Kodėl Lietuvoje žlugdoma alkoholio kontrolė

Juozas Tonkūnas,

Visuomeninės organizacijos
„Tėvai prieš narkotikus“ valdybos narys

Tęsiasi alkoholio verslo pastangos panaikinti Valstybės alkoholio kontrolės tarnybą (VTAKT). Apie siūlymą Vyriausybei panaikinti VTAKT, o jos funkcijos paskirstyti kitoms institucijoms ūkio ministras V.Navickas 2006 m. rugpjūčio 29 d. informavo į ministeriją sukviestus verslo asociacijų vadovus („Lietuvos žinios“. Verslininkų peikiamai žinybai ruošiamos kartuvės, 2006 08 31).

Puolimas žiniasklaidoje ir pastangos likviduoti VTAKT prasidėjo 2005 rudenį. Penkių stambesniųjų verslo asociacijų vadovai 2005 m. lapkričio 23 d. laiške valstybės vadovams prašo panaikinti VTAKT, nes „trukdo verslui“. Charakteringa, kad tam kažkodėl energingai pritarė trys Seimo nariai ir pateikė Seimui nutarimo projektą „likviduoti VTAKT“. Ilgi svarstymai įstrigo Ekonomikos komitete. Sveikatos reikalų komiteto nariai vieningai balsavo prieš šį projektą. Nepritarė ir Vyriausybė (Nutarimas Nr.1337, 2005 12 14). Nepritarė dauguma Seimo frakcijų atstovų (neaiškūs ir įtartini tikslai). Ekonomikos komitetas nepriėmė jokio sprendimo. Pagaliau 2006 m. sausio 12 d. šį klausymą svarstė ir didžiule balsų persvara nepritarė Seimas.

Svarstymuose Seimo komitetuose paaiškėjo, jog tiktai verslo atstovai reiškė nepasitenkinimą VTAKT darbu. Tačiau ir jie gana vieningai kalbėjo, kad VTAKT darbuotojams dėl objektyvumo nustatant pažeidimus priekaištų nesama. Visa nelaimė, kad su VTAKT darbuotojais „negalima susitarti“. Tai puikus pavyzdys visoms valstybės institucijoms – Lietuvoje yra bent viena vyriausybinė tarnyba, lig šiol neįsipainiojusi į korupciją. Kitų suinteresuotų žinybų atstovai teigiamai vertino VTAKT veiklą ir pripažino jos, kaip savarankiškos bei nepriklausomos institucijos, reikalingumą. Plačiau šių svarstymų medžiaga pateikta visuomeninių organizacijų raštuose valstybės institucijoms. Todėl kyla nemažai klausimų, kodėl buvęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, dabartinis ūkio ministras vis dar siūlo panaikinti VTAKT.

Lietuvoje susiklostė tragiška situacija – verslo pasaulis diktuoja sąlygas valstybės alkoholio kontrolės politikai. Todėl Lietuva yra antra Europoje – pagal alkoholio vartojimą vienas gyventojas per metus išgeria 17 litrų alkoholio. Mus lenkia tik vengrai, per metus suvartojantys 18 litrų alkoholio (Europos Komisijos valdybos statistika). Vartojant šitokį kiekį alkoholio – visiškai realus pavojus tautai visai išnykti. (Faktiškai alkoholio suvartojimas yra didesnis nei 17 litrų).

Dažnai keliamas klausimas: kaip nutiko, kad atkūrus laisvę Lietuvoje nepaprastai išaugo girtavimas ir jo skaudžias pasekmės? Pagrindinė priežastis – kad per daugelį metų Seime pagal alkoholio verslo atstovų pageidavimus padaryta daug labai žalingų 1995 metais priimto pozityvaus Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) pataisų. Pataisų esmė – plėsti ir gerinti alkoholio verslo sąlygas, tai yra – „netrukdyti verslui“. Nemaža dalis įstatymo žalingų pakeitimų aprašyta laikraštyje „XXI amžius“ (Nr. 11, 2003 02 07).

Štai Šiaulių miesto taryba nusprendė uždrausti prekiauti visų rūšių alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną. Užteko Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktoriui V.Sutkui kreiptis į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje, ir šis Tarybos sprendimas buvo sužlugdytas. Mat Vyriausybės atstovas kreipėsi į apygardos administracinį teismą išsiaiškinti, ar toks sprendimas neprieštarauja AKĮ reikalavimams, ir teismas suspendavo Tarybos sprendimą, kol bus išnagrinėta ši byla. Ir daugiau savivaldybių rengėsi pasekti šiauliečių pavyzdžiu, tačiau po Šiaulių administracinio teismo sprendimo susilaikė. Vilniaus rajono Verslininkų asociacija nusiuntė savivaldybei raštą, kuriame nurodyta, jog patirtus nuostolius, uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną, asociacijai turėtų padengti savivaldybė.

Europarlamentaras J.Paleckis patvirtino, kad Jonines paskelbti nedarbo diena sugalvojo ir inicijavo alkoholio verslo atstovai.

Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius susirūpinęs konstatuoja: „Ką gali padaryti Bažnyčia, kovodama su alkoholizmu, jei nuolat reklamuojamas alkoholis, jei į prekybą alkoholiu, nešančiu tautai išsigimimą, žiūrima kaip į prekybą saldainiais ar pomidorais, o Lietuva legaliai paversta smuklių šalimi? Į privačias kišenes suplaukia vargšų žmonių pinigai“ („XXI amžius“, 1998 11 11).

Aludariai savo produkcijos reklamai metams skiria 5-12 mln. litų, juos vejasi degtindariai ir kiti gamintojai. 1995 metais priimtas AKĮ draudė alkoholio reklamą. 1997 m. vasario 13 d. nutarimu Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad alkoholio ir tabako reklamos uždraudimas neprieštarauja Konstitucijai, ir tai ypač priklauso nuo Seimo nario sąžinės. Po KT nutarimo Seimas svarstė šias aktualijas. Tabako reklamą uždraudė visiškai, o alkoholio reklamą – deja, tik iš dalies. Tai didžiulė klaida, kurią būtina atitaisyti.

Kaip konstatuoja žurnalas „Veidas“, (2006 10 12), pas mus alkoholis populiarinamas ir reklamuojamas visais būdais. Pasitelkiamos netgi manipuliacijos – degtinė reklamuojama nebe kaip degtinė, o kaip kažkoks sveikatos gėrimas su stebuklingomis žolelėmis, uogomis.

Vis dažniau pranešama apie paauglių ir net vaikų apsinuodijimus alkoholiu, dažnėja mirtini atvejai. 1995 metais priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas keistas 22 kartus. Priimta per 20 labai žalingų pataisų. Būtina Seimui peržiūrėti visą AKĮ iš naujo. Seimo narys A.Matulas atkreipė dėmesį, jog per alkoholį griūva šeimos. Būtina uždrausti alkoholio reklamą, prekybą degalinėse ir pan. Europarlamentaras J.Paleckis teigė, jog būtina nagrinėti, kaip alkoholio verslas daro įtaką valdžios pareigūnams ir įstatymų leidėjams.

Seimo kontrolierius R.Valentukevičius taip pat pabrėžė, kad alkoholio vartojimas šitaip išaugo dėl to, kad liberalizuoti įstatymai verslininkų naudai. Gydytojas R.Alekna atkreipė dėmesį, jog labai lengvai, t.y. bet kada ir bet kur galima nusipirkti alkoholinių gėrimų. Žurnalistė Žalaitytė teigė, kad Vakarų šalyse varžomas alkoholio įsigijimas, jog per sidrą, kokteilius, vaisių bei uogų sultis su alkoholiu paaugliai ir jaunimas viliojami į alkoholizmo liūną.

Kodėl šiuos ir kitus alkoholinius gėrimus asmenims iki 18 metų leidžiama vartoti viešojo maitinimo įmonėse? Susirūpino ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (kontrolierė R.Šalaševičiūtė) – atliekamas tyrimas dėl alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo paplitimo tarp nepilnamečių. Todėl teiks savo pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų bei papildymų, ypač alkoholio reklamos uždraudimo.

Šiaulių miesto meras V.Juškus Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje (2006 09 13) pabrėžė, jog svarbiausia blogybių priežastis yra ta, kad alkoholio politikoje dominuoja verslas. Taip yra dėl to, kad alkoholio verslo naudai pakeistos AKĮ nuostatos. 85 proc. apklaustų moksleivių vartoja alkoholį. Jaunimas degraduoja. Dažnas atvejis – prisigėrę jaunuoliai vežami į ligoninės reanimaciją. Savivaldybė negali varžyti alkoholio prekybos, drausti reklamos, nes bus pažeistas įstatymas. Kreiptasi į Seimą, Vyriausybę (2006 07 05 raštas Nr. S-1366-1) griežtinti įstatymą (tiksliau, atstatyti buvusias naudingas įstatymo nuostatas), bet atsakymo nesulaukta. Meras ragina Seimo narius daugiau neužsimerkti, o neatidėliojant taisyti klaidas, kurios padarytos daugiau nei 20 kartų kaitaliojant įstatymo nuostatas. Pateikiami ir konkretūs pasiūlymai.

Pastaruoju metu atskirų Seimo narių pateikta, ko gero, per dešimt AKĮ atskirų straipsnių pakeitimų projektų naudinga kryptimi. Tačiau yra aiškiai nevisaverčių, tiktai šiek tiek ribojančių alkoholio prekybą. Pavyzdžiui, kažkodėl siūloma neuždaryti degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet tiktai patrumpinti pardavimo laiką, t.y. palikti prekiauti nuo 10 iki 19 val.; nevisiškai uždrausti, o tiktai trumpinti alkoholio reklamos laiką. Ūkio ministras V.Navickas siūlo „atsižvelgti į aludarių prašymą“ ir papildomai leisti kioskuose, degalinėse, paviljonuose ir kitur pardavinėti alkoholinius gėrimus, pagamintus alų maišant su nealkoholiniais gėrimais (dar viena vilionė). Charakteringa, kaip ir visuose Ūkio ministerijos projektuose (tuo pačiu ir Vyriausybės), ministro aiškinamajame rašte tradiciškai rašoma, jog „neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma“, „įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės“. Kuo remiantis daromi tokie lengvabūdiški tvirtinimai? Juk neužsakomi ir neatliekami jokie tokiais atvejais būtini nepriklausomų ekspertų tyrimai ir analizė. Tai prieštarauja AKĮ 1 ir 3 straipsnių reikalavimams.

Didžiulė blogybė, kad AKĮ pakeitimo projektus Vyriausybei svarstyti rengia Ūkio, o ne Sveikatos reikalų ministerija. Juk Ūkio ministerijos paskirtis yra ekonominė plėtra bei verslo skatinimas, tuo tarpu AKĮ pagrindinė paskirtis – mažinti alkoholio suvartojimą ir tuo pačiu riboti verslą (aiškūs prieštaravimai). Dar daugiau – Ūkio ministerijoje vis ieškoma kelių likviduoti VTAKT, „trukdančią alkoholio verslui“, o paskutinis akibrokštas visuomenei – siūlymas Vyriausybei ir Seimui organizuoti alkoholio prekybą internetu (tai jau bet kokio saiko praradimas).

Verslininkai aiškina, kad milijonus skiria ne tik alkoholio reklamai, bet ir įvairioms organizacijoms remti. Tačiau tai meškos paslauga, žala, o ne nauda. Juk tie milijonai per alkoholio vartojimą išviliojami iš žmonių. O tragiškos pasekmės žinomos. Šitokia „labdara“ kartu yra ir visuomenės tildymas – gavusiems pinigų nebetinka kalbėti apie girdymą, tragedijas. Charakteringa jog apie savo „geradarius“, kuriuos taip pat remia, alkoholio verslininkai tyli.

Būtina Seimui atitaisyti padarytą klaidą – alkoholio kontrolės aktualijoms svarstyti pagrindiniu komitetu paskirti Sveikatos reikalų komitetą, o papildomu – Ekonomikos komitetą. Taip buvo 1995 metų įstatyme. AKĮ priklauso sveikatos sistemos įstatymų (SSĮ) grupei. Seimo narys J.Veselka posėdžiuose atkreipia dėmesį, kad daugeliui Ekonomikos komiteto narių bei Vyriausybės atstovams trūksta valstybinio mąstymo, ragina nepataikauti alkoholio verslui, keisti požiūrį ir pradėti nešališkai rūpintis skaudžiomis visuomenės ir Valstybės aktualijomis. Deja, komiteto sprendimuose didžiulę įtaką daro gausiai posėdžiuose dalyvaujančiųjų alkoholio verslo atstovų siūlymai ir kritika. Jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Tuo tarpu Sveikatos reikalų komitetas nepritaria žalingiems Ekonomikos komiteto siūlymams, teikia pataisas, kurios ribotų alkoholio vartojimą.

Alkoholis valstybei kasmet padaro tris milijardus litų žalos. O kaip įvertinti kitas vartojimo pasekmes – nelaimes, vargą, ligas, gausius apsigimimus, skyrybas šeimose, nusikaltimus, žuvusius ar suluošintus autoavarijose ir pan. Skaudu, kad šios aktualijos politikų dažniausiai apeinamos. Tuo tarpu Ūkio ministerija reguliariai džiugiai praneša kiek daug pajamų mūsų valstybė gavo iš alkoholinių gėrimų akcizų… Tai nepaprastai žalingas mąstymas ir siekiai. 1998 metais Lietuva buvo iškėlusi tikslą – per kelerius metus alkoholio vartojimą sumažinti 25 proc., o padaryta priešingai.

AKĮ 22 str. nurodyta, kad alkoholinius gėrimus vartoti draudžiama ugdymo, laisvės atėmimo, karinės, policijos, sveikatos priežiūros įstaigose ir jų teritorijose, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, viešajame transporte, viešose vietose. Tačiau kažkodėl 34 straipsnyje neįvardyta, kokios turėtų būti taikomos ekonominės sankcijos (baudos) ir kas jas turėtų skirti už šiuos įstatymo pažeidimus.

Tikslinga atkreipti dėmesį į siūlymus, jog norint, kad įvyktų reikšmingas posūkis, rimtas lūžis valstybės alkoholio kontrolės politikoje naudinga linkme, reikalinga sudaryti Seime laikinąją komisiją (o gal pavesti Audito komitetui), kuri išaiškintų, kaip nutiko, kas darė įtaką ir kokie interesai veikė ir tebeveikia, kad palyginti progresyvus, naudingas valstybei ir visuomenei AKĮ, anot Seimo nario J.Veselkos, tapo „nebe alkoholio kontrolės įstatymas, o tautos girdymo įstatymas“. Trumpai tariant, AKĮ daugelio nuostatų pakeitimų tikslus ir procedūras patikrinti korupciniu požiūriu. Juk pastaruoju metu mažumos Vyriausybė ir Seimas žada daug pastangų ženkliai mažinti išaugusią korupciją. Akivaizdu, kad analogiškai, kaip 1995 metais, prie Seimo Sveikatos reikalų komiteto būtina vėl sudaryti darbo grupę būtinoms AKĮ pataisoms rengti (pirmiausia atstatant, kas žalingai „išplauta“).

Neteisingai aiškinama (tiksliau, tendencingai), kad reikia vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus. Bet alkoholio, kaip specialaus produkto, verslo kontrolę leidžiama reguliuoti pačiai valstybei. Tuo naudojasi Švedija, Suomija, kitos šalys. Skaudu, kad Lietuvoje šioje pelningoje alkoholio apyvartoje lemia ne valstybės, ne visuomenės interesai, o grupiniai interesai.

Taiklus Kovo 11-osios Akto signataro A.Endriukaičio pastebėjimas – „įstatymas jau taip išmėsinėtas, kad likę tik kaulai“. 2002 metais priėmus eilę AKĮ pataisų verslo naudai, o atmetus nemažai naudingų pataisų (tarp jų – uždrausti alkoholio reklamą), Seimo narys S.Buškevičius sakė: „Aš manau, kad reklamuoti narkotikus – alkoholį Seimo nariui yra didžiulis nusikaltimas“.

2003 metais AKĮ pakeitimo projektui Nr. 1xP-2774 penki Seimo nariai (P.Gražulis, S.Buškevičius, P.Jakučionis, J.Veselka, I.Degutienė) dvylikai įstatymų straipsniams pateikė labai naudingų nuostatų, kad būtų galimybė mažinti alkoholio vartojimą (dauguma jų buvo 1995 m. įstatyme). Deja, Seimas nepritarė.

Ar laimingi alkoholio verslo pasaulio atstovai, tie valstybės pareigūnai bei įstatymų leidėjai, kurie „dėl trupinio aukso, gardaus valstybės šaukšto“ skandina tautą į alkoholio liūną? Kas laukia jų kelio pabaigoje? Nemažai įspėjimų surašyta Šventajame Rašte. Pavyzdžiui, „juos sunaikins jų pačių nedorybės“ (ps 93, 23); beširdžio turtuolio likimas – po mirties palaidotas pragare (Lk 16, 19-31); „jūs žmonių akivaizdoje dedatės teisuoliais, bet Dievas mato jūsų širdis“ (Lk 16, 15). Labai reikalinga religingų žmonių veikla (maldomis ir pan.) vaduoti daugelį iš šios nuodėmingos klampynės.

Europarlamentas J.Paleckis apgailestauja dėl visuomenės organizacijų, intelektualų pasyvumo, kai pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui Lietuva pirmauja Europoje. Pasigendama griežtesnių reikalavimų ir kritikos valstybės institucijoms, politinėms partijoms. Europarlamentaras primena Atgimimo laikotarpiu vykdytas akcijas. Pavyzdžiui, 1989 metais surengta grandiozinė alkoholinių gėrimų išpylimo teatralizuota akcija Kalnų parke, Kryžiaus nešimas iš Vilniaus ir kitų vietovių į Šiaulių Kryžių kalną, įspūdingas plakatas „Penki NE“, kviečiantis negerti alkoholio, ir pan.

Dr. A.Griganavičius teigia, jog visuomenę apėmė abejingumas, blaivybės organizacijos nesuranda naujų veiksmingų formų kovoti su piniguočių skatinamu girtauti. Visa tai reikalauja permąstyti ir visiems naujai pažvelgti į šią labai opią mūsų visuomenės problemą. Po dvejų metų (2008 m.) minėsime 150 metų sukaktį, kai 1858 metais vyskupas M.Valančius paskelbė visuotinę blaivybę Lietuvoje. Reikalinga neatidėliojant reikšmingais darbais ir veikla rengtis šiam įžymiam jubiliejui ir vyskupo raginimui lietuviams „stoti prie blaivybės, kad pradėtume naują doros pakilimo epochą sau ir savo tautai“.

Geras pavyzdys yra prieškario Lietuvos Respublika. Tai buvo blaiviausias tautos laikotarpis per keletą paskutinių šimtmečių. Vieningai dirbo valstybė, Bažnyčia, blaivybės ir jai pritariančios visuomeninės organizacijos. Akivaizdu, kad šiuo metu geriausia būtų, jeigu mūsų politinės partijos susitartų (pasirašytų memorandumą) ir pasirašytų kovos su alkoholizmu, girtavimu, rūkymu, kitų narkotikų vartojimu bendrą programą, tą įrašytų į savo partijų programas.

UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas H.Juškevičius, pasibaisėjęs alkoholio suvartojimo mastais bei tragiškomis pasekmėmis, viešai pareiškė: „Nusprendžiau tvirtai – per rinkimus balsuosiu už tą partiją, kuri pasiūlys efektyviausią būdą išgelbėti Lietuvą nuo prasigėrimo“. O kad taip apsispręstų didžioji dalis mūsų rinkėjų!

Akivaizdu, jog būtina iš naujo formuoti valstybės alkoholio politiką. Pirmiausia reikalinga įstatymui grąžinti, alkoholio verslui darant įtaką, panaikintas šias nuostatas:

1. Uždrausti bet kokią skleidžiamą alkoholio reklamą.

2. Sugriežtinti alkoholio pardavinėjimo sąlygas – dienų ir valandų skaičių, vietų nustatymą, alkoholio laikymą prekybos vietose, taip pat licencijų išdavimą, drausti prekiauti alkoholiu aukštosiose mokyklose bei universitetuose ir jų teritorijose, šalia mokyklų, degalinėse, kioskuose, parduotuvių maisto skyriuose, naudojantis internetu ar pristatymo į namus paslaugomis bei kitokiais būdais, lengvinančiais alkoholio prieinamybę; riboti (ar uždrausti) prekybą pilstomais alkoholiniais gėrimais išsinešimui.

3. Naminės degtinės (samagono) gamyba ir prekyba neturi būti įteisinta jokia dingstimi.

4. Nustatyti dideles baudas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

5. Paskirti Seimo Sveikatos reikalų komitetą pagrindiniu komiteto alkoholio problemoms spręsti vietoj dabar tai atliekančio Ekonomikos komiteto (taip buvo įteisinta 1995 m.).

6. Išplėsti savivaldybių tarybų įgaliojimus nustatyti suvaržymus arba draudimus alkoholio prekybai.

7. Neleisti jėgoms trukdyti Valstybės tabako ir alkoholio tarnybos (VTAKT) veiklai. Sudaryti jai galimybę operatyviau veikti.

8. Tik pritarus Sveikatos apsaugos ministerijai teikti Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) pataisų projektus Vyriausybei svarstyti. Ūkio ministerijai didžiulę įtaką daro alkoholio verslas, kas nesuderinama su būtinomis pastangomis mažinti alkoholio vartojimą.

9. Peržiūrėti ir ženkliai riboti (ar uždrausti) gamybą ir prekybą silpnais alkoholiniais gėrimais kaip sidras, alkoholiniai kokteiliai, vaisių bei uogų sultys su alkoholiu ir pan. Tai klastingas verslininkų masalas įklampinti paauglius ir jaunimą į alkoholio vartojimą.

10. Seime prie Sveikatos reikalų komiteto sudaryti kompetentingą darbo grupę būtinoms AKĮ pataisoms rengti. Tokia grupė veikė rengiant 1995 metų įstatymą.

11. Įkurti Seime nuolat veikiančią Alkoholio kontrolės komisiją, analogišką Seimo Narkotikų kontrolės komisijai.

Galvokime visi, kaip privalome tvarkytis, kad alkoholis mūsų valstybei kasmet nedarytų trijų milijardų litų žalos. Kad mūsų tauta neišnyktų. Tai visai ne retoriniai, o vieni svarbiausių klausimų.

© 2006 „XXI amžius“