„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2015 m. birželio 5 d., Nr. 2 (56)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Atmintis

Zakristijono mirties metinės

Šilalės klebonas dekanas kan. dr. Algis
Genutis šventina Jono ir Palmyros
Masidunskių šeimyninį kapą Jono
pirmųjų mirties metinių proga

Atminimo lenta prie įėjimo
į Šilalės šventorių –
zakristijono Jono Masidunskio
40 metų darbo įvertinimas

Šilališkiai ir daugelis Šilalės rajone gyvenančių žmonių puikiai pažinojo 40 metų Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje išdirbusį šios bažnyčios zakristijoną Joną Masidunskį. Nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro buvo galima jį matyti besidarbuojantį šventoriuje. Visi žinojo, jog zakristijonas Jonas (taip visi jį vadino) yra be galo darbštus, sąžiningas, kuklus, nuoširdus žmogus. Darbštumu, išradingumu bei sumanumu jis pasižymėjo skoningai sutvarkydamas bažnyčios aplinką, puošdamas ją rožių krūmeliais, gėlynais. Prieš keletą metų, mirus jo žmonai Palmyrai, savo lėšomis jis šventoriuje pastatė dvi angeliukų skulptūrėles, tuo prisidėdamas prie šventoriaus pagražinimo. Asmeninėmis lėšomis nupirko kelis kilimus bažnyčiai papuošti. Mylėjo jis ir savo anūkus. Kol dar jie buvo maži, kasdien parnešdavo saldainių, o sekmadieniais – kokį nors šventą paveikslėlį ar skulptūrėlę...

Zakristijono J. Masidunskio atliekamomis pareigomis džiaugėsi ir anksčiau Šilalėje dirbę kunigai. Ne vienas į kitą parapiją perkeliamas klebonas sakydavo: „Gaila ne tiek parapijos, kiek bažnyčiai atsidavusio darbštaus, pareigingo zakristijono Jono... Vargu ar išėję kitur berasime tokį pareigingą Bažnyčios tarną?“

Jau metai, kai nebėra zakristijono Jono. Gražiai sutvarkęs žmonos Palmyros kapą, atsigulė šalia jos, „perdavęs“ visas pareigas naujam zakristijonui...

Dabartinio Šilalės klebono dekano kan. dr. Algio Genučio rūpesčiu bei parodyta pagarba buvusiam ilgamečiam zakristijonui J. Masidunskiui, prie pagrindinio įėjimo į šventorių pritvirtinta marmurinė lenta jo atminimo įamžinimui. Gegužės 23 dieną bažnyčioje ta proga buvo einamas Kryžiaus kelias, aukojamos šv. Mišios. Ne vienas iš gausiai dalyvavusių gedulinėse pamaldose nubraukė nuo skruosto ir ašarą, matydamas dailiai nuaugusius, rimtus anūkus, patarnaujančius šv. Mišiose, o paskui rimtus ir susikaupusius stovinčius prie Senelio ir Močiutės kapo...

Neabejoju, jog ilgam išliks atmintyje buvusio ilgamečio zakristijono J. Masidunskio, uolaus bažnyčios tarno, paveikslas...

Pranciškus Žukauskas

Šilalė
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija