„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.5 (66)

2006-iųjų gegužės 12 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Kunigų susirinkime – apie šeimą

Gegužės 3 dieną įvyko eilinis Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas, kuris vyko maldų už pašaukimus į kunigystę savaitės metu. Jis buvo pradėtas meldžiant naujų dvasinių pašaukimų ir buvo skirtas šeimos temai. Susirinkimo svečias, Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro vadovas psichologas Algis Petronis skaitė pranešimą, kuriame nagrinėjo šeimos situaciją bei problemas dabartinėje visuomenėje ir galimą Bažnyčios atsakymą į šias problemas.

Savo pranešimą Šeimos centro vadovas pradėjo nuo liūdnos statistikos – Lietuvoje yra labai aukštas skyrybų procentas: pvz., 2001 metais jis siekė 70 proc. Tačiau skyrybos yra tik ledkalnio viršūnė. Jo apatinė dalis yra šeimoje kylantys konfliktai, susvetimėjimas, sunkumai, su kuriais susiduria šeima. Analizuodamas šeimai kylančius sunkumus ir jų priežastis, prelegentas išvardijo ir analizavo keletą dalykų: pasirengimo santuokai stoką, išorinius ir vidinius sunkumus, dvasinio gyvenimo stoką ar jo skurdumą.

Prelegentas teigė, kad Bažnyčia, parapijų bendruomenės ir kunigai gali daug padėti šeimoms, susiduriančioms su sunkumais. Pirmas ir labai svarbus dalykas – tinkamas sutuoktinių parengimas santuokai. Kunigai turėtų rasti laiko susitikti su jaunavedžiais papildomai šalia pasirengimo santuokai kursų, pasikalbėti su jais apie tikėjimą ir padėti atrasti santuoką kaip pašaukimą. Patirtis rodo, kad brandų ir tvirtą tikėjimą turintys žmonės yra labiau pasirengę saugoti santarvę santuokoje, spręsti konfliktus, atleisti kitiems ir taisytis patys. Krizės ir sunkumai šeimoje yra neišvengiami. Svarbu, kad žmonės mokėtų juos priimti kaip progą augti ir bręsti, o ne joms pasiduotų. Pranešėjas priminė, kad vienybė santuokoje nėra vienąkart visiems laikams pasiekiamas dalykas, bet nuolatinis procesas.

Taip pat labai svarbu, kad tiek kunigas, tiek parapija skirtų dėmesio šeimoms, inicijuotų ar sudarytų galimybę, kad šeimos burtųsi į bendruomenėles ar palaikytų jau atsiradusias šeimų ar jaunų mamų grupes, esant galimybei, suteiktų patalpas susirinkti. Bendravimas su kitomis tikinčiomis šeimomis dažnai yra labai didelė pagalba šeimai, patekusiai į krizę, todėl būtina skatinti tokį bendravimą parapijose.

Pranešimo pabaigoje prelegentas nuoširdžiai padėkojo visiems kunigams už tą darbą, kurį jie dirba šeimų labui, ir išreiškė viltį, kad mūsų šeimos stiprės ir ras savo vietą Bažnyčioje.

Pagal Katalikai.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija