„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (64)

2006-iųjų kovo 17 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

„Jie man svarbesni nei bet kas kitas…“

Gydytoja Virginija Buzienė
pasiruošusi padėti kiekvienam
pagalbos prašančiajam

Žiemos ir pavasario laikotarpiu dauguma žmonių atsiduria ligos gniaužtuose. Akivaizdžiai padaugėja viršutinių kvėpavimo takų ligų, žmones daugiau puola sloga, peršti gerklę, sukausto gripas. Neseniai Lietuvoje kilusi gripo epidemija apėmė kelias dešimtis miestų ir miestelių. Todėl kreipėmės į Kauno rajono Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) bendrosios praktikos gydytoją Virginiją BUZIENĘ papasakoti apie gydytojo bei paciento santykius ir klausdami patarimo, kaip apsisaugoti nuo mus puolančių ligų.

V.Buzienė – Garliavos PSPC bendrosios praktikos arba šeimos gydytoja. Taip pat dirba Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) gydytoja. 1994-aisiais Kauno medicinos universitete įgijo medicinos gydytojo diplomą. Vėliau buvo suteikta šeimos gydytojo licencija. 1994-1995 metais dirbo gydytoja rezidente Prienų rajono centrinėje ligoninėje. 1997-aisiais – Linksmakalnio (Kauno r.) medicinos punkte gydytoja. Nuo 1998 m. balandžio 1 d. pakviesta dirbti Kauno rajono GMPS gydytoja. Čia darbuojasi iki šiol. 2003-iaisiais birželio 2 d. pradėjo eiti šeimos gydytojos pareigas Garliavos PSPC. Šioje poliklinikoje dirba ir dabar.

 

Kiekvienam žmogui, nori jis to ar ne, tenka susidurti su gydytoju. Vieniems jis palieka labai gero, rūpestingo, atsidavusio ir jautraus mediko įspūdį, kitiems, deja, ilgam ar net visam gyvenimui lieka kartėlis dėl gydytojo abejingumo. Už ką jus vertina ir gerbia pacientai?

Manau, kad, kaip ir apie kiekvieną gydytoją, taip ir apie mane, yra įvairių atsiliepimų, nuomonių. Turint omenyje, kad ši poliklinika valstybinė, ne privati, džiaugiuosi, jog ji pelniusi nemažą pasitikėjimą tarp gyventojų. Tai, kad mano kuruojamoje, antrojoje, apylinkėje yra apie tūkstantį du šimtus žmonių, rodo, jog jie manimi pasitiki ir aš jiems esu reikalinga. Man pacientai svarbiau nei bet kas kitas. Iš jų trims šimtams aštuoniasdešimt – nuo vos tik užgimusių kūdikėlių iki pilnametystės sulaukusių jaunuolių – negailiu gerų motiniškų žodžių, daliju šilumą ir gerą nuotaiką. Maloniai nustebino tai, kad 2005-aisiais mano apylinkėje pasaulį išvydo dvidešimt mažylių. Tai geras ženklas.

Peržengęs gydymo įstaigos kabineto slenkstį, pacientas turi pasitikėti gydytoju. Tada ir negalavimus, ir ligą lengviau įveiksime.

Pastaruoju metu, be vyresnio amžiaus žmonių, dažnai pagalbos ateina ir jaunimas – vyresniųjų klasių mokiniai, studentai. Daugelis jų skundžiasi galvos skausmais, greitu nuovargiu, nemiga, nerimu. Išklauso mano patarimų apie sveiką gyvenseną, kuri turėtų būti diegiama iš vaikystės, tai turėtų tapti įpročiu. Didelis protinis krūvis ir mažas fizinis aktyvumas (hipodinamija), netinkama mityba, oro užterštumas, greitas gyvenimo tempas turi didžiulės įtakos žmonių prastai savijautai ir įvairioms ligoms atsirasti. Pacientas ateina pas gydytoją ir su viltimi tikisi, kad jam padėsiu.

Dirbu ne tik darbo valandomis. Dažnai pacientai skambina į namus bet kuriuo paros metu, todėl privalau juos konsultuoti telefonu arba vykti į namus. Pacientui svarbu tinkamas mediko dėmesys, nuoširdus bendravimas, švelnios rankos… O kai esi paciento priimamas būtent toks, koks esi, įgyji jo pasitikėjimą.

Garliavos poliklinika – viena seniausių Kauno rajoje. Kokios tradicijos gyvos ir šiandien?

Pradėsiu nuo statistikos. Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras įkurtas 1997 metais reorganizavus Kauno rajono centrinę ligoninę. Centras jungia penkias ambulatorijas – Piliuonos, Girionių, Noreikiškių, Kačerginės ir Ežerėlio, devynis medicinos punktus, Garliavos suaugusiųjų ir vaikų poliklinikas, Psichinės sveikatos priežiūros skyrių ir Stomatologijos polikliniką.

Tęsdami Roko Šliūpo, pradėjusio gydytojo praktiką Garliavoje dar 1944-1945 metais, tradicijas, Centro darbuotojai rūpinasi apie dvidešimties tūkstančių gyventojų sveikata. Daroma viskas, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, diegiama šiuolaikinė aparatūra, rūpinamasi, kad darbuotojų kvalifikacija atitiktų pareigybinius reikalavimus.

Galime pasidžiaugti, kad kiekvieną trečiadienį organizuojami pasitarimai visiems poliklinikos medikams: bendrosios praktikos gydytojams, pediatrams, chirurgams, ginekologams, stomatologams. Tuomet aptariame savo darbo rezultatus, jeigu yra klausimų ir prašymų – išsakome. Su kolektyvu aptariame naujai priimtus Sveikatos apsaugos ministerijos įstatymus ir įsakymus. Dirbame tarsi viena draugiška, darni šeima, o ypač džiaugiuosi savo labai darbščia ir supratinga bendruomenės slaugytoja Zita Valioniene. Ši moteris, mano dešinioji ranka, yra itin rūpestinga, stropi ir pareiginga. Už tai jai ačiū.

Taip jau yra, kad gyvenime mes daugiau kalbame apie nelaimes, bėdas, pykstame nežinia ant ko dėl nenusisekusių dalykų nei apie tai, kas mums smagu ir gera, kas mus stiprina ir palaiko net sunkiausiomis minutėmis: geras, padrąsinantis žodis, šiltos akys, maloni šypsena, malda.

Įdomu, kaip žmogaus charakteris lemia jo sveikatą? Pakomentuokite, kaip psichinė žmogaus sveikata priklauso nuo fizinės ir atvirkščiai?

Tiesa, kad nuo žmogaus charakterio, negatyvių minčių priklauso ir jo gyvenimas. Negatyvumas yra psichikos nuodas. Atlaidumas ir meilė yra dvasiniai priešnuodžiai, kuriuos naudojant pasveikstama. Ūmaus būdo žmonėms dažniau nustatomas padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimas, neurozės. Emociškai nestabilius žmones dažniau ištinka infarktai, insultai. Nuolatiniai stresai, baimės, nervinė įtampa, nuovargis turi nemažai įtakos ir onkologiniams susirgimams. Ir atvirkščiai. Psichiškai stabilios būsenos žmogus retai kada skundžiasi savo sveikata. Dažnai savo pacientams, o dabar ir laikraščio skaitytojams, kartoju, kad pirmiausia turime siekti dvasinės sveikatos, nes dvasia teikia gyvybę. Dvasingas žmogus yra kantrus, valingas, širdingas, išmintingas.

Ne paslaptis, kad pasaulyje milijonai žmonių kenčia nuo baimės ligų ir depresijų. Lietuvoje šie faktai mus, medikus, taip pat labai neramina, nes kiekvienais metais suserga vis daugiau žmonių.

Atėjęs pagalbos žmogus skundžiasi, kad jį kamuoja nemiga, nesiseka darbe ar šeimoje. Tuoj pat pastebėjusi pirmuosius žmogaus išsekimo požymius, nepasitikėjimo savimi ir vidinės tuštumos jausmą, įtariu depresiją ir siunčiu pas psichologą ar psichiatrą (jei sunkesnė ligos forma) konsultuotis. Yra žmonių, kurie kratosi profesionalių specialistų pagalbos, nenori eiti konsultuotis dėl perdėtos baimės ar nevisavertiškumo jausmo. Ligoniams dėl to esti sunku ir jie neretai išgyvena ir gėdos jausmą. Tai smarkiai veikia ne tik ligonių, bet ir jų artimųjų kasdienį gyvenimą.

Per visą mano darbo laiką pasitaikė įvairiausių situacijų ir atvejų. Norėčiau papasakoti apie kai kuriuos momentus iš darbo Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Ne kartą teko susidurti su ligonių mirtimi, savižudybėmis, nukentėjusiais avarijose, skenduoliais. Skaudžiausia, kad tokiais atvejais dažniausiai niekuo negali padėti, tenka tik konstatuoti jų mirtį. Giminių, artimųjų ašaros ir maldavimai yra bejėgiai prieš tai. Raginu: būkime budrūs, branginkime ir saugokime savo gyvybę.

Žiemą Greitosios medicinos pagalbos stotyje skamba dažniau telefonai dėl įvairių negalavimų. Ypač greitąją pagalbą kviečia dėl vaikų viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, kitų virusinių ligų. Tipinio gripo atvejų pasitaiko nežymiai. Prisimenu 2004-uosius, kai per vieną dieną gavau devyniolika iškvietimų į namus. Tuomet buvo kilęs gripo epidemijos protrūkis.

Pirminė sveikatos priežiūra yra pagrindinė ir svarbiausioji sveikatos priežiūros dalis. Ji aprėpia ne tik labiausiai pas mus paplitusių ligų diagnostiką bei gydymą, bet sprendžia ir tokius aktualius klausimus, kaip ligų ir traumų profilaktika, motinos ir vaiko sveikatos priežiūra, sveikos gyvensenos propagavimas. Kaip visuomenė, jūsų pacientai supranta šią informaciją ir ar aktyviai dalyvauja sveikatos priežiūros valdyme?

Deja, pirminė sveikatos priežiūra dar yra nepakankamai finansuojama grandis. Visi apie tai žino, bet pokyčių nejaučiame. Mes, bendrosios praktikos gydytojai, esame centrinė figūra, atliekanti pirminę sveikatos priežiūrą. Esame tie specialistai, kurie sveikatos apsaugos sistemoje sprendžia apie 80 proc. visų medicinos problemų. Jeigu palygintume tretinį lygį, žymiai geriau finansuojamą, pavyzdžiui, Kauno klinikinę ligoninę, tai jie prieš mus, smulkutes žuveles, jaučiasi nelyginti rykliai.

Vykdant sveikatos apsaugos reformą Lietuvoje ir įsteigus bendrosios praktikos gydytojo statusą, pacientai pasijautė žymiai geriau. Juk mūsų darbas ir pasireiškia tuo, jog pirmą kartą priimdami apžiūrėti vos gimusį vaikelį ir toliau stebime jo visą gyvenimą. Taip kaskart besilankantys pacientai jau yra labai gerai pažįstami su savo ligų istorijomis, taip pat rūpinamės visų šeimos narių sveikata.

Džiugina tai, kad pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas neinfekcinių lėtinių ligų profilaktikai. Čia norėčiau išskirti moterų onkologinius susirgimus, ypač Lietuvoje sparčiai plintantį gimdos kaklelio vėžį. Ta linkme rūpestingai vykdoma Vyriausybės programa. To pageidaujančios moterys nuo trisdešimties iki šešiasdešimties metų – tai laikotarpis, kada dažniausiai pasitaiko šios ligos atvejų, - siunčiamos gimdos kaklelio tepinėlio tyrimui atlikti, kuris parodo dar ikivėžinę gimdos kaklelio būklę. Ypač tai pabrėžiu dėl to, jog, šį susirgimą laiku diagnozavus, galima išgydyti.

Taip pat aktyviai Lietuvoje, o ir mūsų poliklinikoje, vykdoma krūties vėžio profilaktika. Pagal mirštamumo statistiką čia Lietuva pirmauja Europoje. Laiku diagnozavus krūties vėžį, galima išgelbėti apie 90 proc. moterų. Todėl to norinčios moterys nuo 48 iki 69 metų siunčiamos pas mamologą specialiems tyrimams – mamogramoms atlikti. Aktualu tai, kad tyrimų analizės parodo pačią ankstyviausią vėžio stadiją, kurią dar galima įveikti.

Vyrai, - nuo 50 iki 75 metų, – besirūpinantys savo sveikata, taip pat siunčiami pas specialistus prostatos PSA tyrimui atlikti, t.y. prostatos vėžiui diagnozuoti.

Noriu padrąsinti cukriniu diabetu sergančius žmones ir pasakyti, kad mes taip pat atliekame glikolizinto hemoglobino tyrimą. Sergantiesiems I tipo cukriniu diabetu tyrimai atliekami keturis kartus per metus, o sergantiesiems II tipo – du kartus per metus. Nors visi šie tyrimai kainuoja brangiai, tačiau ligoniams už tai mokėti nereikia.

Išties maloniai nuteikia, jog svarbiausias dėmesys yra skiriamas ligų prevencijai, o ne pasekmėms gydyti. Tai vienas iš prioritetų sveikatos apsaugos sistemoje.

Tačiau tenka apgailestauti, kad Kauno rajone nevykdoma širdies kraujagyslių ligų susirgimų profilaktinė programa, nors visuomenės poreikis ir susidomėjimas yra didžiulis. Juk žinome, kad mirštamumas dėl kraujagyslių ligų Lietuvoje yra vienas didžiausių. Viliuosi, kad rajono valdžia atkreips į tai dėmesį.

Ko labiausiai linkėtumėte dvasiškai žmogų gydančio mūsų laikraščio skaitytojams?

Sveikata – brangiausia ir didžiausia jūsų ir jūsų šeimos vertybė. Linkėčiau tikėjimo, vilties ir meilės. Žmonių tarpusavio santykių kūryba – aukščiausia kūryba ir svarbiausia žmogui. Jeigu kasdien mus lydės šviesios mintys, gera nuotaika, į vidų neįsileisime pykčio, agresijos, melo, neapykantos, tai ir jausimės geriau ir dvasiškai, ir fiziškai. Dvasinė sveikata yra fizinės sveikatos pamatas.

Kalbėjosi Zita OSTERIENĖ

Garliava, Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija