Religijos ir mokslo klausimu

Kartais neteisingai teigiama, kad tikėjimas - prieš mokslą, prieš tai, kad žmogus lavintųsi. Tikras tikėjimas niekada negali būti prieš mokslą, prieš švietimą, prieš tiesą. Priešingai, mes norime į tai pažvelgti dar plačiau, norime, kad žmogaus mokymasis, auklėjimas būtų kuo plačiausias. Bažnyčios tėvai pripažįsta, kad žmogus turi skleistis ne tik istorijos, geografijos, skaičiavimo, kalbos, technikos, muzikos, meno ir kitose srityse. Jis turi bręsti dorovinėje bei estetinėje plotmėje, o svarbiausia - nepamiršti tikėjimo, kuris veda į pagrindinę žinojimo priežastį - Dievą. Bažnyčia pasisako už tai, kad fizinis lavinimas padėtų formuoti sveiką, stiprų žmogaus kūną. Tačiau religinį auklėjimą Bažnyčia iškelia į pirmąją vietą, atskleidžiančią žmogui gyvenimo prasmę ir tikslą. Juk žmogus, neturintis gyvenimo tikslo ir nematantis prasmės, tarsi miręs.

Mūsų gyvenimas dabar kupinas prieštaravimų. Dar niekada žmogus nebuvo taip arti aukščiausių savo svajonių išsipildymo kaip dabar. Didžiuodamiesi jie stebi, kaip tobulėja technika, sportas, informacinės technologijos. Tačiau ką žmogus gali pasakyti žvelgdamas į save ir į kitus? Ar šiandieninis žmogus priartėjo prie kitos savo svajonės - tobulumo? Žmogaus tobulumas - tai meilė artimui, teisingumas, sąžiningumas, tapimas tuo, kuo žmogus iš tikro yra - Dievo atvaizdu.

Žmogaus tobulumo klausimą kelia ne tik Bažnyčios mokytojai. Jį kelia žymiausias mūsų laikų filosofas Erikas Fromas, teigiantis, kad iš pažiūros žmonės pasaulį jau apvaldė. Tačiau ar žmogus tapo tobulesnis? Atsakymas, deja, liūdnas. Pasak filosofo, žmonės, sukūrę labai daug gerų dalykų, nesugebėjo būti verti tų pastangų. Ar mūsų vaikai, klausia filosofas, išgirs balsą, sakantį, kur jiems eiti ir dėl ko gyventi? O juk tai patys pagrindiniai klausimai. Jeigu mes gerai nutuoksime apie planetas, išmanysime daug elektronikos, botanikos srityse, bet nespręsime klausimo, kaip prasmingai gyventi, kas yra mūsų gyvenimo tikslas, kaip padaryti, kad savo protu visuomet suvoktume tiesą, kad savo širdimi visus mylėtume - jeigu į šiuos klausimus neatsakysime, tai mokslo šviesa mūsų širdyse nesunaikins tamsos.

Pagrindinis religijos teiginys - rūpintis žmogaus siela, siekti, kad joje būtų atskleistos visos proto ir meilės galios.

Ar tam tikslui prieštarauja kokie nors mokslai? Jokiu būdu! Visi mokslai kaip tik turi padėti atsiskleisti žmogaus protui ir širdžiai. Pavojų religiniam nusiteikimui kelia ne mokslai, o šiandieninis žmogaus palinkimas į kasdienybę, į buitinius reikalus, į abejingumą sau ir kitiems. O žmonėms, turintiems gyvus protus, gyvas širdis, žmonėms, kurie ieško tiesos ir meilės, religija ir jos mokslai nekelia baimės.

Kun. Kostas BALSYS,

Leliūnų parapijos klebonas