuo šios ligos pasaulyje iki 2004 metų
jau mirė 27 mln. žmonių, našlaičiais liko 14 mln. vaikų. Lietuvoje
(spalio mėnesio duomenimis) yra registruota 1076 ŽIV nešiotojai
(951vyras ir 125 moterys). Iš jų daugiausia 452 Druskininkuose,167
Vilniuje, per 100 Klaipėdoje ir 44 Kaune. Daugiausia užsikrėtė
(852 žmonės) vartodami narkotikus,178 lytiniu keliu, 46 užsikrėtimo
būdai neaiškūs.
ŽIV infekcija ne tik medicininė, bet ir socialinė,
ekonominė, teisinė, psichologinė problema, nes pagrindiniai infekcijos
plitimo būdai yra susiję su rizikingu elgesiu. Ši liga lyg lakmuso
popierėlis, atskleidžiantis visas kitas negeroves šalyje, nedarbą,
alkoholizmą, narkomaniją, laisvą lytinį elgesį. Ši liga dar neišgydoma,
ir jeigu šiai epidemijai nebus užkirstas kelias, ji nusineš vis
daugiau žmonių gyvybių.Ypač pavojinga, kai į rūkymą ar alkoholizmą
įtraukiami net vaikai.
Ieškoti narkotikų, cigarečių ir juos vartoti paauglius
skatina įvairūs motyvai. Paaugliai dažniausiai žino apie narkotikų
keliamą pavojų,tačiau mada ir noras būti pripažintam yra stipresni.
Šiuos barjerus jie stengiasi nugalėti pirmiausia bandydami ne taip
gąsdinančius narkotikus, t.y. ne tuos, kuriuos reikia leistis į
veną, o įvairias cigaretes, geriamas tabletes, rūkyti kanapės preparatus,
uostyti klijus ar lipdukus. Pražūtingas tokių pirmųjų bandymų padarinys
yra tai, kad paauglys, stebėdamas save ar draugus pirmojo apsvaigimo
metu ir po jo, pamato, kad dar nieko baisaus jam ar jo draugams
neatsitiko. Būtent čia slypi viena iš didžiausių iliuzijų,kuri dažnai
stumia juos į bėdą, - man nieko bloga neatsitiks. Galima klausti
vaikų, ar yra matę alkoholikų tų, kurie lūkuriuoja prie parduotuvių,
kioskų, laukdami savo porcijos odekolono ar kito gėrimo. Taip, visi
pasakys, kad matę, bet paklausus, ar kuris iš vaikų tokiu taps,
nė vienas nepasakys taip
Nuomonė vienas kartas nieko tokio padeda atsirasti
kitai nuomonei aš galiu vieną kartą gyvenime pabandyti ir daugiau
niekada jų nevartosiu. Paskui pradedama samprotauti ,,Jei aš kartą
pabandžiau ir nieko neatsitiko, tai neatsitiks ir antrą kartą.
Taip susikuriamos narkotikų vartojimo taisyklės, kurios turėtų jį
apsaugoti nuo šios ligos: rūkysiu tik savaitgaliais, gersiu tik
per šventes, ekstazi vartosiu tik šeštadieniais, eidamas į diskoteką
ir pan. Šios taisyklės sukuria iliuziją, kad narkotikų vartojimas
yra kontroliuojamas, tačiau toli gražu ne. Taip palaipsniui pasineriama
į šią didžiulę blogybę. Dažnai žmonių, turinčių polinkį ar norą
išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, sukeliančių vidinį konfliktą,
skalė yra labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina
arba labai gerai, arba labai blogai ir tarsi švytuoklė svyruoja
tarp šių polių. Bendraujant su tokiais žmonėmis labai svarbu padėti
jiems išlaikyti pusiausvyrą, emocinį stabilumą. Kai nevartoji alkoholio,
narkotikų, atsiranda daug problemų, pirmiausia netenki daug draugų,
kurie tave suprasdavo ir paguosdavo prie degtinės, rūkant cigarus,
narkotikus, kuriems buvai reikalingas atėjus neramiam pagirių rytui,
kai tiesiog reikėjo vyriškai palaikyti vienas kitą po vakarykščių
išgertuvių. Jeigu tu ne su jais, tai tu prieš juos jie ima iš
tavęs tyčiotis tylomis ar atvirai. Netinki ir gimtadieniuose, kituose
pobūviuose, kur esi priverstas aiškintis, kodėl negeri.
Reikia atrasti iš naujo bendruomeninius ryšius,
susirasti žmones, su kuriais galėtum paprasčiausiai pasikalbėti
ir pabūti kartu. Svarbu nepasijusti vienišam ir atstumtam. Atsiranda
daug laisvo laiko.Tai suglumina, ką veikti, kad neužklystų depresija.
Išeitis susirasti dvasios mokytojų, atsiversti į tikėjimą, nuvykti
į šventąsias vietas: Keturnaujieną, į Šiluvą, Pivašiūnus, į savą
bažnyčią pas savo kleboną, jaunimo pagalbos centrus ir pan. Ypač
rami palaima bei suvokimas, kad tu esi Jo ar Marijos globojamas,
kad jie tave myli tokį, koks tu esi, tu jiems tikrai reikalingas.
Ir dar labai svarbu, kad nepradėtum teisti ir
niekinti tų, kurie dar neišlipo iš gyvenimo duobės. Kad nepasijustum
aukštesnis už juos, nes už tai gali būti skaudžiai nubaustas. Gerai,
kai ateina suvokimas, jog gyvenimas yra gražus. Civilizuotas pasaulis
visiškai nepaiso įžymių mąstytojų ir dvasininkų perspėjimų, kad
techninę pažangą ir materialinę gerovę turi reguliuoti sveikas protas
ir moralė didžios pagarbos gyvybei ir gyvenimui etika. Netgi toks
moralinių teorijų kritikas, kaip Fridrichas Nyčė dėl pernelyg didelių
vakarietiškų laisvių ir neprincingumo veikale ,,Stabų saulėlydis
rašė apie kolektyvinį sugyvulėjimą bandoje, kur ,,visur matomas
mąstymo, filosofijos išsekimas, nes daiktai jau ilgą laiką stovi
priešakyje žmogaus, juose matome tik grubaus praktinio išskaičiavimo
ir sau naudos siekiančio juslinio individo funkciją. Ar šis individas
turės valios atsisakyti puikybės statyti naujus Babelio bokštus?
Marytė ŠAKIENĖ,
Kaišiadorių rajono mero patarėja
© 2005 "XXI amžius"
|
