Paguodą ir viltį randa tikėjime

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Monika Juzonytė kiekvieną dieną skiria maldai

Moteris džiaugiasi, kad kryžius jos kieme stovės tvirtai

Į aštuntą dešimtį įkopusi Ukmergės rajono Pabaisko seniūnijos gyventoja Monika Juzonytė nesiskiria su malda. Tvirtas tikėjimas jai suteikia stiprybės. Moteris nepasidavė jokiems gyvenimo vėjams, nesiblaškė, liko ištikima tėvų įdiegtoms vertybėms. M.Juzonytė tikina, kad išgyventi sunkias akimirkas padeda tik tikėjimas ir malda.

„Kryžius – man paguoda ir viltis“, – sako Ulyčnikų kaimo gyventoja Monika Juzonytė. Pamaldžioje šeimoje užaugusi Monika mena, kad jos šviesaus atminimo tėveliai sekmadieniais nepraleisdavo šv. Mišių. Į bažnyčią vesdavo ir savo vaikus. Šios tradicijos moteris iki šiol neapleidžia. Šventadieniais ji skuba į Švč. Trejybės bažnyčią, kuri nėra arti. Iki Pabaisko bažnyčios – du kilometrai, iki Pašilės – keturi. M.Juzonytė juos įveikia pėsčiomis, niekuomet nesiskundžia pavargusi.

Trys broliai Juozas, Petras ir Povilas pasirinko vargonininkų kelią. Du iš jų – jau iškeliavę amžinybėn. Brolio Petro vargonų muzika dar ir šiandien skamba po Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios skliautais.

Monika prisipažįsta, kad visą gyvenimą svajojo savame kieme turėti kryžių. Prieš dešimt metų ši svajonė išsipildė. „Kartą nuėjau į Pabaisko bažnyčią, žiūriu – ant šventoriaus kryžius paguldytas, o jo vietoj Kristaus statulą rengėsi statyti. Aš paklausiau kunigo Petro Tavoraičio, kur jie tą kryžių padės. Ir paprašiau, kad man padovanotų. Kunigas atsakė, kad privalau tą kryžių per dvi valandas pasiimti“, – prisiminimais dalijosi M.Juzonytė.

Monika pasakojo, kad jos svajonę įgyvendinti padėjo geri kaimynai. Pasak žilagalvės, vienas vyras tuo metu pjovė dobilus, tačiau numetė dalgį ir sutiko jai pagelbėti. Kitas kaimynas greitai pakinkė arklį ir nubildėjo kryžiaus paimti. Šių gerų vyrų – Romo Kopūsto ir Česlovo Valaikos – dėka ąžuolinis kryžius buvo pastatytas kieme.

Darbščių rankų išpuoselėtas gėlynas supa kryžių. Visą vasarą ten pluša Monika, sodina įvairiaspalves gėles. Neseniai ji pastebėjo, kad kryžius silpnai laikosi, gali išgriūti. Apie tai pasiguodė parapijos klebonui kun. Kazimierui Gražuliui. „Aš padejavau klebonui dėl kryžiaus. O jis man pasakė, kad tikrai jį reikia remontuoti, tvirtinti. Netrukus atvežė porą vyrų ir jie sutvarkė kryžių, tvirtai įcementavo ir pinigų neėmė. Aš labai dėkinga klebonui už pagalbą ir supratimą“, – džiaugėsi moteris. M.Juzonytė kryžių papuošė vainiku ir savos gamybos margaspalvėmis gėlytėmis. Ji džiaugiasi, kad restauruotas kryžius jau pašventintas. Kiekvieną dieną Monika pradeda malda. Moteris tikina, kad naujai restauruotas kryžius džiugina ne tik akis, bet ir širdį.

Ukmergės rajonas

Autorės nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“