„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.5 (162)

2014 m. gegužės 16 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Ar mes tikrai už gyvybę?

Daiva Červokienė

Algimanto ir Jolantos Ramonų šeima

Apdovanojimą atsiėmė labdaros
ir paramos fondo „Bėdų turgus“
vadovė žurnalistė Edita Mildažytė

VšĮ „Krizinio nėštumo centras“
konsultantė Laima Švedaitė
ir jo vadovė Zita Tomilinienė

Apdovanojimą atsiima judėjimo
„Už demokratiją. Ukraina“ atstovai

Paskutinį balandžio sekmadienį, minint Gyvybės dieną, Vilniaus miesto rotušėje įteikti pirmieji „Gyvybės apdovanojimai“, kuriais pagerbti žmonės, daug prisidėję prie gyvybės kultūros puoselėjimo Lietuvoje. Dirbantys labai skirtingose srityse, tačiau vienijami bendro tikslo – savo darbais stiprinti šeimą, pagarbą pradėtai gyvybei, nešti viltį stokojantiems, į kalėjimus ar priklausomybes kenčiantiems asmenims, puoselėti gyvybės kultūros nuostatų įtvirtinimą šalies įstatymuose ar žiniasklaidoje.

Svarbu įsipareigoti kitam

Pasak vienos iš „Gyvybės apdovanojimų“ iniciatorės, „Ateities“ žurnalo redaktorės Redos Sopranaitės, simboliška per Atvelykį prisiminti tuos, kurie visuomenėje, palinkusioje į hedonistinę, komercinę kultūrą, liudija tikrąsias vertybes – jautrumą ir pagarbą šalia esančiam. Popiežius Jonas Paulius II tokius žmones vadino „vilties ženklais“, labai svarbiais visiems, kai tenka rinktis gyvybės ar mirties kultūrą, tiesą ar melą, pagalbą kitam ar vartojimą, meilės ar asmens sudaiktinimą. Gyvybės kultūros liudytojai yra ne tam, kad iš šono jais gėrėtumės, jie ragina visus apsispręsti ir įsipareigoti, būti dėmesingais, atidžiais kitiems.

Kitas šių idėjų iniciatorius, jaunųjų krikščionių demokratų pirmininkas Vytautas Keršanskas, priminė 2004 metais popiežiaus Jono Pauliaus II miestui ir pasauliui išsakytus žodžius: „Te keršto pagundą įveikia drąsus noras atleisti. Te gyvenimo ir meilės kultūra paverčia niekais mirties logiką“, skatinančius kalbėti, jog ne tik kruviniausi pasaulio konfliktai formuoja mirties kultūrą. Priklausomybės, negimusios gyvybės žudymas, susvetimėjimas ir nenoras įsipareigoti artimui, šeimai, bendruomenei, įvairios visuomenės pertvarkymo idėjos pakeisti šeimos, lyties ar gyvybės sąvokas – tos šiandieninio Vakarų pasaulio juodosios dėmės, kurios pamina pamatinį žmogaus orumo principą ir formuoja mirties kultūros rėmus. Todėl raginimas puoselėti meilės ir gyvybės kultūrą yra skatinimas tapti švyturiais, audringoje jūroje paklydusiems laivams padedantiems saugiai grįžti į krantą.

„Gyvybės kultūros ugdymas šiandien yra svarbus kaip niekada, nes vyksta negailestinga kova tarp mirties ir gyvybės kultūros. Jau palaimintasis Jonas Paulius II giliai suvokė šią pasaulyje vykstančią aršią kovą ir kvietė visus krikščionis aktyviai įsijungti į gyvybės kultūros gynimą“, – teigė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, pabrėždamas, kad mirties kultūra pasižymi gyvenimo, žmogaus asmens vertės neigimu, yra nukreipta prieš silpniausius ir pažeidžiamiausius žmones – negimusius kūdikius, senelius ir sunkius ligonius, įkalintuosius, neįgaliuosius. Tačiau Dievo akyse nė vienas žmogus, koks jis bebūtų, nėra šiukšlė. Pats silpniausias žmogus yra nepaprastos vertės, nes už jį mirė Jėzus Kristus.

Dvylika nominacijų

Gyvybės kultūros puoselėtojai apdovanoti dvylika nominacijų. Pirmoji – aktyviausiai besidarbuojantiems stiprinant šeimos institutą – skirta Nacionalinei šeimų ir tėvų asociacijai, kuri vienija bendraminčius ir aktyviai veikia valstybinėse institucijose, kad būtų kuriama šeimoms palanki įstatyminė aplinka.

Nominacija „Už aktyvų ir pilietišką požiūrį į gyvybę“ teko Lietuvos šeimos centrui. Nors pagrindinis šios organizacijos uždavinys yra sužadėtinių rengimas Santuokos sakramentui, tačiau tuo neapsiriboja.    

Būtent ši organizacija surinko daug parašų akcijoje „Vienas iš mūsų“, kuria siekta uždrausti iš Europos Sąjungos lėšų finansuoti veiklas, kurių metu pražudomas žmogaus embrionas.

Laisvos visuomenės institutas apdovanotas už pastangas, puoselėjant prigimtinį žmogaus orumą, pamatines žmogaus teises ir laisves, gyvybės apsaugą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, akcijos „Balsas už gyvybę“, kuria skatino politikus nepamiršti gyvybės kultūros svarbos ir atsakingai balsuoti, organizavimą.

Apdovanotas ir judėjimas „Už demokratiją. Ukraina“, kurio iniciatoriai organizavo Ukrainos palaikymo akcijas bei protestus prieš Rusijos agresiją, medikų misiją į Kijevą padėti Maidane nukentėjusiems žmonėms. Be to, buvo surinkta daugiau nei 90 tūkst. litų nukentėjusiems Ukrainoje, parodyta, kad svetimo skausmo nebūna.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas teisininkas Vygantas Malinauskas apdovanotas už tai, kad pro jo akis neprasprūsta nė vienas su šeimos vertybėmis ar gyvybės apsauga susijęs teisės aktas. Būtent jo pastangų dėka suformuluota konstitucinė šeimos sampratos pataisa, dėl kurios šiuo metu diskutuojama Seime.

Nominuotas ir nesenai veikti pradėjęs „Krizinio nėštumo centras“, padedantis moterims, išgyvenančios neplanuoto nėštumo krizę, stiprinantis motinystės įgūdžius. Šio centro įkūrėjos deda visas pastangas, kad neplanuotas nėštumas nesibaigtų pradėtos gyvybės nutraukimu.

Už pavyzdį visuomenei apdovanota tris vaikus auginanti Algimanto ir Jolantos Ramonų šeima, suspėjanti rūpintis ir kitų šeimų gerove, dalyvaujanti vykstančiuose projektuose ir juos inicijuojanti, pasisakanti šeimoms, tėvams ir vaikams aktualiais klausimais.

Apdovanojimą atsiėmė labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ vadovė žurnalistė Edita Mildažytė už ilgametį pasiaukojantį darbą skatinant atjautą ir dalijimąsi; Lukiškių kalėjimo nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas kun. br. Arūnas Peškaitis OFM ir psichologas Saidas Dadaševas už skatinimą pragaištingu keliu nuėjusius žmones žengti šviesos link; žurnalistas Simonas Bendžius už kalbėjimą apie šeimos ir gyvybės vertybes; Seimo pirmininkės pavaduotojas Petras Auštrevičius ir „Freedom House“ projektų direktorius Vytis Jurkonis už iniciatyvą „Parlamentarai už laisvę“, kurios tikslas išreikšti solidarumą, moralinę paramą politiniams kaliniams Baltarusijoje ir jų artimiesiems; bendruomenės „Aš esu“ vadovas kun. Kęstutis Dvareckas už pagalbą kenčiantiems nuo priklausomybių.

Kelios prasmės

Kaip pastebėjo teikusieji nominacijas, tarp kurių buvo ir mons. Robertas Šalaševičius, interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorius Andrius Navickas ir jo pavaduotojas Donatas Puslys, „Marijos radijo“ atstovas Liutauras Serapinas, „Gyvybės apdovanojimai“ labai svarbūs tiek norint padėkoti gyvybės kultūros puoselėtojams už nuveiktus darbus, tiek galimybe visiems burtis visuomenėje, smarkiai paliestoje mirties kultūros, pataikavimo žemiausiems instinktams, patyčių, smurto, lytinių santykių be įsipareigojimo. Ne vienas pasidžiaugė gyvenimo kelyje sutikęs žmonių, kuriems Dievo ir artimo meilė nėra šūkis, o kasdien nurimti neleidžianti užduotis.

Po apdovanojimų įteikimo viena iš jaunųjų šio renginio iniciatorių ir vedėjų Marija Striogaitytė pasakojo, kad „Gyvybės apdovanojimų“ sumanymas kilo likus nepilnam mėnesiui iki Gyvybės dienos. Tada pulta ieškoti sumanymo palaikymo ir nominantų, kurie atstovautų plačiam kovotojų už gyvybę ratui. Nuskambėjus vilčiai, kad šie apdovanojimai taps tradiciniai, jų sumanytojai viliasi, kad kitąmet turės daugiau laiko iniciatyvai ir nominantams apgalvoti – juk gyvybės puoselėjimo, pagarbos jai erdvės labai plačios.

Ievos Sinkevičiūtės ir autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija