Miško bičiuliai

Viena būrelio vadovų mokytoja Daiva Baubonienė su jaunųjų miško globotojų grupe Autoriaus nuotrauka

Panevėžio “Ąžuolo” vidurinėje mokykloje veikia Jaunojo miško bičiulio būrelis. Jį lanko apie 20 vaikinų ir tiek pat merginų.
Būrelio atsiradimo priežastis yra tokia. Mokyklai prireikė ąžuolinio rąsto. Jo paieškos prasidėjo miškų urėdijoje. Urėdas Daugirdas Lukoševičius pasiteiravo, ar mokykla turi miškininkų būrelį. Jis išgirdo neigiamą atsakymą. “O kodėl jo pas jus neįsteigus? - neatlyžo urėdas. - Galiu padėti įkurti jį”.
Įsisteigusį Jaunojo miško bičiulio būrelį šefuoti patikėjo Žaliosios girininkijos girininko pavaduotojui Jonui Jurkevičiui. Patyręs miškininkas patenkintas jaunaisiais padėjėjais. Jų jis laukia. Moksleiviams miške teko rinkti akmenis. Toje vietoje buvo rengiama dirva pušaitėms sodinti. Sodinukus sodino rankiniu būdu. Talkininkai dirbo “apsiginklavę“ kardais. Tai buvo sunkoki metaliniai įrankiai, tačiau patogūs medeliams sodinti. Padarius jais žemėje duobes, į jas dėjo pušaites. Nebuvo galima sulenkti medelių šaknų - jos auga gilyn. Pasitaikė sodinimui nedėkingas laikas. Buvo karšta vasara, tačiau apie 90 moksleivių sodintų pušaičių prigijo.
Jauniesiems miško bičiuliams teko tverti aukštoką tvorą, kad apsaugotų pušaites nuo laukinių gyvūnų. Briedžiams ar stirnoms nukandus jų ūglius, medeliai žūsta. Tvorai tiko nužievintos kartys. Daugiausia tai buvo jaunų eglių ar alksnių kamienai.
Žiemą, gresiant baltajam badui, į mišką vežė maisto atliekas, paimtas iš mokyklos valgyklos. Moksleiviai iš namų atnešdavo daržovių. Jas sušėrė žvėreliams. Akcinė bendrovė “Malsena“ sušelpė grūdų atliekomis. Jas išpylus miške, kaipmat prisistatė stirnos. Moksleiviai padarė ir žmonėms išdalijo per 200 paukščių lesyklėlių, įkėlė apie 100 inkilėlių. Berniukai po medžius įsigudrino kaip beždžionės karstytis. Jaunieji talkininkai renka miške poilsiautojų paliktas šiukšles. Randa tuščių butelių, net senų šaldytuvų ar televizorių. Per talką surinktos šiukšlės vos telpa į sunkvežimio kėbulą.
Grįžę namo, moksleiviai rašo apie Žaliosios girininkijoje patirtus įspūdžius. Įvertinti rašinėlius duoda lietuvių kalbos mokytojai. Kūrybingiems ji net rašo pažymius. Būrelio nariai parsineša į mokyklą miške aptiktas retesnes šakas ar šaknis, prisirenka kankorėžių. Iš jų pasidaro įvairių akį veriančių dalykėlių. Pagal projektą “Ką akis pamatė, ką ranka padarė“ miškų urėdija padėjo įsigyti darbo įrankių. Jais moksleiviai galėjo pagaminti daugybę lesyklėlių ir inkilėlių.
Į būrelį dažniau ateina vaikai iš socialiai remtinų arba sunkiai besiverčiančių šeimų. Miško bičiuliais pageidauja tapti nepasižymintys geru elgesiu. Būdami miške ir pajautę tikrąją laisvę, tokie išsidūksta. Nė vienas būrelio narys nėra pasakęs , kad nerinks šiukšlių. Visos išvykos į gamtą yra filmuojamos videokamera.
Įstojusiems į Jaunojo miško bičiulio būrelį mokiniams prisegami ženkliukai. Naujokai privalo duoti priesaiką prie Žaliosios girioje stovinčio seno ąžuolo. Jos žodžius sugalvoja patys moksleiviai. Priesaikos priėmimo ceremonijoje dalyvauja mokytojas , mokinys ir ąžuolas. Niekas kitas negirdi moksleivio tariamų žodžių. Iškilmingos minutės yra fiksuojamos videojuostoje. Nepasitaikė atvejo, kad kas būtų sulaužęs priesaiką. Miško bičiulio būrelis veikia antri metai.

Bronius VERTELKA
Panevėžys

© 2003 "XXI amžius"