„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.11 (96)

2008 m. lapkričio 14 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

„Grynas oras, geras maistas – plaučiams vaistas“

Genovaitė Baliukonytė

Romainių tuberkuliozės ligoninės
direktorius, gydytojas pulmonologas
Algimantas Tarūta
Autorės nuotrauka

„Šie praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje profesorės Vandos Tumėnienės ištarti žodžiai aktualūs ir šiandien“, – įsitikinęs Kauno medicinos universiteto klinikų filialo, Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius, gydytojas pulmonologas Algimantas Tarūta, sutikęs  papasakoti apie jau 5 tūkstančius metų žmonių gyvybei grėsmę keliančią ligą – tuberkuliozę.

Sergančių tuberkulioze sumažėjo, bet...

Pasak pulmonologo Algimanto Tarūtos, sergamumo tuberkulioze (TB) kreivė labai banguota. „Pats tuberkuliozės pikas buvo 1998 metais. Įvairių TB profilaktikos programų ir užsieniečių dėka, gavus nemažas lėšas, pavyko jos grėsmę kiek sumažinti. Daug padeda ir kai kurios šalies visuomeninės organizacijos. Pavyzdžiui, „Rotary“ klubas mūsų ligoninėms skiria nemažai lėšų, – teigė direktorius. – Už savo lėšas rotariečiai šiemet žada nupirkti bakteriologinį tyrimo aparatą, kuris per dvi savaites nustatys tuberkuliozės sukėlėją. Taip sutaupysime kelias savaites ir galėsime kokybiškiau išgydyti.“

Šiuo metu sergamumas TB lyg ir sumažėjo, nes pagerėjo ekonominė situacija šalyje. Pasak gydytojo, kadangi sergantys TB dažnai yra nepasiturintys, gyvena ties skurdo riba (kas irgi yra viena iš šios ligos atsiradimo priežasčių), jiems taikomos įvairios socialinės programos, skatinančios tęsti gydymą. Ambulatoriškai besigydantys gauna nemokamai ne tik vaistus (anksčiau reikėdavo šiek tiek primokėti), bet ir talonėlį atvykti į gydymo įstaigą (dalyvauja vadinamoje DOTS programoje – įstaigoje stebimas trumpas gydymo kursas), kur vaistus geria kontroliuojant medikui ar socialiniam darbuotojui. Sąžiningai besigydantiems ligoniams kas savaitę duodamas 10 litų vertės maisto paketas.

Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje susirgo 1977 žmonės, iš jų tik Kauno apskrityje buvo išaiškinti 408 atvejai. Taigi, jei Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų serga 60,24, tai Kaune – 58,41. Sergamumas TB, pasak specialisto, Kauno apskrityje yra didelis todėl, kad čia neišspręstas priverstinis vengiančių gydytis ligonių klausimas. Nors Alytuje yra priverstinio gydymo įstaiga – Alytaus tuberkuliozės ligoninė, Kauno apskrities savivaldybė nepajėgia kai kuriuos ligonius priversti gydytis. „Tai įstatymai netobuli, tai kyla problemų dėl transporto. Nors Šiaulių miesto savivaldybė su šia problema susitvarko labai operatyviai, nors Šiauliai nuo Alytaus toliau nei Kaunas“, – apgailestauja direktorius.

Kenkia prastos gyvenimo sąlygos ir abejingumas

Prieš karą asocialių žmonių praktiškai nebuvo, todėl TB sirgo tik inteligentai, kurie gyveno taupydami maisto sąskaita. Tai aktualu ir šiandien. Pasak gydytojo, gal prieš susirgdamas žmogus ir nebadavo, tačiau jo mityba buvo nepakankama, nes valgė ne tai, ko reikia organizmui, arba valgė per mažai. Tokio žmogaus mitybos racione dažniausiai stigo kokybiškų daržovių, vaisių, riebalų. Galbūt žmogus neturėjo už ką jų nusipirkti. Žinoma įtakos turi ir užterštas oras (prirūkyta, nevėdinta, dulkėta, nešvari aplinka).

Prieš karą, kai stigo vaistų nuo TB, dažniausiai gydydavo įvairiomis liaudiškomis priemonėmis – skirdavo riebesnį maistą, šunų ir barsukų taukus, kiaušinius. Visa tai, pasak gydytojo, tinka ir šiandien. Todėl labai svarbu, kad žmonės nuolat maitintųsi pilnaverčiu maistu, kuriame gausu natūralių vitaminų, mikroelementų bei kitų organizmui būtinų medžiagų. Blogos gyvenimo sąlygos silpnina imuninę sistemą ir ji tampa neatspari ligų sukėlėjams. „Kaip mūsų sveikatai atsilieps ekonominė krizė, galime tik spėlioti. Pablogėjus gyvenimo sąlygoms, tuberkuliozė vėl gali pakelti galvą“, – nuogąstauja plaučių ligų specialistas A. Tarūta.

Uždelsus sunku pagydyti

Ligos atvejų, pasak gydytojo, visada padaugėja sutrikus profilaktiniam sveikatos tikrinimui – susirgę žmonės nemažai laiko sugaišta laukdami eilėse pas gydytoją, bendrosios praktikos gydytojai laiku nepasiunčia sergančiųjų pas plaučių ligų specialistą, laiku neatlieka tyrimų. Kartais ir patys žmonės delsia, kenčia, niekur nesikreipia, manydami, kad negalavimas savaime praeis. O per tą laiką žmogus pakenkė ne tik savo sveikatai ir pabrangino gydymą, jis galėjo užkrėsti ir kitą. „Nestebina, kai šitaip elgiasi asocialūs asmenys, bet jų ne tiek daug tarp sergančių – tik trečdalis, – teigia gydytojas. – Didžiausią pavojų kelia dar ne visiškai į dugną nusiritę 40-50 metų darbingo amžiaus sergantys vyrai-pijokėliai (moterys serga tris kartus rečiau). Jie dažnai būna praradę ir darbą, ir šeimą, ir gyvenamąjį būstą. Tokie abejingi viskam – nesirūpina nei savo, nei kitų sveikata. Atveda tokį 50-metį vyrą pas gydytoją... motina. Bet būna ir labai jaunų ligonių. Ir baisiausia, kad tokie jauni žmonės miršta, nes liga būna jau toli pažengus. Pasitaiko ir labai nusilpusių, kurie tik patekę į ligoninę miršta. Ir jauno žmogaus organizmas būna taip išsekintas, kad jau neatsistato.

Kai kurie ligoniai kartais gydosi, bet iki galo gydymo kurso taip ir nepabaigia, o bacilos tampa atsparios vaistams ir tada sunku kuo nors padėti. Beje, taip atsitinka ne tik asocialiems. Mano praktikoje pasitaikė atvejų, kai, rodos, išsilavinę žmonės užkrėtė artimuosius, nes laiku nepasirūpino savo sveikata. Juk ne tik savęs reikia žiūrėti, bet ir apie kitus pagalvoti. Saugotis reikėtų ne tik TB, bet ir kitų ligų sukėlėjų. Deja, maitinančios motinos ir siaučiant gripo epidemijai kaukės nesideda, visai nesaugo savo atžalų sveikatos“.

Užsikrečiama bendraujant

TB plinta oro lašeliniu keliu, todėl užsikrėsti galima esant uždaroje patalpoje arti ligonio, įkvėpus bacilų jam čiaudint, kosint. „Mus puola milijonai įvairių bakterijų ir virusų, nuo visų jų neįmanoma apsisaugoti, todėl baimintis labai nereikia, bet saugotis būtina, – sako gydytojas. – Reikia rūpintis savimi, savo sveikata, nes kai imunitetas geras, tai organizmas pats su ligos užkratu susidoroja. Iš 100 užsikrėtusių TB suserga tik 10 proc., kitų organizmai pagyja be vaistų pagalbos. Tačiau reikia saugotis – sergant ar būnant arti sergančiųjų, užsidėti kaukę, dažnai vėdinti patalpas. Miesto transporte kosint nors prisidengti ranka ir praverti langą.“

Tačiau medikas pripažįsta, kad šimtu procentų apsisaugoti nuo užkrato neįmanoma, todėl pasitaiko, kad nuo sergančiųjų užsikrečia ir ligoninės personalas. „Mūsų darbas dėl to yra kiek pavojingesnis nei kitų specialistų – nuo ligonių per metus užsikrečia 1-2 darbuotojai“, – pripažįsta direktorius.

Bacilas naikina bakteriocidinės lempos

Anksčiau visose ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose būdavo naudojamos įvairios bakteriocidinės lempos. Vėliau jų buvo atsisakyta, o šiuo metu jos vėl pradedamos naudoti. „Neseniai buvau pasitobulinimo kursuose Rygoje, kur paaiškėjo, kad šias lempas verta naudoti, nes jos padeda sumažinti bakterijų kiekį patalpose, – sakė ligoninės direktorius. – Mes ligoninėje turime portatyvinių ir stacionarių lempų. Ligoniai, jei išgali, galėtų ir namuose kvarco lempą turėti. Labai svarbu ir geras patalpų vėdinimas. Mes dabar remontuojame vieną ligoninės skyrių, kuriame bus sumontuota kokybiška ištraukiamoji ventiliacija. Kai ligoninėse ir namuose, taupant šilumą, sudedami plastikiniai langai ir į patalpą nepatenka tyras oras, blogėja oras patalpoje, daugėja ligų sukėlėjų, dėl to kyla net ir epidemijos. Todėl patalpas (ypač gydymo įstaigose) būtina ir kvarcuoti, ir dažniau vėdinti. Grynas oras – būtina sąlyga sveikatai išlaikyti. Mūsų plaučiams reikia tik tyro oro.“

Sprendžia socialinius reikalus

Tuberkuliozės ligoninės administracijai tenka rūpintis ne tik gydymu, bet ir socialiniais reikalais. „Ačiū Dievui, kad yra sveikatos ministro įsakymas, kuriuo leidžiama tuberkulioze sergantį ligonį gydyti ir neturint dokumentų bei socialinio draudimo, – sako gydytojas. – Ligoninėj vietų pakanka, keturiuose skyriuose turime 250 lovų. Kol kas yra laisvų lovų, bet atšalus orams, ligonių padaugės. Kartais patekęs pas mus ligonis sunkiai serga, išnaudoja visą ligonių kasų skirtą limitą gydymui, bet nei pasveiksta, nei numiršta, tada Ligonių kasų prašome, kad apmokėtų daugiau lovadienių, bet mokėti nelabai nori. Pasitaiko ligonių ir be dokumentų. Gerai, kad turime labai rūpestingą socialinę darbuotoją medikę Valentiną Venskienę. Per metus pasitaiko apie dešimt pacientų, kurie arba visai neturi paso, arba turi tik sovietinį. Tokius ir nufotografuojame, ir dokumentus padarome. Būna ir taip: atveža labai nusilpusį ligonį, šis numiršta, o dokumentų nėra. Tada reikia stengtis kuo greičiau juos padaryti (paprastai dokumentai daromi tris mėnesius). Sunkių ligonių patenka nemažai, kasmet apie 60-70 jų numiršta.“

Nelaimėliais nesirūpinama

Neretai ligoninės pacientai neturi savo namų, neturi kur grįžti. Globos namų jiems irgi nėra. Tai didelė socialinė problema. Pasak gydytojo, jų būtinai reikėtų, kad išėję iš ligoninės turėtų kur prisiglausti ir galėtų pabaigti gydymą. Juk pasveikti reikia ne tik vaistų – reikia ir gero maisto, ir šiltų namų. „Gaila, kad labai didelės lėšos iš valstybės kišenės skiriamos tokių ligonių gydymui, o rezultatų nėra – grįžę į blogas gyvenimo sąlygas, jie vėl suserga ir tampa pavojingi aplinkiniams, – apgailestauja Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius. – Būtina kuo skubiau sudaryti jiems sąlygas, kad galėtų visiškai pasveikti ir nekeltų pavojaus aplinkiniams. Galbūt vertėtų pagalvoti apie Tuberkuliozės kabinetų steigimą stambesnėse poliklinikose, arčiau tokių ligonių namų.“

Į pagalbą turėtų aktyviau įsijungti visuomenė – savivaldybės, sanitarinė policija, socialiniai darbuotojai, psichologai, įvairios visuomeninės ir labdaros organizacijos. Ypač sunku kontroliuoti ligonius, gyvenančius kaime. Transporto medikai neturi, o jei ir turi, tai kartais pats ligonis nenori, kad pas jį važiuotų – sužinos kaimynai, kad jis džiovininkas, pasmerks, nenorės bendrauti.

Požymiai verčia susimąstyti

Pasak gydytojo, būtinai reikia pasitikrinti sveikatą, jei TB serga žmogus, su kuriuo artimai bendrauta, ar pačiam atsiranda panašūs simptomai (ar net ir neatsiranda). Įtarti TB ligos galima, jei tris savaites vargina nedidelė temperatūra (kiek daugiau nei 37 laipsniai), jaučiamas silpnumas, mieguistumas,  sumažėja darbingumas, naktimis pila prakaitas, kankina kosulys, skrepliuojama (ypač jei su krauju). Bendrosios praktikos gydytojai, jei atsiranda plaučių ligos simptomai, visada turėtų pagalvoti apie tuberkuliozę ir atlikti skreplių tyrimą. Dažniau reikėtų tikrinti vaikus iš rizikos grupei priklausančių šeimų, nes pasitaiko net 8-10 metų amžiaus vaikų, sergančių atsparia vaistams TB forma.“

TB – priešvėžinis susirgimas

„Prieš 40 metų buvo teigiama, kad jei sergi tuberkulioze, tai vėžiu nesusirgsi, – sako gydytojas. – Deja, mano darbo praktika parodė, kad gali būti tuberkuliozė ir vėžys tame pačiame plautyje, net toje pačioje vietoje. Kaip bet kuri kita lėtinė liga (lėtinis gastritas, lėtinis bronchitas, lėtinis kolitas) gali būti priešvėžiniu susirgimu, taip ir tuberkuliozė yra priešvėžinis susirgimas. Mums atsiunčia ligonį su tuberkulioze, o mes diagnozuojame vėžį. Būna, kad serga abiem ligomis, tada gydymas komplikuotas – onkologai sergančių TB nenori priimti, be to, pradėjus spindulinį gydymą gali progresuoti tuberkuliozė. Tokie ligoniai dažniausiai miršta. Ačiū Dievui, tokių atvejų nedaug pasitaiko.“

Sergantieji ligoninėje mokomi ir užimami

Ligoninėje sergantieji mokomi, kaip elgtis, kad tuberkulioze neužkrėstų kitų. Ilgai gulintys turi sporto salę, gali naudotis ligoninės darbuotojų sukaupta biblioteka. Kiek apsigydžiusiems leidžiama vaikščioti po tikrai gražią ligoninės teritoriją. Sovietmečiu panašiose ligoninėse buvo taikomas ir darbinis ugdymas, juk darbas – geriausias vaistas nuo visų ligų. Anksčiau, pasak administracijos, ligoniai lapus grėbdavo, sniegą nuvalydavo, o dabar paprašyti į talką tuoj atšauna: „O ką jūsų personalas veiks?“ Gaila, kad mūsų įstatymai kartais atrodo sukurpti specialiai taip, kad ugdytų tik veltėdžius, kuriuos paskui tenka mums visiems iš savo kišenių ir gydyti, ir išlaikyti.

Liaudiški vaistai nuo TB

0,5 kg kiaulės taukinės riebalų (išlydyti ir nukošti), 0,5 kg kaimiško sviesto (atskirai išlydyti), 0,5 kg natūralaus medaus. Išplakti 10-ies kiaušinių trynius su trupučiu cukraus ir įpilti 200 g kakavos. Viską gerai sumaišyti, išsukti iki vientisos masė ir laikyti šaldytuve. Vartoti po 1 valgomą šaukštą įdėjus į šiltą (virintą) pieną 2-3 kartus per dieną.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija