„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (290)

2016 m. rugsėjo 16 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Kovokime, kad nebūtų „išmestų“ iš gyvenimo

Rugpjūčio 31-ąją Romos parodų rūmuose baigėsi vienas iš didžiausių pasaulyje medicinos susitikimų – kardiologų kongresas, kuriame buvo numatyta daugiau kaip 30 tūkst. dalyvių; pristatytos naujausios žinios, metodai ir technologijos širdies ligoms gydyti, su jomis susijusios visuomenės gyvenimo aplinkybės. Paskutinę kongreso dieną į Romos parodų rūmus atvyko popiežius Pranciškus. Čia jis susitiko su kardiologų bendruomenės atstovais. Popiežius kreipėsi klausytojus, kalbėdamas: „Jūs rūpinatės širdimi. Kiek daug simbolių šiame žodyje ir kiek lūkesčių sudėta į šį žmogaus organą. Jūsų rankose atsiduria pulsuojantis žmogaus kūno centras, todėl jūsų atsakomybė didelė! Esu įsitikinęs, kad atsidūrę prieš šią gyvenimo knygą, kurioje liko dar daug neperskaitytų puslapių, jaučiate jaudulį“. Popiežius Pranciškus paminėjo, kad „Bažnyčios mokymas visada kalbėjo apie mokslinių tyrimų svarbą gyvenimui ir asmenų sveikatai“. Ir šiandien Bažnyčia lydi bei aktyviai remia tokį svarbų ir delikatų darbą, nes skirtas asmens gėriui ir nėra atskiriamas nuo Dievo veikimo. „Prigimtis ir žmogaus protas yra Dievo kūriniai. Mokslininkas gali ir turi juos tirti, žinodamas, kad filosofinių ar empirinių mokslų, praktinių kompetencijų vystymasis, reikalingas silpnam ir ligotam, yra svarbi tarnystė – dieviško plano dalis. Atsivėrimas Dievo malonei per tikėjimą nesužeidžia proto, bet jį skatina pažinti tiesą, platesnę ir naudingą žmonijai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus. Žinome, kad mokslininkas savo atradimais niekada nėra neutralus. Savyje jis nešasi savo istoriją, būdą būti ir mąstyti. Kiekvienam reikia tam tikro išsityrinimo, kuris pašalina toksinus, nuodijančius tiesos ir tikrumo paieškas, ir skatina labiau įsižiūrėti į dalykų esmę. Juk negalime neigti, kad pažinimui, kad ir tiksliausiam bei moksliškiausiam, reikia eiti pirmyn kelti klausimus ir rasti atsakymus apie tikrovės, žmogaus pradžią, prasmę ir tikslą. Bet vien mokslų, gamtos ir fizinių, nepakanka kiekviename žmoguje esančio slėpinio supratimui. Popiežius pabrėžė, kad ypač svarbu matyti vargšus, atstumtuosius, stokojančius, rūpintis jais, kovoti prieš jų „išmetimą“, kurį dažnai siūlo dabartinė kultūra. „Savo vertingu darbu jūs padedate išgyti ligonio kūnui ir tuo pat metu galite nustatyti, kad egzistuoja prigimtyje įspausti dėsniai, kurių niekas negali pakeisti, bet tik atrasti, panaudoti ir nukreipti, kad gyvenimas atitiktų Kūrėjo intencijas“, – Vatikano II Susirinkimo mokymą priminė popiežius Pranciškus, perspėdamas apie pavojų, gresiantį ir mokslo žmogui, neatsilaikyti prieš pagundą užgniaužti tiesą. Padėkojęs už kardiologų darbą, priminęs, kad ir pats pabuvojo kelių iš jų rankose, popiežius Pranciškus meldė Viešpatį laiminti medicinos tyrimus ir priežiūrą, kad visus pasiektų kančių palengvinimas, didesnė gyvenimo kokybė, didesnė viltis, kad visuomenėje nebūtų „išmestų“. „Labai jums dėkoju“, – pasakė Šventasis Tėvas, vėliau keliasdešimt kardiologų pasveikinęs asmeniškai rankos paspaudimu, apsikeisdamas keliais žodžiais, tarp jų buvo ir Europos kardiologų draugijos pirmininkas, tarptautiniu lygiu žinomas kardiologas iš Portugalijos Faustas Pinto.

Pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija