„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (171)

2015 m. vasario 13 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Visuomenė, nugirdydama savo vaikus, daro nusikaltimą

Blaivūs masiniai renginiai, specializuotos alkoholio parduotuvės, alkoholio akcizo didinimas ir jokios alkoholio reklamos? Kokia iš to nauda? Kodėl turėtume atsisakyti muzikos festivalių, miesto švenčių ir kitų visai šeimai skirtų viešų renginių, kuriuos apvainikuoja besaikis girtavimas, triukšmas, agresyvi aplinka bei muštynės? Kodėl mums turi rūpėti, kad visa tai vyksta vaikų bei paauglių akivaizdoje?

Alkoholio vartojimas tarp vaikų ir nepilnamečių verčia susirūpinti. Per paskutiniuosius 10 metų nepilnamečių alkoholio suvartojimas išaugo net septynis kartus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų žmogui, Lietuva yra trečioje vietoje pasaulyje (tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima pirmąją vietą). Baltarusija yra pirmoje, Moldova – antroje, o mes aplenkėme Rusiją, kuri PSO žemėlapyje kartu su Lietuva nuspalvintos juodai, nes 15,4 litro gryno etilo alkoholio – vidutiniškai tiek per metus išgeria kiekvienas vyresnis nei 15 metų lietuvis – dvigubai daugiau nei PSO minima žalingo vartojimo riba. ES komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad Lietuvoje alkoholio prieinamumas (kainos, laiko, vietos ir kt. atžvilgiu) yra didžiausias iš visų ES valstybių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto PSO koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) duomenimis, Lietuvoje 2010 metais, kad reguliariai (nors kartą per savaitę) vartoja alkoholinius gėrimus prisipažino maždaug kas dešimtas tiriamasis (12,9 proc. berniukų ir 8,1 proc. mergaičių). O tarp penkiolikmečių berniukų šis rodiklis siekė 25,2 proc., tarp mergaičių – 16,9 proc.

Pagrindinės paauglių alkoholio vartojimo priežastys – alkoholinių gėrimų vartojimą toleruojanti bei demonstruojanti aplinka ir alkoholinių gėrimų prieinamumas. Vaikai, stebėdami suaugusius, pradeda galvoti, kad alkoholis yra normali ir privaloma šventės dalis. Stebint suaugusiųjų šventes, atrodo, kad jie susirinko ne bendrauti, linksmintis, o gerti. Dažnai ir vaikams duodama paragauti vyno, sidro, alaus. Paauglystės metu pradedama imituoti suaugusiuosius. Neretai nepilnamečiai tampa priklausomi nuo alkoholio. Nors įprasta manyti, kad alkoholizmas būdingas tik asocialiems vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ši liga ir alkoholio sukelta kepenų cirozė, vis dažnesnė paauglių gretose.

Alkoholio prieinamumo mažinimas turėtų būti pagrindinis valstybės kovos su besaikiu alkoholio vartojimu būdas. Blaivūs masiniai renginiai, specializuotos alkoholio parduotuvės, alkoholio akcizo didinimas ir jokios alkoholio reklamos – patikrintos efektyvios priemonės, kovojant su augančiais alkoholio vartojimo mastais. Tačiau didžioji dauguma Lietuvoje vykstančių muzikos festivalių, miesto švenčių ir kitų visai šeimai skirtų viešų renginių kol kas neapsieina be tradiciniais tapusių šių renginių bruožų – besaikio girtavimo, triukšmo, agresyvios aplinkos bei muštynių. Visa tai vyksta vaikų bei paauglių akivaizdoje. Ir visa tai yra pasipelnymo šaltinis svaigalų pramonei.

Masiniai renginiai alkoholinių gėrimų – Lietuvoje dar naujovė, tačiau blaivios pramogos populiarėja. Atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, jaunų šeimų, kurios nori linksmintis sau ir savo atžaloms saugioje aplinkoje. Atsiranda ir vienas kitas blaivus muzikos festivalis ar šventė. Tačiau įstatymų nustatyta tvarka šventės rengėjai nėra įpareigoti prisiimti atsakomybę už alkoholio vartojimą šventės metu ir jo sukeltas pasekmes, tad dažniausiai jie renkasi vieną kitą tūkstantį litų už leidimus iš alkoholio prekeivių nei palankių sveikatai sąlygų bei saugumo užtikrinimą šventės dalyviams. Netgi savivaldybių organizuojami renginiai visai šeimai dažniausiai nepraeina be masinio alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių incidentų.

Kristina Juozapavičiūtė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija