|
Neveidmainiaukime
Neseniai laidojo 90-metę močiutę. Ji visą gyvenimą
nelankė bažnyčios. Ir sunkiai sirgdama nepageidavo kunigo, net supyko,
kad jai ėmė siūlyti jį parvesti. Senutė sakė: Kodėl turiu jam sakyti
savo nuodėmes? Tai man nepriimtina, kunigas toks pat žmogus, su
savo silpnybėmis. Manyčiau, visgi sunku rasti netikintį 90-metį
žmogų. Tokio amžiaus senolis dažnai iš rankų rožinio neišleidžia,
meldžiasi už vaikus, vaikaičius, provaikaičius.
Pašarvojo senulytę laidojimo namuose. Virš galvos
ant sienos kabojo didelis kryžius. O juk buvo galima salę paruošti
be kryžiaus. Netikinčiam žmogui buvo giedamos giesmės, Kalvarijų
kalnai. Kam ar dėl žmonių akių? Kas kad kapinėse nebuvo kunigo,
niekas nė duobės nepašventino. Buvo giedotojos, gražiai giedojo.
O kiek tokių atvejų, kada netikintiems žmonėms
numirus artimieji ir į bažnyčią atveža. Artimieji sako, kad gėda
be bažnyčios laidoti, meluoja kunigui, baiminasi, ką žmonės kalbės,
kad bus kitaip palaidotas.
Dažnas tvirtina: pažiūrėkit, ką tie žmonės, kurie
eina į bažnyčią, daro vien pavydas, apkalbos, pykčiai, blogo linkėjimai.
Tikras katalikas, kad ir kas būtų, padeda artimui, niekuomet neapkalba,
nepavydi. Pažįstu labai gerų, nuoširdžių žmonių, kurie nelanko bažnyčios
ir laikosi tos nuomonės, kad žmogus visur ir visada turi išlikti
savimi. Niekad ir nieko nereikia apgaudinėti.
Mirusi 90-metė nėjo visą gyvenimą į bažnyčią.
Neina nei jos vaikai, nei vaikaičiai, nei provaikaičiai. Ji tai
sakydavo didžiuodamasi. Tik ar čia reikia didžiuotis? Trylikametė
mergaitė dar nekrikštyta. Kai jai pasiūliau kartu nueiti į bažnyčią,
ji man atsakė, kad po bažnyčias nevaikštanti, mielai einanti į kavines.
Tas vaikas, aišku, nekaltas, ji auga netikinčių šeimoje.
Gerbkime kiekvieną žmogų, nesvarbu, koks jis būtų.
Tik nesmerkime nė vieno, ar jis būtų girtuoklis, ar vagis, ar koks
pasileidėlis. Verčiau ištieskime pagalbos ranką, o ne plakime piktais
liežuviais. Geriančio žmogaus paklauskime, kodėl geria, kas jam
slegia širdį. Jei šeimoje viskas bus gerai, tikrai nebus girtuoklysčių.
Pamatome girtą žmogų ir žiūrime atsisukę lyg į kokius dyvus. Baisiausia,
kad ir kokį ligotą žmogų prašalaičiai palaiko girtuokliu.
Kodėl dabar įvyksta tokių baisių nusikaltimų?
Drąsiai galiu sakyti, kad tiems, kurie daro nusikaltimus, trūko
artimų žmonių meilės, dėmesio, supratimo. O paslysti taip lengva
ir pasmerkti kitą dar lengviau.
Ieva S.
© 2007 XXI amžius
|
