Girtavimo šaknys

Visi matome, kaip šiandien kaimas grimzta į alkoholizmo liūną. Nepriklausomos Lietuvos laikais taip nebuvo. Kaimas dainavo, bet ne girtuokliavo. Reta moteris paragaudavo alkoholio. O šiandien… Kitos moterys daugiau geria negu vyrai ir tuo net didžiuojasi. Jeigu abudu tėvai geria, šeimoje nesantaika, vaikai neprižiūrimi vargsta. Ir kuo užaugs, nesunku numatyti.

Šiandien kaimas turtingesnis, civilizuotesnis, bet doroviniu požiūriu smunka. Tai sovietizmo padariniai. Sovietmečiu kolūkiuose mažai mokėjo. Tad kaip pragyventi? Žmonės ėmė vogti. Vogė ir gėrė. Kad geriau sektųsi vogti, girdė reikiamus žmones. Ir taip priprato ne tik vogti, bet ir girtuokliauti. Išmokę girtuokliauti pirtelėse, įvairiose šventėse, „aplaistymuose“ negali išsivaduoti iš alkoholizmo ir dabar. Be to, kokią mato valdžią, ką reklamuoja televizija. Jei seniau kartais apsieidavo krikštynose, net vestuvėse be alkoholio, tai šiandien neapsieinama net laidotuvėse. Geria kasdien. Kiekviename kaime yra pilstuko „taškų“, bet policija apie tai „nežino“. Tad kokia ateitis mūsų laukia? Jau paaugliai mokykloje ne tik rūko, bet ir išgeria, ir mokytojai nelabai ką gali padaryti. Svarbiausias vaikų auklėtojas yra šeima. Deja, ne visos yra pavyzdingos.

Jei Lietuvoje yra skurdo, dėl to ne nepriklausomybė kalta, o girtavimas ir tie, kurie tyčia kenkia nepriklausomybei, ilgisi buvusių „gerų“ laikų, nes jiems „prie ruso“ buvo geriau. Reikia gelbėti kaimą, mūsų doros šaknis. Kol kaimas neišsivaduos iš girtavimo klampynės, nelaukime gero. Ir valdžia tuo turi būti labiau suinteresuota. Mažiau žmonės girtaus – mažiau bus avarijų, vargo, asocialių šeimų, nusikaltimų. Mūsų gyvenimas, moralė, santykiai, buitis gerės.

Vincas STEPONAVIČIUS

Krekenava, Panevėžio rajonas

© 2006 „XXI amžius“