„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.6 (163)

2014 m. birželio 13 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Kodėl Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje

Daiva ČERVOKIENĖ

Lietuvos moterų vidutinė gyvenimo trukmė (VGT) yra 79,45 metų (ES vidurkis – 83 m.) nėra pati mažiausia (moterys trumpiau gyvena Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje), o vyrų 68,39 metų – mažiausia visoje ES. Lietuvos vyrai vidutiniškai gyvena 68, o ES vidurkis – 77 metai. Visame pasaulyje moterų VGT yra 66 metai, o vyrų – 62,7 metų. Beje, didžiausia „praraja“ tarp vyrų ir moterų VGT yra kaimyninėje Rusijoje. Rusės moterys gali tikėtis gyventi net 13 metų ilgiau už savo tėvynainius, ukrainietės – 11,7 metų.

Labiau išsivysčiusiose šalyse VGT ilgesnė. Pavyzdžiui, Japonijoje, Andoroje, Singapūre ji viršija 81 metus, o kai kuriose Afrikos valstybėse tesiekia vos 34 metus (tam didelės įtakos turi AIDS).

Lietuvoje 2013 metais gyveno 1603014 moterų 1368891 vyras, tūkstančiui vyrų teko 1171 moteris.

Kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo didesnis jaučiamas vyrų deficitas. Statistikos departamento duomenimis, nors šalyje berniukų gimsta daugiau negu mergaičių, 2010 metais daugiau nei 95 metus turinčių vyrų Lietuvoje gyveno 500, o moterų – 1700. Lietuvoje našlauja 18,2 proc. moterų ir tik 3,6 proc. vyrų.

Rizikingas elgesys. Negi automobilius myli daugiau negu save

Higienos instituto sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė neabejojo, kad visi žinome pagrindines ankstyvo vyrų mirtingumo priežastis: vyrai daugiau geria ir rūko, dažniau žūsta ir žudosi, rečiau kreipiasi į gydytojus. Visų pirma ankstyvos mirtys lemia, kad vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra daug mažesnė negu moterų. Pasak R. Gaidelytės, tokios tendencijos pirmiausia siejamos su vyrų gyvenimo būdu ir požiūriu į sveikatą. Nenoras gydytis būdingas beveik visiems vyrams. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vyrai į gydytojus kreipiasi apie 3 kartus rečiau nei moterys.

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos direktorius Audrius Ščeponavičius svarbiausia didelio vyrų ir moterų VGT skirtumo priežastimi laiko rizikingą vyrų elgseną. Vyrai daug daugiau negu moterys savo VGT praranda dėl alkoholio ir tabako, įvairių traumų, žymiai daugiau jų griebiasi savižudybės, nuskęsta, sušąla, žūsta avarijose ir darbe dėl įvairių traumų. Lietuvoje per metus sušąla apie 300 žmonių, daug daugiau vyrų negu moterų. Daugelyje ES šalių tai protu nesuvokiamas rodiklis, tačiau „pagrindinis peilis“ vyrų VGT, pasak A. Ščeponavičiaus, yra alkoholis.

Kodėl kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje vyrų VGT kiek ilgesnė (atitinkamai 71,27 ir 68,64 metų)? Negalima to aiškinti išskirtiniu lietuvių nenoru gydytis, apie kurį yra rašę žymūs Mažosios Lietuvos gydytojai? Tai neįtikinama versija, nes nuo medicinos ir gydytojų pastangų priklauso vos 10 proc. žmogaus sveikatos, o nuo gyvenimo būdo – net 50 proc.

Rašytojas, žurnalistas, vienas iš vyriausių Europoje televizijos laidos vedėjas ir bene 17 knygų autorius Algimantas Čekuolis šį rizikingą vyrų elgesį aiškina vėlyvaisiais paauglystės metais išgyvenama vadinamąja testosterono audra, kuri skatina juos rizikingai vairuoti, agresyviau elgtis su ginklais, gerti per daug alkoholio ir t.t.

Tie velnio lašai

Mirtingumą tyrinėjantis Lietuvos socialinių tyrimų centro doktorantas Daumantas Stumbrys pastebi, kad alkoholio vartojimą lemia daug kompleksinių istorinių priežasčių, mokslininkų vadinamų sovietinio mirtingumo modeliu. Bene svarbiausia alkoholio vartojimo kultūra, nes yra nemažai šalių, kuriose alkoholio suvartojimas yra panašus, o mirtingumo pasekmės – visai kitos. Pavyzdys – Prancūzija: šios šalies piliečiai kone kasdien išgeria po taurę vyno po pietų, bet nepasigeria, o Lietuvoje tvyro „išgertuvių kultūra“ – žmonės geria kelias dienas, paromis. Tai netgi tampa ir mirties priežastimi. Pasirodo, mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, padaugėja nuo penktadienio iki pirmadienio, pats pikas – sekmadienį. Tai – tyrimo, nagrinėjusio mirčių sąsajas su savaitės dienomis, duomenys. D. Stumbrys atkreipė dėmesį į Lietuvos vyrų socialinio statuso grupes. Išsilavinusių, užimančių aukštas pareigas, turinčių šeimas vyrų VGT panaši į šalies moterų, o vadinamų probleminių grupių vyrai, gyvenantys kaime, nevedę ar išsiskyrę, neturintys darbo, gyvena 10–15 metų trumpiau.

Kodėl net kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje vyrai vidutiniškai gyvena kiek ilgiau? Pasak D. Stumbrio, viena iš realiausių keliamų hipotezių – alkoholio kontrolės politika. Tai akivaizdžiai parodė su 1986–1987 metų antialkoholine kampanija sutapę žymūs teigiami vyrų mirtingumo pokyčiai.

Kita galima priežastis – tikėjimas. Estai, latviai yra arčiau protestantiško tikėjimo, labiau akcentuojančio, kad žemėje žmogus pats yra savo gyvenimo kalvis, o katalikai labiau linkę viską atiduoti į Dievo rankas: Visagalis, genai ar valdžia viską nusprendžia ir nulemia.

Trečia galima priežastis – nutolimas nuo šeimos. Moterims šeimos ir profesinė erdvė yra tolygiai svarbios, o vyrai grįžę namo bėdoja esą pavargę, ima alaus butelį ir reikalauja netrukdyti. Tas vyro nutolimas nuo šeimos turi įtakos mirtingumui ir alkoholio vartojimui. Ir vyresnio amžiaus moterys padeda auginti vaikaičius, jaučiasi labiau reikalingos, motyvuotos save saugoti. Jos dažniau serga, bet uoliai gydosi, rūpinasi savimi, todėl ilgiau gyvena.

Vyrų ir moterų mirtingumo netolygumai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pastebėjo, kad vyrų ir moterų VGT paprastai dėl biologinių ypatybių skiriasi 4–5 metais, tačiau Lietuvoje šis skirtumas daugiau nei dvigubai didesnis. Beje, 2012 metais vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė buvo 79,5 metų, vyrų – 68,4 metų, o 2006-aisiais atitinkamai 77,06 ir 65,31 metų. Taigi rodiklis kiek gerėja.

Darbingo amžiaus (18–64 metų) vyrų miršta daug daugiau nei moterų.1–17 metų amžiaus grupėje pagrindinė priežastis yra išorinės mirtys, o berniukai dėl jų miršta dvigubai dažniau nei mergaitės.

Nagrinėjant vyrų mirties priežastis aiškėja, kad daugiausia (47,8 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, 21,6 proc. – nuo piktybinių navikų (daugiausiai trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio), 13,5 proc. vyrų – dėl išorinių mirties priežasčių. Iš jų 57,7 proc. dėl nelaimingų atsitikimų (žuvo avarijose, nukritę, paskendę, apsinuodiję), 27,0 proc. nusižudė.

53,2 proc. 1–17 metų amžiaus vaikų (44 berniukai ir 22 mergaitės) mirė dėl išorinių priežasčių, 15,3 proc. – nuo piktybinių navikų ir nervų sistemos ligų (9,7 proc.).

Vyrų gyvenimo trukmės dinamika rodo, kad jų sveikata nukenčia nuo socialinių ekonominių priežasčių. Smurtas, nesaugūs lytiniai santykiai, rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, didesnis savižudybių lygis sąlygoja priešlaikines vyrų mirtis.

Ketverius metus Europos Komisijos finansuotas projektas išaiškinti svarbiausias priešlaikinio mirtingumo priežastis ES valstybėse parodė, kodėl 20–64 metų gyventojų mirtingumas mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje. Jaunesnių nei 44 metų Lietuvos vyrų mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, 6 kartus viršijo ES senbuvių vidurkį, 45–64 metų grupėje – 4 kartus; o moterų mirtingumas atitinkamai didesnis 4 ir 3 kartus. Tabako vartojimas lėmė 30 proc. sveikatos rodiklių atotrūkį tarp naujųjų ir senųjų ES šalių. Taigi tautiečiams būtina suprasti, kad alkoholis ir cigaretės – ne vanduo ir daržovės.

Kauno medicinos universiteto atliktos studijos apie Lietuvos vyrų ir moterų mirtingumo netolygumų duomenimis rodo, kad daugiausia žmonių mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau 15–64 metų amžiaus vyrų mirties priežasčių struktūroje vyravo nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai, traumos ir širdies kraujagyslių ligos (ŠKL), o moterų – širdies kraujagyslių ligos ir piktybiniai navikai. 15–44 metų vyrų ir moterų mirties priežasčių struktūroje nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos (NAAT) sudarė dar didesnę dalį (atitinkamai 52,3 ir 36,2 proc.). Dėl šių priežasčių vyrų mirė 4 kartus daugiau negu moterų. Didžiausi vyrų ir moterų mirtingumo skirtumai nustatyti darbingame amžiuje. Mirtingumas nuo NAAT kaimuose buvo apie 1,5 karto didesnis negu miestuose. Dėl NAAT prarastų gyvenimo metų skaičius moterų neviršijo 1,65, o vyrų pasiekė 5,62 metus. Darbingo amžiaus (15–65 metų) vyrų VGT labiausiai trumpino NAAT.

Didžiausias vyrų ir moterų savižudybių rodiklio skirtumas (6–8 kartai) nustatytas darbingame amžiuje.

Labai skiriasi mirtingumas nuo išorinių priežasčių aukščiausio ir žemiausio išsimokslinimo žmonių grupėse. Dažniausiai nusižudo kaime gyvtnantys žemiausio išsimokslinimo gyventojai. Savižudybių rizika žemiausio išsimokslinimo vyrų grupėje yra žymiai didesnė negu universitetinio išsimokslinimo. Labiau išsimokslinę asmenys mažiau VGT metų prarado dėl NAAT. Išsimokslinimas mirtingumą veikia dėl gyvensenos veiksnių, tokių, kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, mityba, sveikatos priežiūros bei stiprinimo paslaugų, gyvenimo, darbo sąlygų ir psichosocialinių veiksnių.

Kauno medicinos universiteto studijoje pastebima, kad vienas tiksliausių ir dažniausiai naudojamų vidutinės numatomos gyvenimo trukmės rodiklis ne visiškai tiksliai atspindi gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Daug jautresnis sveikatos vertinimo rodiklis yra numatoma vidutinė sveiko gyvenimo trukmė (VSGT). Tokio gyvenimo vyrai gali tikėtis daugiau negu moterys: vyrų VSGT – 53,7 m., moterų – 55,3 m. Taigi, nors moterys gyvena ilgiau, vyrai ilgiau gyvena sveikesni, t.y. mirtys juos dažnai ištinka lyg ir netikėtai. Nors moterų bendra VGT yra 10–11 metų ilgesnė negu vyrų, tačiau VGT vyrų populiacijoje sudaro didesnę dalį negu moterų, taigi moterims nesveikų gyvenimo metų tikimybė yra žymiai didesnė.

Įvairios apklausos rodo, kad vyrai gyvenimu labiau patenkinti nei moterys, bet savižudžių vyrų daugiau nei moterų, nekalbant jau apie tai, kad juos statistiškai irgi nužudo dažniau.

„Manoma, kad vyrų biologinis amžius 2 metais trumpesnis negu moterų. Valdomas priežastis, lemiančias šį skirtumą, galima skirstyti į dvi grupes. Pirmajai priklauso sveikatą žalojantis elgesys: alkoholio vartojimas, rūkymas, nepalankūs sveikatai mitybos įpročiai, polinkis rizikuoti ir kt. būdingesni vyrams. Kasdien rūko maždaug 43 proc. 20–64 metų amžiaus vyrų ir 15 proc. moterų, stiprius alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę vartoja 30 proc. vyrų ir 10 proc. moterų, antsvorį turi 56 proc. vyrų ir 49 proc. moterų. Lietuvoje šios priežastys turi neabejotinai didžiulės reikšmės vyrų ir moterų sveikatos skirtumams.

Vienišų žmonių sveikata yra blogesnė negu gyvenančių šeimose. Žemiausi mirtingumo rodikliai yra vedusių ir ištekėjusių, o aukščiausi – netekėjusių moterų ir našlių vyrų. Ypač skyrėsi mirtingumo nuo NAAT rodikliai.

Su rūkymu ir nesaikingu alkoholio vartojimu siejama daug ligų ir mirties priežasčių, kurių galima išvengti.

13 proc. visų mirčių buvo susiję su tabako sukeltomis ligomis. Vienas rūkantysis, miręs dėl tabako sukeltų ligų, vidutiniškai prarado 15 gyvenimo metų (vyras – 15,3, moteris – 12,1 metų). Vyrų mirčių, siejamų su rūkymu, dalis apie 7 kartus didesnė negu moterų (atitinkamai 22 ir 3 proc.). Vidutiniškai vienas žmogus, miręs dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, prarado 24,2 gyvenimo metų. Priklausančios nuo alkoholio vartojimo mirtys Lietuvoje sudarė 8 proc. visų mirčių. Tokių vyrų mirčių dvigubai daugiau negu moterų. Su alkoholiu susijusių mirčių pikas – 19 metų, vyrams šis pavojus ilgesnis – iki 24 metų.

Lemia ir žalingi įpročiai, ir geležies perteklius. Vyrai laikinesni nei moterys

Nors Vakarų šalyse skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės yra mažesnis negu Lietuvoje, vyrai visame pasaulyje gyvena trumpiau negu moterys, o mokslininkai suka galvas, kodėl taip yra. Nors vyrai lenktynių trasoje įveikia moteris ir pakelia sunkesnį nešulį, moterys gebėjimu išgyventi lenkia vyrus nuo gimimo iki žilos senatvės. Pasaulio ilgaamžiškumo rekordas – 122 metai – priklauso moteriai.

Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto Senėjimo ir sveikatos instituto direktorius Tomas Kirkvudas (Thomas Kirkwood) pastebi, kad viena iš hipotezių, kodėl vyrai anksčiau miršta, – stresų kupinas darbas. Tačiau, pasak T. Kirkvudo, jei taip ir būdavo anksčiau, tai dabar minėti mirtingumo skirtumai turėtų išnykti ar bent jau sumažėtiai. Beje, moterys patiria stresą ne tik darbe, bet ir namuose. Mokslininkas abejoja, ar vyrų darbas jų sveikatai buvo kenksmingesnis negu įtampos kupinas namų šeimininkių triūsas. Pasak T. Kirkvudo, vyrai iš santuokos gauna daugiau naudos negu jų žmonos – vedę vyrai paprastai gyvena daug ilgiau negu viengungiai, o ištekėjusios moterys gyvena tik šiek tiek ilgiau negu neištekėjusios.

Ilgai manyta, kad šio skirtumo priežastis – estrogenas (moteriškas lytinis hormonas), tačiau tyrimai atskleidė kitas priežastis. Viena jų – moterų, ypač jaunesnių, organizme dėl menstruacijų yra mažiau geležies, kuri turi labai didelę įtaką mūsų ląstelėse vykstančioms reakcijoms, dėl kurių gaminasi žalingi laisvieji radikalai. T. Kirkvudas klausimą, kodėl moterys gyvena ilgiau, aiškina biologija. Daugumos rūšių patelės gyvena ilgiau negu patinai. Tai skatina galvoti, kad vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas gali glūdėti biologijoje. Pasak jo, toks aiškinimas turi puikų pagrindimą. Moters, kaip ir gyvūnų patelių, kūnas labai svarbus reprodukcijai: vaisius turi augti įsčiose, kūdikis turi žįsti krūtį. Tad jeigu moters ar moteriškos lyties gyvūno kūnas per daug susilpnėja, kyla grėsmė nesusilaukti sveikų palikuonių. Vyro reprodukcinis vaidmuo tiesiogiai mažiau priklauso nuo jo sveikatos. Atlikta įdomių našlaičių gyvenimo tyrimų, parodžiusių, kad vaikai, kurie prarado tėvą, nesulaukę 15 metų, buvo šiek tiek žemesni negu jų bendraamžiai (ūgis laikomas geru sveikatos indikatoriumi), o netekusieji mamos, buvo dar žemesni, skurdesni ir gyveno trumpiau negu tėvo netekę našlaičiai.

Mokslininkai mano, kad senėjimo procesą sukelia pamažu besikaupiantis mažų klaidelių skaičius DNR grandinėje. Pasak T. Kirkvudo, teoriškai mūsų kūnas tikriausiai galėtų klaidas ištaisyti geriau, negu tai daro dabar. Tai reikštų, kad galėtume gyventi kone amžinai. Kodėl taip nėra? Tai būtų kainavę per daug energijos tuo metu, kai prieš daugelį amžių mūsų protėviai medžiotojai-rinkėjai kovojo su alkiu. Žmonija, natūralios atrankos spaudžiama, pirmenybę teikė augimui ir dauginimuisi, o ne amžinam gyvenimui.

Dar vienas svarbus dalykas – priešlaikinis senėjimas – smarkiai priklauso nuo ląstelių dalijimosi greičio. Jei ląstelės dalijasi lėčiau, tada gyvenimo trukmė ilgesnė. Pagreitinti ląstelių gyvavimo ciklą lengvai gali persivalgymas. Mat kai ląstelėje – medžiagų perteklius, ji greičiau dirba, sparčiau susidėvi. Norint ilgiau ir kokybiškiau gyventi, reikia stengtis. Dažniausiai pastangos vėjais nenueina.

Statistiškai anksčiau miršta žemesnio išsilavinimo vyrai. Harvardo tyrėjai nustatė, kad geresnį išsilavinimą turintys asmenys gali tikėtis gyventi beveik 7 metais ilgiau. VGT pradeda ilgėti, kai žmogus mokėsi daugiau kaip 12 metų. Lietuvoje aukštąjį išsimokslinimą turinčių vyrų VGT buvo 16,7 metų, o moterų – 15,2 metų ilgesnė už turinčiųjų pradinį ir žemesnį išsilavinimą.

Aukštesnio išsimokslinimo asmenys mažiau VGT metų prarado dėl NAAT, ypač moterys.

Moterims labiau būdingas sveikatą stiprinantis elgesys. Daugelyje šiaurės ir anglų-saksų šalių pastebėta, kad vyrai palaipsniui perima palankesnį sveikatai, mažiau pavojingą gyvenimo būdą, o mažiau išsivysčiusiose šalyse pastebima atvirkštinė tendencija – vis didesnės dalies moterų gyvensena tampa panaši į vyrų: jos dažniau rūko, geria alkoholio. Turintys aukštąjį išsilavinimą žmonės dėl mitybos įpročių yra sveikesni, jie rečiau rūko negu turintys nebaigtą vidurinį išsimokslinimą asmenys. Kaimo gyventojų mityba labiau skiriasi nuo sveikos mitybos rekomendacijų nei gyvenančiųjų mieste.

NAAT struktūroje vyrauja savižudybės, jų skaičius 100000 gyventojų Lietuvoje keletą kartų didesnis nei kitose ES šalyse. Tai ypač skaudi Lietuvos nelaimė, reikalaujanti išskirtinio dėmesio. Ypač susirūpinimą kelia tai, kad savižudybę, kaip problemų sprendimo būdą, dažnai rinkosi paaugliai ir jauni žmonės. Vyrų mirtingumas nuo savižudybių 5–7 kartus didesnis negu moterų. Savižudybės dažnesnės kaime, ypač vyrų. Moterų ir vyrų savižudybes sąlygoja skirtingi veiksniai. Vyrams didesnės reikšmės turi ekonominės problemos, išoriniai veiksniai, ypač alkoholio vartojimas, narkomanija. Vyrų savižudybių priežastimis reikėtų laikyti ne tik socialinį stresą, bet ir piktnaudžiavimą alkoholiu, alkoholinių psichozių dažnėjimą. Teismo ekspertų duomenimis, beveik 60 proc. pasikorusių buvo neblaivūs. Moterų savižudybės dažniausiai aiškinamos depresinėmis būklėmis, melancholija, kurių korekcijai reikėtų skirti didesnį dėmesį. Vyrai dėl transporto traumų žūsta apie 3 kartus dažniau negu moterys. Šis skirtumas ryškesnis kaime.

Darbingo amžiaus (15– 65metų) vyrų ir moterų VGT labiausiai trumpina NAAT. Vyrų mirtys nuo NAAT daugiau negu 4 kartus dažnesnės negu moterų. 2006 metais NAAT lėmė 2,73 metų vyrų ir moterų VGT skirtumą.

Alkoholio vartojimas 2006 metais sutrumpino Lietuvos vyrų VGT 2,11 metų, moterų – 0,97 metų, o rūkymas – atitinkamai 3,2 ir 0,28 metų. Su alkoholio vartojimu buvo susiję 11 proc. vyrų ir 5 proc. moterų mirčių, o su rūkymu – 22 proc. vyrų ir 3 proc. moterų mirčių. Trejų metų vyrų ir moterų VGT skirtumą nulėmė labiau tarp vyrų paplitęs rūkymas ir vienerių metų – dažnesnis vyrų negu moterų piktnaudžiavimas alkoholiu. Kaimo gyventojų mirtingumas yra didesnis negu miesto. Kaime, lyginant su miesto gyventojais, daug didesnę dalį vyrų ir moterų bendrąjį mirtingumo skirtumą lėmė NAAT. Didžiausios reikšmės miesto ir kaimo gyventojų VGT netolygumams turi 35–45 metų miesto ir kaimo gyventojų mirtingumo skirtumai. Vyrų ir moterų VGT skirtumai kaime buvo didesni negu miestuose: kaime siekė 11–13 metų, mieste – 9–11 metų.

Tad kas lengviausiai keičiama siekiant pagerinti šalies piliečių sveikatos būklę? Šiuo klausimu daugelio pašnekovų nuomonė sutapo. Galbūt efektyviausia keisti žmogaus gyvenimo būdą, nuo kurio labiausiai (net 50 proc.) priklauso sveikata. Deja, tai gana sunku. Prabilus apie būtinybę didinti fizinį judrumą, išgirstama, kad tam žmonės neturi pakankamai lėšų: sporto klubų ir baseinų paslaugos brangios, treniruoklių – taip pat. O ar tai būtina? Pagal PSO rekomendacijas svarbu, kad žmogus judėtų bent 2–3 kartus per savaitę po pusvalandį taip, kad padažnėtų jo pulsas ir jis išprakaituotų. Tai galima nesunkai pasiekti ir lipant laiptais, šienaujant, tvarkant kambarius, kasant sniegą, šokant, pėsčiomis einant į darbą ar iš jo. Vietoj butelio degtinės galima nusipirkti daugiau kaip 10 kg morkų ar burokėlių. Rūkorius, kasdien surūkantis po pakelį cigarečių, tam skiria apie 10 Lt, o tai vidutiniškai sudaro 250–300 Lt per mėnesį. Nerūkydamas, negirtaudamas žmogus sutaupo ne tik savo, bet ir valstybės sveikatos apsaugai skiriamas lėšas, puoselėja savo sveikatą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija