„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (178)

2015 m. rugsėjo 25 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Permainos santuokų negaliojimo skelbimo procedūroje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus susitinka
su Romos Rotos tribunolo nariais

Šventojo Tėvo dokumentus komentuoja
Popiežiškosios juridinių tekstų
interpretavimo tarybos pirmininkas
kardinolas Frančeskas Kokopalmeris
(dešinėje)

Lankstesnio tyrimo reikmė

Galima suprasti, kaip popiežiui Pranciškui, kuris savo ypač rūpinasi šeimos tvirtumu šiuolaikiniuose sekuliarizuotos kultūros išbandymuose (jis per pastaruosius vienerius metus sušaukė net dvi Vyskupų Sinodo asamblėjas šios temos svarstymui) buvo nelengva parengti du dokumentus, kuriais yra reformuojama ir supaprastinama santuokos skelbimo negaliojančia bažnytinio tyrimo procedūra. Kita vertus, pats Šventasis Tėvas ne kartą apgailestaudamas pripažino, kad nemažai dabar formaliai sudaromų sakramentinių santuokų dėl paviršutiniškos motyvacijos, atsainaus požiūrio į Bažnyčios mokymą ar paprasčiausiai dėl tikro tikėjimo stokos iš karto galima būtų paskelbti negaliojančiomis, nelaukiant skyrybų dramos... Štai dėl ko, matyt išskirtinai melsdamas Dievo Motinos pagalbos ir užtarimo, jis minėtus moto propio dokumentus, pavadintus „Mitis Index Dominus Jesus“ („Viešpats Jėzus švelnus teisėjas“) ir „Mitis et misericors Jesus“ („Romus ir gailestingas Jėzus“), skirtus atitinkamai lotynų apeigų Bažnyčios ir rytų apeigų Bažnyčios kanoninei teisei, paskelbė rugpjūčio 15 dieną, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmėje. Tie dokumentai Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti rugsėjo 8-ąją, Dievo Motinos gimtadienį, ir teisiškai įsigalios nuo gruodžio 8 dienos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventės. Beje, šiemet gruodžio 8-ąją bus iškilmingai pradėtas švęsti neeilinis Dievo Gailestingumo jubiliejus.

Pristatydamas dokumentus Romos Rotos, Vatikano aukščiausiojo apeliacinio tribunolo, kuris kaip tik nagrinėja tokius teisinius klausimus, dekanas monsinjoras Pijo Vitu Pintu (Pio Vito Pinto) priminė, kad praėjusioje neeilinėje Vyskupų Sinodo asamblėjoje, vykusioje 2014 metų spalį, daugelis dalyvių kaip tik išsakė nuomonę, kad santuokų paskelbimo negaliojančiomis bylų tyrimą reikia padaryti trumpesnį bei lankstesnį ir už tai neimti mokesčio. Tai dabar Šventojo Tėvo paskelbtais dekretais ir buvo padaryta. Tų dokumentų rengimui Šventasis Tėvas buvo sudaręs Ypatingąją santuokos procesų reformos nagrinėjimo komisiją, kuriai kaip tik buvo paskirtas vadovauti Romos Rotos dekanas. Jis prieš kelis mėnesius Popiežiui pristatė savo išvadas bei pasiūlymus. Komisijos atlikto darbo rezultatus Šventasis Tėvas pateikė dar kartą patikrinti kitiems jo parinktiems žymiems kanoninės teisės ekspertams.. Visa tai papasakojęs žurnalistams, monsinjoras P. Vito norėjo pabrėžti, kad į sudarytas kanoninės teisės permainas popiežius Pranciškus žiūrėjo labai rimtai, nuoširdžiai pripažindamas jų būtinumą.

Istoriniu ir statistiniu žvilgsniu

Padarytos naujovės pirmiausia numato, kad, priėmus pirmos instancijos Bažnytinio tribunolo sprendimą dėl tiriamos santuokos paskelbimo negaliojančia, dabar nebereikės privalomo to sprendimo nagrinėjimo iš naujo bei patvirtinimo antros instancijos teisme. Romos Rotos dekanas priminė, kad tokį sudėtingą teisminį tyrimą, kai santuokos negaliojimą turi patvirtinti dviejų institucijų bažnytiniai teismai (automatinė apeliacija), dar 1741 metais buvo įvedęs popiežius Benediktas XIV, nes tuomet Vatikaną buvo pasiekę nemažai skundų dėl bažnytinių teismų piktnaudžiavimų anuliuojant santuokas kai kuriose valstybėse. Konkrečiai buvo minima Lenkija, o kadangi tuomet, XVIII amžiaus viduryje, Lenkija ir Lietuva sudarė vieną valstybę, tai tos problemos galėjo iškilti ir mūsų šalyje. Tokia dviguba teisminio santuokos negaliojimo patvirtinimo tvarka buvo išlikusi iki šiol, tai yra popiežiui Pijui X skelbiant 1908 metais pirmąjį Kanonų teisės kodeksą ir popiežiui Jonui Pauliui II 1983 metais jį iš esmės atnaujinant. Tiesa, popiežius Paulius VI 1971 metais buvo eksperimento tvarka („ad experimentum“) suteikęs Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijai minėtą proceso vedimo supaprastinimo galimybę, kuri 1983-aisiais, skelbiant naują kanonų teisės kodeksą, buvo atšaukta.

JAV kasmet nagrinėjama beveik pusė viso pasaulio santuokų paskelbimo negaliojančiomis bylų, nors tos šalies katalikai sudaro tik 6 proc. visų planetos Katalikų Bažnyčios narių. Štai pagal naujausią turimą 2012 metų statistiką pasaulyje buvo nagrinėjama 499 tūkstančiai bylų dėl santuokų paskelbimo negaliojančiomis ir iš jų vien tik Jungtinėse Valstijose – 24 tūkstančiai, o Europoje, kur katalikų yra keturis kartus daugiau nei JAV, tokių bylų buvo nagrinėjama 12,4 tūkstančio – dvigubai mažiau. 2012 metais Afrikoje, kur iš viso katalikų yra dvigubai daugiau nei Jungtinėse Valstijose, iš viso buvo nagrinėjamos tik 922 santuokų pripažinimo negaliojančiomis bylos. Tai atspindi tiek santuokos krizę Vakarų pasaulyje, tiek skirtingą teisinės sistemos pajėgumą skirtingų kontinentų Bažnyčioje. Galbūt dabar, panaikinus privalomą apeliaciją antros instancijos teisme, nors jos galimybė išlaikyta, ir mokestį už bylos nagrinėjimą, tie skirtumai tarp žemynų galbūt nebebus tokie dideli. Šventasis Tėvas jau anksčiau yra perspėjęs dėl korupcijos pavojaus nagrinėjant bažnytines bylas, pasiremdamas savo asmenine patirtimi, kai jis, būdamas Argentinos sostinės Buenos Airių arkivyskupu turėjo atleisti vieną diecezinio tribunolo narį, kuris interesantams pažadėdavo viską sutvarkyti už kažkiek tūkstančių dolerių ir ne tik bažnytinės, bet ir civilinės teisės plotmėje.

Vyskupo vaidmens stiprinimas

Pagal naująją tvarką kanoninis santuokos paskelbimo negaliojančia tyrimas turi tęstis ne ilgiau kaip vienerius metus (anksčiau tai buvo neribojama ir kartais tęsdavosi kelerius metus ir brangiai kainuodavo), žinoma, su tradicinės apeliacijos galimybe. Dabar popiežius Pranciškus nusprendė, kad bažnytinis tribunolas turi būti įkurtas kiekvienoje vyskupijoje nepriklausomai nuo jos dydžio ir lokalizacijos. Tai iki šiol Katalikų Bažnyčioje nėra įgyvendinta dėl kvalifikuotų kanonų teisės ekspertų stygiaus. Primenama, kad kiekvienoje vietinėje Bažnyčioje (diecezijoje), tikrasis teisėjas yra vyskupas, kaip apaštalų įpėdinis, kuris realizuoja teisingumo ir tiesos galią jam paskirtoje bendruomenėje su pilna atsakomybe prieš Viešpatį, todėl turi teisę paskirti kitus asmenis tribunolo nariais, kurie vykdytų teisingumą jo vardu. Naujuose popiežiaus Pranciškaus dokumentuose nurodoma, kad santuokų bylas turėtų nagrinėti kolegija, susidedanti iš teisėjais paskirtų trijų kunigų ir jeigu tai nėra įmanoma, tai bent kolegijos pirmininkas turėtų būti dvasininkas, o kiti du kvalifikuoti teisininkai pasauliečiai. Tačiau, jeigu išskirtiniu atveju iš viso neįmanoma sudaryti kolegijos, tai teismas gali būti sudarytas iš vieno kunigo teisėjo, kuriam turi talkinti du pagalbininkai (asesoriai), kurie būtų nepriekaištingos reputacijos, išsilavinę asmenys, pakankamai išmanantys teisę ir kitus humanitarinius dalykus.

Šventasis Tėvas nusprendė įvesti ir vadinamąją „sutrumpinto proceso“ galimybę, kad pats vyskupas tik 45 dienų laikotarpiu priima teisminį verdiktą dėl santuokos negaliojimo, ypač kada tas faktas yra teisiškai bei morališkai akivaizdus, patvirtintas argumentais ar abiejų pusių sutikimu. Prie šių sąlygų, pavyzdžiui, priskiriamas tikėjimo stygius, kaip privaloma sąlyga sakramentinei santuokai, aborto atlikimas, siekiant išvengti gimdymo, nes veiksni santuoka privalo būti atvira gyvybei. Prie kitų argumentų santuokos negaliojimo akivaizdumui gali būti priskirta nuslėpta ar sąmoninga sterilizacija, besitęsiantys ikisantuokiniai seksualiniai ryšiai, nuslėpti nesantuokiniai vaikai, infekcinė liga, kriminalinis įkalinimas, fizinis smurtas siekiant sutikimo santuokai ir pan. Po tokiame trumpame procese paties vyskupo priimto sprendimo dėl santuokos negaliojimo galima kreiptis dėl apeliacijos, tačiau ją nagrinėti ir spręsti turi teisėjų kolegija. Be abejonės, vyskupo atsakomybė šiuo atžvilgiu yra didelė, kad nebūtų pažeistas sakramentinės santuokos neišardomumo principas, nes jis tiek savo ganytojiškoje, tiek ir teisėjo tarnystėje yra kartu su apaštalo šv. Petro įpėdinis svarbiausias katalikiškos vienybės, tikėjimo ir drausmės garantas, pabrėžia popiežius Pranciškus savo naujuose dokumentuose dėl kanoninės teisės reformos. Pagaliau, kaip pastebėjo Romos Rotos tribunolo dekanas mons. P. Pintu, ne kiekvienas vyskupas jaučiasi pakankamai kompetentingas kanoninės teisės srityje, o būdamas pakankamai užsiėmęs pastoracijos ir administravimo reikalais, tikrai negali patenkinti kiekvieno prašymo dėl asmeninio santuokinės bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.

Norisi atkreipti dėmesį į Šventojo Tėvo naujųjų dokumentų pristatyme dalyvavusio pagrindinio kanoninės teisės eksperto (pagal pareigas), Popiežiškosios juridinių tekstų interpretavimo tarybos pirmininko, kardinolo Frančesko Kokopalmerio (Francesco Coccopalmerio) patvirtinimą, kad visos naujovės jokiu būdu nekeičia evangelinio ir Bažnyčios mokymo apie sakramentinės santuokos neišardomumą, gyvavimą iki vieno iš santuokinių mirties. Todėl kanoniniame bylų nagrinėjime kalbama ne apie galimą santuokos apeliavimą (panaikinimą ar kažką panašaus į civilines skyrybas), bet apie nustatymą, ar santuoka yra galiojanti, ir, jei nustatoma, kad negaliojanti, tai būtent tas faktas bažnytinio tribunolo verdikte ir paskelbiamas. „Negaliojimas yra visiškai kas kita nei anuliavimas ir santuokos negaliojimo (faktinio nebuvimo) paskelbimas yra visiškai kas kita nei sprendimas dėl anuliavimo“, – aiškino kardinolas F. Kokopalmeris. Jis pridūrė, kad popiežius Pranciškus savo naujausiais potvarkiais pirmiausia suinteresuotas teisingumu, tiesa, tikinčiųjų gerove, ypač, kai perdėtai sudėtingas ir ilgai trunkantis kanoninis procesas daro kliūtis pilnaverčiam krikščioniškam gyvenimui ir yra iššūkis pastoracijai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija