Rytų Europa gyvybės gynimo priešakyje

Mindaugas BUIKA

Lenkijos gyvybės gynėjai plakate primena, kad abortus 1943 metais legalizavo jų šalį okupavęs Hitleris

XXI amžiaus konstitucijos pavyzdys

Šie metai, kai paeiliui kiekvieną pusmetį Europos Sąjungai vadovauja pokomunistinės šalys Vengrija ir Lenkija, gyvybės gynėjams gali tapti istoriniais: Vengrijos parlamente balandžio mėnesį priimta nauja konstitucija, kurioje įrašytas straipsnis, saugantis žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo, o birželio pabaigoje Lenkijos parlamentas patvirtino tolesniam svarstymui įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti visus abortus, nedarant jokių išimčių. Taip bent dalinai įgyvendinamas naujosios Europos svarbiausio „architekto“ palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II siekis, kad iš komunistinio totalitarizmo išsivadavusios kontinento rytinės dalies valstybės per integravimą galėtų esmingai prisidėti prie jo dvasinio atgimimo. Jo skelbiamas devizas buvo, kad suvienytoje Europoje, vėl prasmingai kvėpuojančioje „abiem plaučiais“, būtų stiprinamos jos civilizaciją sukūrusios krikščioniškosios šaknys su absoliučia pagarba žmogiškajam orumui, ypač ginant silpniausius, pažeidžiamiausius, tuos, kurie negali apsiginti.

Žinomas tarptautinio lygio žmogaus gyvybės gynėjas monsinjoras Ignacijus Bereiza-Karambula savo publikacijoje pažymi, kad gegužės pradžioje Vengrijos prezidento Palo Šmito pasirašyta naujoji šalies konstitucija yra dažnai vadinama „Velykų konstitucija“ ne tik dėl to, kad parlamente ji buvo priimta šiuo laikotarpiu, bet ir dėl to, kad savotišku būdu „gali ženklinti prisikėlimą vertybių, kurios, daugelio manymu, išnyko iš Europos įstatymų“. Ne veltui Briuselio, Skandinavijos ir kiti sekuliaristai bei ateistai rodo didelę panieką dėl šio dokumento, kuris bando nusimesti liberalios ideologijos naštą, atrodo, ilgam užgulusią Vakarų pasaulį.

Konstitucijos preambulė prasideda Vengrijos himno žodžiais „Viešpatie, būk palaimintas vengrų tautoje“, kurie aiškiai primena krikščioniškąsias šaknis.

Pagrindiniame dokumente taip pat primenamas krikščionybės, kurią atnešė karaliaus šv. Stepono krikštas, vaidmuo išsaugant tautos egzistenciją. Konstitucija užbaigiama labai krikščioniškai, pabrėžiant, kad ją priimdami parlameno nariai „suvokė savo atsakomybę ne tik prieš žmogų, bet ir prieš Dievą“.

Tačiau svarbiausia šio pagrindinio valstybės dokumento naujovė tai, kad 2-ajame straipsnyje aiškiai skelbiama, jog „žmogiškojo vaisiaus gyvybė turi būti saugojama nuo pat prasidėjimo momento“. Todėl konstitucijoje aiškiai pabrėžiamas eugenikos praktikos draudimas, kaip ir žmogaus kūno bei jo dalių naudojimas finansiniam pasipelnymui bei klonavimui. Logiška tokių konstitucijų pasekmė turėtų būti abortų ir eksperimentų su embrionais (kaip atskiros eugenikos formos) uždraudimas po to, kai Vengrijos konstitucija įsigalios 2012 m. sausio 1 dieną. (Jeigu Vengrija iki to laiko nebus priversta dėl Briuselio bei kitų tarptautinių struktūrų spaudimo ir šantažo ją atšaukti ar pertvarkyti.) Tuo labiau kad priimtoji konstitucija nustato, jog šalies vyriausybė turi pateikti parlamentui įstatymų projektus, būtinus naujojo pagrindinio įstatymo įgyvendinimui.

Beje, kad Vengrijos dešiniųjų vyriausybė su visu rimtumu yra nusiteikusi skatinti pagarbą žmogiškajai gyvybei visose jos etapuose, patvirtina pradėta prieš abortus nukreipta kampanija. Pranešama, kad Budapešto bei kitų miestų viešose vietose – metropolitene, autobusų stotelėse – iškabinti skelbimai, vaizduojantys negimusį kūdikį su šūkiu „leisk man gyventi!“, taip raginant išsaugoti neplanuotus kūdikius. Įdomu pastebėti, kad Vengrijos vyriausybės lėšos šiai gyvybės gynimo kampanijai naudojamos iš Europos Sąjungos specialaus solidarumo visuomenėje palaikymo fondo, kas sukėlė Briuselio komisarų nepasitenkinimą. Buvo pareikalauta nutraukti šią kampaniją ciniškai teigiant, jog motinų įsčiose pradėtiems kūdikiams projektas nenumato jokio solidarumo.

Grįžtant prie naujosios Vengrijos konstitucijos aptarimo galima numatyti, kad ji sulauks ir homoseksualizmo ideologų priešiškumo, kadangi netradicinės seksualinės orientacijos asmenims nenumato jokių specialių teisių, be to, užkerta kelią homoseksualų „santuokų“ pripažinimui. Konstitucijoje pabrėžiama, jog „šeima turi būti suprantama, kaip santuokinė vyro ir moters sąjunga, pagrįsta jų laisvanorišku sutikimu“. Taip pat patvirtinama, kad Vengrija gina tokią šeimos instituciją, kaip tautos išlikimo pagrindą. Pagrindinis įstatymas nustato tėvų teisę auklėti savo vaikus ir netgi galimybę už juos balsuoti – šeima su nepilnamečiais vaikais įgauna didesnį svorį rinkimuose. Naujoje konstitucijoje taip pat pabrėžiama, kad valstybės mokesčių politikoje turi būti atsižvelgiama į tėvų išlaidas vaikų auginimui suteikiant mokesčių nuolaidas.

Vengrijos patriotiškai nusiteikę katalikai ir jų tarptautiniai rėmėjai teigia, kad naujoji šalies konstitucija yra savotiškas 1956 metų sukilimo prieš Sovietų Sąjungos ateistinį komunizmą tęsinys, tik šį kartą išreikštai ginant gyvybę ir šeimą bei atremiant Briuselio biurokratijos išpuolius. Galbūt įstatymas nėra visiškai tobulas, bet pagrindiniai demokratiniai principai su teise gyventi ir tradicinės santuokos apsauga yra įtvirtinti. Tai svarbu kuriant laisvę ir teisingą visuomenę, todėl galima tik palinkėti, jog naujoji „Velykų konstitucija“ tikrai žymėtų nuostabios šalies prisikėlimą, tiek daug iškentėjusios per savo ilgaamžę istoriją.

Naują projektą remia visuomenė

Ryžtingam gyvybės gynimui lieka ištikima ir dabar sparčiai ekonomiškai auganti katalikiškoji Lenkija, kurios parlamentas siekia įstatymu uždrausti abortus. Nepaisant buvusių komunistų vadovaujamo Demokratinio kairiųjų aljanso pastangų tai sukliudyti, liepos 1 dieną vykusiame balsavime Lenkijos seimo nariai didele dauguma (254 „už“ ir tik 151 „prieš“) pirmu skaitymu patvirtino tokį įstatymo projektą, nukreipdami jį tolesniam tobulinimui parlamento komitetuose. Gyvybės gynėjų organizacijos gana sparčiai surinko reikiamus piliečių parašus tokios įstatyminės iniciatyvos pristatymui: pagal lenkiškąją sistemą, kad projektas būtų svarstomas seime, reikia per tris mėnesius surinkti 100 tūkstančių parašų, bet šiuo atveju surinkta net 600 tūkstančių parašų ir tik per dvi savaites.

Lenkijoje po komunizmo žlugimo, siekiant atstatyti kultūrinį ir religinį paveldą visuomeniniame gyvenime, buvo priimtas vienas griežčiausių Europoje abortus ribojantis įstatymas. Dėl to, pagal oficialios statistikos duomenis, abortų skaičius 38 milijonus gyventojų turinčioje Lenkijoje smarkiai sumažėjo: nuo 82 tūkstančių 1989 metais iki 500 abortų 2008 metais. Pagal dabar galiojantį įstatymą abortai yra galimi tik trimis atvejais: kai vaisiui diagnozuotas rimtas defektas arba liga, kada motinai yra diagnozuotos rimtos sveikatos problemos bei kada nėštumas atsirado dėl „nelegalios veikos“.

Tačiau ekspertai pripažįsta, kad išimtys lemia piktnaudžiavimo ir apgaudinėjimo galimybę – tiek dėl vaisiaus „defektų“, tiek dėl moters sveikatos klausimų, ypač kai kalbama apie psichologijos sritį. Panašiais atvejais abortus galima daryti iki 14 nėštumo savaičių, tačiau datas taip pat galima „ištaisyti“. Pagaliau „nelegalūs“ seksualiniai santykiai pirmiausia suprantami kaip išžaginimas ir incestas, bet taip pat gali būti taip priimami, kai nėštumas atsirado santykiaujant anksčiau įstatymu leidžiamo amžiaus (Lenkijoje tai 15 metų). Be to, esamos išimtys sudaro sąlygas tarptautiniam teisiniam kišimuisi, kadangi tuo atveju kartais kreipiamasi į Europos tribunolus, reikalaujant valstybinių „kompensacijų“ už neva pažeistas teises dėl vienos ar kitos priežasties atlikti abortą.

Priėmus naują įstatymą, kuris atmestų visas išimtis, joks tribunolas neturėtų pagrindo priimti Lenkijai priešišką verdiktą už tai, kad ji stengiasi apsaugoti savo silpniausius piliečius, negimusius kūdikius. Tai liečia ir baudžiamumą dėl neleidžiamo aborto darymo, nes pagal dabartinį įstatymą, nors abortas yra nelegalus, sankcijos jį atlikus yra gana neapibrėžtos, ypač kai yra „nebaudžiamos išimtys“. Lenkijos seime svarstomame įstatymo projekte aiškiai nurodoma, kad už nelegalų abortą gydytojui gresia treji metai kalėjimo. O jeigu abortas daromas ir po 24-os nėštumo savaitės, tai įkalinimas gali būti pratęstas net iki 8 metų. Tokios bausmės numatomos ir tiems, kurie daro spaudimą moteriai dėl aborto darymo arba padeda jį atlikti. Motinai bausmė nėra numatyta, nes jau pati kūdikio netektis jai yra didžiausias smūgis.

Naujojo įstatymo projekto, draudžiančio visus abortus be jokių išimčių, pateikimą lėmė aktyvi Lenkijos gyvybės gynėjų veikla, juos palaikančių gausių politikų ir  parlamentarų grupės susiformavimas, katalikų ginekologų ir kitų medikų pareiškimai, Bažnyčios hierarchų paskatos ir sociologiniai tyrimai, patvirtinę stiprėjantį suvokimą lenkų visuomenėje dėl visų negimusių kūdikių apsaugos būtinumo. Birželio 3 dieną surengta apklausa parodė, kad 65 proc. lenkų sutaria, jog įstatymas „turi besąlygiškai ginti visų kūdikių gyvybę nuo prasidėjimo“. Ir tik 23 proc. mano, kad gali būti leidžiami ankstyvi abortai bei dar mažiau tais atvejais, kai diagnozuota „rimta liga“.

Pažymėtina, kad ypač ryžtingai dėl negimusių kūdikių apsaugos yra nusiteikęs jaunimas – net 76 proc. iš apklausoje dalyvavusių 15–24 metų amžiaus asmenų parėmė besąlyginio abortus draudžiančio įstatymo įvedimą. Tuo tarpu tarp vyresnio amžiaus – nuo 55 iki 70 metų – lenkų, tokią visišką gyvybės apsaugą remia „tik“ 57 proc., ir tai, pasak ekspertų, yra suprantama, nes ši karta išaugo dar prie komunistinio režimo, kada abortai buvo įprasti. Bet jauni žmonės – „Jono Pauliaus II generacija“ – gerai suvokia tokio pasikėsinimo į šventą gyvybę brutalumą ir neleidžiamumą ir tai sudaro svarbų socialinį pagrindą naujiems įstatymams. Palaimintojo Popiežiaus mokymui ištikimi  lenkų vyskupai aktyviai įsijungė į šią kampaniją, mobilizuodami tikinčiuosius ir ragindami politikus nepraleisti galimybės istoriniam naujojo įstatymo priėmimui, pabrėždami, kad visi kūdikiai, nepriklausomai nuo jų sveikatos, turi teisę gimti ir gyventi ir kad vaikai nėra atsakingi už savo tėvų nuodėmes, todėl negali drausti jiems išvysti pasaulį.

Politikų, medikų  ir Bažnyčios vienybė

„Koks gali būti įstatymas, kuris leidžia žudyti kai kuriuos žmones! Gal mums reikėtų turėti įstatymą, kuris leistų atskiriems žmonėms ar institucijoms vogti ar daryti kitokį nusikaltimą?“ – retoriškai klausė Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas Peremyslio arkivyskupas Juzefas Michalikas birželio mėnesį duotame interviu katalikų laikraščiui „Gocs Niedzielny“. Jis pažymėjo, kad nėra jokio pateisinimo tiems katalikams politikams, kurie neremia visiško abortų uždraudimo. „Jeigu parlamentaras skelbiasi esąs sąmoningas katalikas su giliu tikėjimu ir išugdyta sąžine ir neremia visiško abortų uždraudimo, jis turi eiti išpažinties, atsiversti ir viešai ištaisyti savo klaidą, pakeisdamas blogą sprendimą“, – kalbėjo ganytojas. Jei taip nedaroma, ant sąžinės gula sunki našta, nes nesilaikoma Dievo ir prigimties įstatymo ar bandoma jį interpretuoti pagal save prieštaraujant Bažnyčios balsui.

Tiems, kurie teigia, kad minėtos išimtys dabar galiojančiame įstatyme yra „geras kompromisas“, arkivyskupas J. Michalikas nurodė, kad Dievo įsakymui „Nežudyk“ negali būti jokių išimčių ir kompromisų ir kad to įsakymo negali atšaukti ar pakeisti Bažnyčia. „Visada, kai Dievo įstatymas yra negerbiamas, mums yra rimtas pavojaus signalas ir turime savuosius įstatymus ištaisyti, – aiškino Lenkijos episkopato vadovas. – Mes negalime leisti, kad visuomenė būtų užmigdyta apgaulingais šūkiais apie progresą. Reikia siekti, kad netgi sunkiausi dalykai  būtų sprendžiami pagal moralės reikalavimus.“

Kaip tik moralinius aspektus savo atvirame laiške Lenkijos parlamentarams pabrėžė šalies ginekologai ir akušeriai, priklausantys Lenkijos medikų katalikų asociacijai, remiantys abortų draudimą. „Abortų organizavimas ir atlikimas viešojoje sveikatos apsaugos sistemoje turi neigiamų socialinių pasekmių, – rašoma laiške. – Tai demoralizuoja kiekvieną, įtrauktą į šią procedūrą, menkina pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, sutrypia pagarbą mediko profesijai, kurios tikslas – padėti sergantiems, o ne nutraukti jų gyvybes.“ Asociacijos ginekologų ir akušerių sekcijos vadovė gydytoja Marija Ščavinska pabrėžė, kad abortas yra tragedija ne tik žudomam kūdikiui ir jo tėvams, bet ir medicinos darbuotojams. „Abortas nėra tik teisinis klausimas.  Mums, ginekologams, tai pirmiausia moralinė ir etinė problema, – sakė M. Ščavinska. – Juk gydytojas yra „servitor Vitae“ – Gyvybės tarnas ir turi saugoti žmogiškąją gyvybę nuo jos pradžios iki natūralios mirties. Mes neatsisakome teisės gelbėti žmogaus gyvenimą, bet griežtai prieštaraujame negimusio kūdikio žudymui. Todėl ir prisijungiame prie daugybės kitų balsų, remdami projektą visiškai uždrausti abortus.“

Kaip sakyta, Lenkijos seime susiformavo gana didelė kelių dešimčių parlamentarų grupė, kuriai priklauso beveik visų politinių partijų atstovai (išskyrus komunistinį demokratinį kairiųjų aljansą), savo uždaviniu iškėlusi gyvybės gynimą ir padrąsinimą kolegoms balsuoti už visiškai abortus draudžiantį įstatymo projektą. „Ginti žmogaus gyvybę ir orumą yra pareiga kiekvienai visuomenei, ir tai nėra tik religijos klausimas, – viename didžiausių šalies laikraščių „Rzeczpospolita“ rašė tos grupės vienas įkūrėjų seimo narys Jacekas Zalekas, priklausantis valdančiajai Pilietinės platformos partijai. – Tu nebūtinai turi būti tikinčiuoju, kad galėtum atskirti gėrį nuo blogio. Gyvybės vertės patvirtinimas seka iš prigimtinės teisės ir peržengia politinių varžybų ribas“.

Debatuose prieš liepos 1 dienos balsavimą projektą palaikantys parlamentarai priminė neseniai palaimintuoju paskelbto popiežiaus Jono Pauliaus II perspėjimą, kad „tauta, žudanti savo kūdikius, neturi ateities“. Taip pat buvo pabrėžta, kad šiuolaikinės demokratinės visuomenės pagrindinė teisinė nediskriminacijos nuostata silpniausių atžvilgiu pirmiausia turi būti taikoma negimusiems kūdikiams, kurie turi defektų. „Kaip galima atimti fundamentalią teisę gyventi iš kūdikio dėl jo ligos? Jeigu negerbiame šios pagrindinės teisės, tai kitos neturi prasmės, – sakė opozicinei teisės ir teisingumo partijai priklausantis seimo narys Česlavas Hocas. – Per savo 30 metų gydytojo praktiką aš žinau, kad vaikai su Dauno sindromu dažnai yra vadinami „Dievo vaikais“, kadangi jie be jokios išimties yra beribės tyros meilės įsikūnijimas ir mylimi savo šeimose, ir mes norime šią meilę sunaikinti“.

Kiti parlamentarai priminė, kaip mergaitės, tapusios nėščiomis po išprievartavimo, sutiko „gerųjų angelų“ – vienuolių globą ir dvasinę paramą ir pagimdžiusios labai myli savo vaikus. Ir atvirkščiai – jeigu tokiu atveju atliekamas abortas, moteris išgyvena dvigubą skaudulį, išliekantį visam gyvenimui – dėl patirto smurto ir dėl savo kūdikio netekties. „Priimdami įstatymą, saugantį gyvybę nuo prasidėjimo tuo metu, kai Lenkija vadovauja Europos Sąjungai, duosime gerą pavyzdį kitoms valstybėms, – darė išvadą parlamentaras Kazimieras Golojuchas. – Panašiai kaip Vengrija, kuri priėmė konstituciją, ginančią gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, per savąjį prezidentavimą“.

© 2011 „XXI amžius“