Blaivystės propaguotojas

A†A Leonas Laimutis Mačiūnas
(1928 07 17 – 2014 05 29)

Eidamas 86-uosius metus mirė doro, blaivaus gyvenimo būdo propaguotojas profesorius, medicinos mokslų daktaras Leonas Laimutis Mačiūnas. Jis gimė Vainežerio kaime, Alytaus rajone, miškininko ir mokytojos šeimoje. Tėvai kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, todėl Leonui teko mokytis ne vienoje mokykloje. 1945 metais jis aukso medaliu baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, tais pat metais įstojo į Vilniaus universiteto medicinos fakultetą. Tėvams persikėlus į Kauną, Leonas perstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir baigė 1950 metais. Dirbo Kauno greitosios pagalbos stotyje, Antrojoje ligoninėje, dėstė Kauno medicinos mokykloje.

1966 metais L. L. Mačiūnas įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto aspirantūrą, 1970 metais apgynė kandidatinę (dabar daktaro), 1988 metais – habilitacinę disertaciją, 1991 metais išleido monografiją „Opaligė – gravitacinė liga“, 1991 metais jam suteiktas profesoriaus vardas. Prof. dr. L. L. Mačiūnas yra paskelbęs per 270 mokslinių straipsnių, skaitęs daug ne vien medicinos, bet ir moralės temomis pranešimų suvažiavimuose, konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

L. L. Mačiūnas, dar būdamas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentas, įsijungė į antialkoholinę veiklą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis – Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio Respublikinės tarybos narys (1994–2004), tarybos pirmininkas (1997–2000). Jo pirmininkavimo metu 1998 metais įkurta Valančiukų globos ir ugdymo kolegija. Į ją įėjo krikščioniškų ir tautinių organizacijų atstovai. L. L. Mačiūnas vadovavo 1998 metais surengtiems kuopų vadovų ugdymo kursams.

L. L. Mačiūno visuomeninė veikla sietina ir su kitomis organizacijomis: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, Tarptautine gydytojų katalikų federacijos Europos asociacija, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Ateitininkų federacijos Sendraugais, Lietuvos mokslininkų sąjunga ir kitomis.

L. L. Mačiūnas su žmona gydytoja Irena užaugino tris dukras. Iš jų viena architektė, dvi gydytojos.

Lietuva neteko dar vieno iškilaus žmogaus, šviesaus žiburio šiose moralinio nuosmukio sutemose. Tebūna jam gera amžinybėje.

L. L. Mačiūnas palaidotas Vilniaus Liepynės kapinėse.

Jonas Kačerauskas

© 2014 „XXI amžius“