Lietuvos maironiečių draugijos kelias

Dr. Aldona Kačerauskienė

Atgimimo metais Lietuvoje atsikūrė prieškariu veikusios organizacijos, be to, atsirado naujos draugijos. 1989 m. spalio 28 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune susikūrusi Lietuvos maironiečių draugija nusistatė svarbiausias veiklos kryptis. Tai patriotiškumo, meilės tėvynei ir jos istorijai ugdymas. Organizacijai vadovauti ėmėsi Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija) direktorius mokytojas lituanistas Eugenijus Urbonas. Maironis Panevėžyje lankėsi Antrojo pasaulinio karo metais: pašventino Kristaus Karaliaus katedrą, mėgo vaikštinėti taku nuo Senvagės iki Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Kurį laiką gyveno Krekenavoje: čia bendravo su jaunimu, buvo linksmas, sutikęs užkalbindavo ir jauną, ir seną žmogų. Eilėraštis „Suolelis miške“ parašytas Krekenavoje.

Dabar maironiečių rasime daugelyje Lietuvos mokyklų. Kyla klausimas, ką gi jie veikia? Pasirodo, jų veikla plati ir daugiašakė. Jie organizuoja kraštotyros stovyklas Maironio lankytose vietose – Betygaloje, Krekenavoje, Troškūnuose, Tauragnuose, Tytuvėnuose, Seiniuose ir kt. Stovyklose surinkta medžiaga apibendrinama ir išleidžiama. Išleistos knygos: „Punsko ir Seinių krašte“, „Tauragnuose“, „Raudonė“ ir kt.

Rengiami Jurginių sambūriai, baltų vienybės dienos, Maironio gyvenimo ir kūrybos datų minėjimai, skelbiami „Pavasario balsų“ konkursai, įsteigta prof. Vandos Zaborskaitės premija. Apie 2009 m. premijos laimėtoją Tautvydą Miežinį prof. V. Zaborskaitė rašo: „Labai nudžiugino jo gaivus ir originalus jo tekstas. Linkiu jam, kad ir toliau eitų pasitikėdamas savimi, klausytų savo širdies ir talentų balso.“ Dabar Tautvydas – Vilniaus pedagoginio universiteto studentas.

Maironiečiai daug keliauja po Lietuvą ir po užsienį. Išleistas almanachas „Versmė“.

Maironiečių puoselėjami renginiai tapo tradicija. Jau penkioliktus metus rengiamos dainuojamosios poezijos ir meninio skaitymo šventės Vilniaus Žemynos gimnazijoje, šiemet 18 kartą maironiečių atstovai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje surengė konferenciją „Tu jį nors atmint ar atminsi kada, tu, jo numylėta Tėvyne“, skirtą artėjančiam Maironio 150-mečiui ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui.

Vilniaus, Kauno, Jonavos, Panevėžio maironiečiai skaitė įdomius pranešimus. Vyko dainuojamosios poezijos ir meninio skaitymo popietė. Maironiečių veikla pasidžiaugė VU filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas Smetona, renginyje dalyvavę Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Jau aštuntus metus maironiečiai Panevėžyje surengė krepšinio taurės varžybas. Maironiečiai leidžia žurnalą „Sandrava“.

Ką moksleiviams duoda dalyvavimas maironiečių draugijoje? Tegul kalba jie patys. „Čia mes suradome draugų, čia mums gera. Dalyvavimas maironiečių sąjūdyje labai prasmingas daugeliu požiūrių. Tai sąjūdis, turintis senas istorines šaknis, puoselėjantis humanitarinę kultūrą“; „renkame ir užrašome savo miestelio istorijas, fotografuojame įdomesnes namų architektūros detales, rengiame šventes, popietes, draugystės vakarus-viktorinas, lankome vieni kitus, susitinkame su senais draugias, susipažįstame su naujais. Buvimas drauge mus praturtina idėjomis ir naujomis mintims, mus vienija poetinis žodis ir jaunatviškas entuziazmas“, – pasakojo maironiečiai ir jų vadovai. Palinkėkime jiems sėkmingos veiklos, kokią jie vykdė per 20 metų.

© 2010 „XXI amžius“