|
Knyga, skirta jaunimui tvirkinti
Vytautas BAGDONAS
Sveikatos apsaugos ministras, Darbo partijos narys
Žilvinas Padaiga su savo bendraminčiais visai nustekeno sveikatos
apsaugos sistemą. Kuo toliau vyksta sveikatos apsaugos reforma,
reformuojama visokių padaigų, tuo labiau tolsta nuo paprastų mirtingųjų
jų konstitucinė teisė į nemokamą gydymą, į kvalifikuotą medicininį
aptarnavimą. Ž.Padaiga, trindamas kėdę ministerijoje ar profesoriaudamas
Kauno medicinos universitete, tiesiog nutolo nuo žemiškų reikalų
ir net nežinojo, o gal ir žinoti nenorėjo, kokiais rūpesčiais gyvena
rajonų ligoninių, poliklinikų medikai, su kokiomis problemomis susiduria
provincijos gyventojai, prispausti ligų, kreipdamiesi į gydytojus,
ieškodami medicininės pagalbos vietos gydymo įstaigose. Ne tik tautos
reikalai sveikatos apsaugos srityje nerūpėjo ministrui Ž.Padaigai.
Jam nerūpėjo ir jaunimo moralė, doroviniai dalykai. Kaipgi kitaip
galima būtų apibūdinti neseniai išleistą lytinio jaunimo švietimo
vadovėlį, kuris tiesiog skatina... jaunimą ištvirkauti.
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su valstybinės
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba išleido lytinio švietimo
leidinį Bendraamžių švietimo vadovų mokymo vadovėlis, kuriuo esą
siekiama apsaugoti paauglius nuo lytiniu keliu plintančių ligų bei
nepageidaujamo nėštumo. Ši knyga Sveikatos apsaugos ministerijos
kuruojamo projekto Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje dalis.
Šiemet iš valstybės biudžeto, tai yra iš visų mokesčių mokėtojų
pinigų, buvo skirta 75 tūkst. litų. Vadovėlio sudarytojai ir leidėjai
teigia, jog jis skirtas jaunimo reprodukcinei sveikatai puoselėti
ir yra pagrįstas patirtimi, sukaupta Rytų Europoje ir Centrinėje
Azijoje. O kurgi Lietuvos patirtis tuo klausimu? Deja, Lietuva
pamiršta. Vadovėlis skirtas suaugusiems. Betgi šie suaugusieji mokys
jaunimą, kaip... jiems patiems mokyti lytinio švietimo savo bendraamžius.
Niekas nesako, kad vaikus ir jaunuolius ta tema nereikia šviesti,
mokyti, iš anksto ruošti šeimyniniam gyvenimui. Betgi viską galima
paaiškinti taip, kad tie paaiškinimai, pamokymai nieko nešokiruotų,
neskaudintų ir neįžeistų, kad jaunuoliai tokiose pamokėlėse nejaustų
gėdos, nepatirtų iš bendraamžių patyčių. Žinoma, dabar nebe tie
laikai, kad mokyklinio amžiaus vaikai, tuo labiau jaunuoliai, nežinotų,
iš kur atsiranda vaikai. Apie viską jaunosioms atžaloms galima paaiškinti
palaipsniui, nuosekliai, saikingai prisilaikant krikščioniškos moralės
normų, dorovės principų.
Ko moko tas naujasis vadovėlis, kurio leidimui
išleista net 75 tūkst. litų? Knygoje pateikta įvairių pratimų, kuriuos
reikia atlikti moksleiviams, pavyzdžių. Net veidai kaista skaitant
tokius pratimus, tokias užduotis. Ypač vadovėlio autoriai persistengė
su prezervatyvų lenktynėmis. Štai ką reikia daryti atliekant lenktynes.
Cituojame: ...Abiejų komandų dalyviai paeiliui turi parodyti, kaip
naudoti prezervatyvus atidaryti pakuotę, išimti prezervatyvą,
uždėti jį ant modelio ir nuimti. Laimi ta komanda, kurios dalyviai
pirmieji įveikė užduotį. Šio pratimo metu svarbus komandos draugų
palaikymas ir padrąsinimas.
Ar po tokio, atsiprašant, pratimo jaunuoliams
nekils noras išbandyti panašių lenktynių tikrovėje? Juolab kad
dabar prezervatyvų visur nors vežimu vežk. Anksčiau šie intymūs
dalykėliai būdavo pardavinėjami tik vaistinėse, ir prezervatyvų
vaikigaliai nepirkinėdavo.
Dabar jų gali nusipirkti ir degalinėse, ir spaudos
kioskuose, ir prekybos centruose, ir mažose krautuvėlėse. Niekas
nedraudžia, neriboja amžiaus, niekas nesistebi, kad prezervatyvus
perka net vaikai.
Jei tokių lenktynių mokoma Bendraamžių švietimo
vadovų mokymo vadovėlyje, tai ko dar stebėtis, kad tai kurių šalies
mokyklų auklėtiniai jau prašo įrengti mokyklose... prezervatyvų
pardavimo automatus. Ar verta stebėtis, kad kai kuriose šalies vietovėse
vyksta įvairios jaunimo akcijos, kurių metu praeiviams gatvėse dalijami
prezervatyvai, lankstinukai apie saugų seksą ir t.t. Apie seksą
gausu patarimų knygose, spaudos leidiniuose, net moksleiviams skirtuose
žurnaluose.
Kas gali paneigti, kad kada nors nepasirodys vadovėliai
su pratimais konkursais, kas geriau surūkys žolę, kas greičiau
prisikvėpuos klijų ar sėkmingiau apsisvaigins kokiomis tabletėmis?
Kad ir kaip būtų keista, bet, visuomenei reiškiant
didelį nepasitenkinimą, žiniasklaidai kritikuojant apie jaunimo
tvirkinimo metodus minėtoje knygoje, ir pats ministras, ir kiti
Sveikatos apsaugos bei Švietimo ministerijų atstovai neišsakė savo
pozicijos. Labai jau vangiai savo nuomonę dėl tokio lytinio švietimo,
atsiprašau, jaunimo tvirkinimo, vadovėlio reiškia patys pedagogai.
Matyt, laukia, ką pasakys jų tiesioginiai vadovai iš Švietimo ministerijos.
Koks bus ministerijos klerkų požiūris, toks pasidarys ir pedagogų.
O štai buvusios pedagogės nuomonę apie šį vadovėlį
neseniai išspausdino Anykščių krašto laikraštis Anykšta. Loreta
Stonienė ilgą laiką gyveno Anykščiuose ir dirbo miesto A.Vienuolio
gimnazijoje mokytoja. Ji net buvo renkama rajono tarybos nare, vadovavo
ir Krikščionių demokratų partijos rajono skyriui. Tuomet visiems
atrodė, kad šiai mokytojai ir vietinės reikšmės politikei labai
rūpi jaunų žmonių moralė, dorovinis auklėjimas, krikščioniškų tiesų
skiepijimas, žmogiškųjų vertybių ugdymas. Tačiau kai L.Stonienė
apsigyveno sostinėje ir tapo Lietuvos AIDS centro Švietimo skyriaus
vadove, jos nuostatos į daugelį moralinių vertybių pasikeitė. Anykštos
žurnalistui L.Stonienė knygą Bendraamžių švietimo vadovų mokymo
vadovėlis įvertino kaip vertingą ir gerą. Visų pirma knyga yra
skirta mokytojams, o tokioje knygoje gali būti įvairiausių dalykų
mokytojas pats atsirinks, kas jam priimtina, o kas ne... Mes reklamuojame
saugesnį seksualinį elgesį, vertybę, ištikimybę visos AIDS centro
reklamos nukreiptos į tai, aiškino buvusi pedagogė rajono laikraščio
darbuotojui, nepamiršdama paminėti savo darbovietės AIDS centro
veiklos. Taip, ką sugeba, tai sugeba šio centro darbuotojai visokeriopais
būdais reklamuoti saugų seksą, prezervatyvus, kontraceptikus,
dalyti prezervatyvus, švirkštus narkomanams ir pan.
Akivaizdu, jog buvusi anykštėnė ir buvusi pedagogė
L.Stonienė visai prarado savo moralines vertybes. Antraip ji net
galėtų parašyti knygą merginoms ir vaikinams, kurioje, remiantis
mūsų senolių patirtimi, krikščioniškomis tradicijomis, galėtų perduoti
teigiamus dalykus, paaiškinti moralinius principus. Dabar gi bandoma
naudotis Rytų Europos, Centrinės Azijos patirtimi, apie gimtosios
Lietuvos patirtį net neprisimenant.
Anykščių rajonas
© 2006 XXI amžius
|
