„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2012 m. gegužės 11 d., Nr.5 (150)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Verslininkai suka galvas, kaip sumažinti jaunimo emigraciją

Genovaitė Baliukonytė

Viešosios įmonės „Verslininkų
namai“ direktorius Donatas Žiogas

LSVV Tarybos pirmininkė,
Alytaus krašto verslininkų
asociacijos prezidentė Dalia
Matukienė ir Kauno krašto
smulkaus bei vidutinio verslo
asociacijos pirmininkas,
LSVV tarybos pirmininko
pavaduotojas Artūras Mackevičius

Iš dešinės: „Transer“ techninių
vertimų biuro direktorius
Vaidas Bernotas, KRSVVA
direktorius Giedrius Romeika,
Viešosios įmonės „Verslo
iniciatyva“ direktorius Darius
Karaša ir Viešosios įmonės
„Verslininkų namai“
ekonomistė Dovilė Latakaitė

Kovo 2 dieną į Kauno rajono Verslininkų namus susirinkę Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (LSVV) atstovai – LSVV Tarybos pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė ir Alytaus krašto verslininkų asociacijos studentų verslumo ugdymo projekto koordinatorė Gintarė Valašinaitė, Kauno regiono smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos (KRSVVA) Viešosios įmonės „Verslininkų namai“ direktorius Donatas Žiogas bei ekonomistė Dovilė Latakaitė, Viešosios įmonės „Verslo iniciatyva“ direktorius Darius Karaša, Kauno krašto smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos pirmininkas, LSVV tarybos pirmininko pavaduotojas Artūras Mackevičius, KRSVVA direktorius Giedrius Romeika ir JSC „Transer“ techninių vertimų biuro direktorius Vaidas Bernotas – aptarė, kaip ir ką reikėtų šiandien keisti Lietuvoje, kad jaunimas nebėgtų iš tėvynės, o čia įleistų savo šaknis ir sėkmingai įsidarbintų arba pradėtų verslą. Posėdyje smulkieji verslininkai pateikė pasiūlymus Vyriausybei, kokius įstatymų pakeitimus būtina daryti, kokių priemonių imtis, kad būtų sumažintas jaunimo nedarbas, ir savo pasiūlymus nusiuntė Lietuvos Vyriausybei ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijai.

Verslininkams rūpi išlaikyti jaunimą

Verslininkų susibūrimui ir diskusijai jaunimo nedarbo klausimais stimulą davė Vyriausybės prašymas pateikti pasiūlymus, kaip realiai galima sumažinti Lietuvos jaunų žmonių nedarbą ir sustabdyti emigracijos srautą.

Kauno rajono „Verslininkų namų“ direktorius Donatas Žiogas teigia, kad nors šalyje yra daug jaunimo reikalais besirūpinančių organizacijų, nors jų įdarbinimo projektams išleista nemažai pinigų, tačiau iš to realios naudos nėra, nes visi jie tėra politinio pobūdžio ir nieko konkrečiai nesprendžia, o tik deklaruoja, kad jaunimo nedarbu šiandien Lietuvoje rūpinasi begalės institucijų. Tai teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos darbo birža, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, studentų organizacija AIESEC ir Lietuvos Junior Achievement, VšĮ „PROFAT“, Lietuvos verslo darbdavių asociacijos konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Seime, Nacionalinės plėtros institutas, VšĮ „Verslo angelas“ ir kiti.

Vertinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą dėl mokesčių lengvatų darbdaviams, įdarbinantiems jauną žmogų pirmą kartą, verslininkų kritikos sulaukė tai, kad, pavyzdžiui, jaunuolis vasaros atostogų metu padirbęs mėnesį kitą, baigęs mokslus jau nebetenka teisės vadintis naujuoju rinkos dalyviu ir praranda visas lengvatas. Pasak D. Žiogo, pasitaikė atvejų, kad patekęs pas prastą darbdavį, linkusį savo darbuotojus engti ir išnaudoti, jaunuolis būna priverstas išeiti neišnaudojęs viso lengvatos laikotarpio. „Verslininkų namų“ ekonomistė D. Latakaitė pastebėjo, kad net ne visi jauni žmonės žino, kad jie į šią lengvatą pretenduoti gali visus kalendorinius metus, t.y net tais metais susiradę kitą darbdavį. Verslininkų nuomone, vienerių metų lengvata turėtų būti taikoma ne tik kalendorinius metus, bet iki tol, kol jaunuolis sulaukia 29 metų amžiaus, tokiu būdu nebūtų diskriminuojami jaunuoliai kažkada padirbėję laikinai.

Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė, pateikusi daug pasiūlymų Vyriausybei, mano, kad yra galimybių ir mūsų šalyje kurti kuo daugiau naujų įmonių, kuriose jaunimas lengviau būtų įdarbintas, nes šiandien naujų darbo vietų sukurta labai mažai, tik ataskaitose jų deklaruota daug, tad daug jaunuolių išvažiuoja užsienin ir jau ne laikinai, t.y. užsidirbti, bet visam laikui.

KRSVVA pirmininkas Artūras Mackevičius mano, kad kol Lietuvoje nebus progresinių mokesčių, niekas nepasikeis: „Šiandien mums Vyriausybės siūloma tokia politika – „Gyvenkime kaip švedai, tačiau mokesčius mokėkime kaip lietuviai“, – teigia A. Mackevičius. – Ir amerikiečiai, ir švedai, ir norvegai, ir vokiečiai, ir t.t. taiko pilną progresinių mokesčių sistemą, o Lietuvoje ši „progresija“ egzistuoja tik uždirbantiems iki 3 tūkst. litų“. Todėl šalyje ir vyrauja stambaus verslo ir pačių politikų sukurtas lobizmo elementas. Neišsprendus šio klausimo, nedarbas šalyje, pasak verslininko, nė kiek nesumažės. Reikėtų rūpintis, kad minimali alga ateityje nebūtų apmokestinama, arba neapmokestinamą minimumą kelti iki jos. „O kas vyksta dabar? – klausia verslininkas ir pats atsako. – Jei kažkada neapmokestinamas minimumas buvo 32 proc., vėliau 34 proc., po to 40 proc., 45 proc. ir... pasiliko ties 60 proc., tai dabar, kai keliama minimali alga, jau kelinti metai vis pamirštama pakelti ir neapmokestinamą minimumą. Anglijoje ir Škotijoje minimali alga pririšama prie pajamų dydžio ir metų pabaigoje darbuotojams grąžinama kaip mokesčių dalis. O kas darosi pas mus?..“

LSVV Tarybos pirmininkė D. Matukienė sakė dažnai bendraujanti su jaunimu ir žino jo nuomonę. Jaunuoliai teigia, kad ruošiasi bėgti iš Lietuvos, nes situacija šalyje nė kiek negerėja. „Blogiausia yra tai, kad šiandien jaunas žmogus negali nieko pradėti savo šalyje, nes nėra tikras dėl savo ateities, – sako ji ir pateikia pavyzdį iš savo stažuotės. – Pavyzdžiui, Norvegijoje į kolegiją priimtas studentas šešis mėnesius yra mokomas teorijos, o po to šešis mėnesius išeina į praktiką. Ir taip visus mokslo metus. Verslo įmonė 50 proc. vidutinės algos už atliktą darbą sumoka studentui ir 50 proc. moka praktikos vadovui, kuris rūpinasi, kad visas pavestas darbas būtų atliktas. Taip bendradarbiaujant įmonės iš kolegijos gauna viską, kad turėtų gerą specialistą. Šiam pasirinkus tęsti studijas aukštesnėje mokslo pakopoje, 50 proc. apmoka jo studijas aukštojoje mokykloje, t.y. stengiasi, kad turėtų aukštos kvalifikacijos specialistą. Jų valstybė viską daro, kad studentas būtų tinkamai paruoštas konkrečiai įmonei, o konkreti įmonė daro viską, kad studentas gautų įmonei būtiną išsilavinimą. Taigi veikia motyvacinė darbo sistema ir tikra studijų reforma, o mes bandome reformą turėti tik minimalioje algoje. Taip darant niekas ir nepavyksta. Reikia žiūrėti į visą sistemą kompleksiškai“. Pasak LSVV tarybos pirmininkės, jos verslumo kursą lankantys studentai dėstytojai pateikė net 11 priežasčių, dėl ko jie nenorėtų pasilikti šalyje. „Kalbėdami kodėl nenorėtų likti Lietuvoje, jaunuoliai (apie algą jie nekalbėjo, nes su šia problema dar nesusidūrė, gyvena iš tėvų kišenės) svarbiausiu kliuviniu laiko šalies teisinę bazę, kuri yra labai netvirta, ir todėl nesteigiamos naujos įmonės, neateina nauji investuotojai, o studentai nėra garantuoti, jog, investavę į savo mokslą, vėliau susiras darbą ir galės saugiai kurti savo ateitį, jie mano, kad artimiausiu metu ši teisinė bazė nepasikeis. Kita svarbi kliūtis yra valdininkų atsakomybė, nes, kai jaunas žmogus nueina pas valdininką ko nors prašyti, šis iš jo ima reikalauti to, ko šis neturi. Dar viena kliūtis – stinga bendruomenių, kuriose jaunuoliai galėtų išaugti kaip specialistai. Dabar bendrojo lavinimosi mokyklose profiliavimas vykdomas per anksti, tai yra dar tada, kai jaunuolis neturi supratimo apie tai, ko tikrai nori ir kuo sugebės dirbti ateityje. Jį domina daug kas, tad pasirinkus ne tuos mokslus, vėliau netenkama galimybės įstoti į geidžiamą specialybę, todėl netampama gerais specialistais. Įstojus į netinkamą specialybę, negalima pereiti į kitą. O juk, jei žmogus turi nemokamo mokslo krepšelį, bet pajuto, kad sėdi ne savo rogėse, tai turėtų su tuo krepšeliu pereiti į kitą studijų grupę. Bet dabar tas krepšelis yra pririštas ne prie konkretaus žmogaus, o prie kažkokios specialybės, tad žmogus priverstas ją studijuoti, nors neįdomu, nors pagal ją nedirbs. Taip tik švaistomos valstybės lėšos. Jaunimas norėtų, kad būtų sukurtos organizacijos, kurios vykdo savanorystę. Jis mano, kad turi būti kažkas, kas šią sritį kuruotų ir žmogui, dirbusiam savanoriu, išduotų atitinkamą dokumentą, įrodantį, kad jis įgijo tam tikros profesijos darbo patirties būdamas savanoriu. Dar kitas opus dalykas jaunimui yra privalomoji darbo praktika. Ji turi būti apmokama ir studentui, ir darbdaviui. Ir visa tai turi atsispindėti Darbo sutartyje. Baigęs mokslus studentas, atėjęs į įmonę, turi gauti ir gyvenamąjį būstą, kurio 40 proc. vertės apmokėtų darbdavys, 40 proc. – savivaldybė, o 10 proc. į jį investuotų studentas kaip į nuomos mokestį. Taigi, sudaręs Darbo sutartį 5 metams, po 6 metų jis gautų būstą nemokamai“.

Į pokalbį įsiterpęs vertimų biuro direktorius Vaidas Bernotas išreiškė nuogąstavimą, kad tokia sutartis su darbdaviu jaunam žmogui netaptų savotiška vergyste, teigdamas, „jog ne paslaptis, kad yra ir blogų darbdavių, kurie per tuos metus jauną žmogų taip išnaudos, kad nei to buto nesinorės“. Į kolegos pastabas D. Matukienė atsakė, kad saugikliai liks – Darbo sutartį su tokiu darbdaviu bus galima nutraukti bet kada, tik tuomet butas liks įmonei, o darbuotojas nenukentės, nes mokėjo tik už jo nuomą. Ji pateikė informaciją, kad į Lietuvą ateina 2014–2020 metų inovacijos ir struktūrinė parama. Dabar visos investicijos ir smulkaus verslo plėtra bus nukreipta į kaimą ir kaimiškas vietoves, tad čia reikėtų steigti ir naujas įmones, bus finansuojami net ir kooperatyvai. „Ar Suomija, ar Danija – ne Europos Sąjungoje? Ten viskam gaunama parama, nes jų valdininkai, skirtingai nei mūsų, nepasirašinėja sutarčių, jų neperskaitę“, – reziumavo D. Matukienė, teigdama, kad todėl dabar mes išmokome studentus, sukišame jų mokslui valstybės pinigus ir atiduodame paruoštus specialistus norvegams ar suomiams, o turėtume sudaryti jiems palankesnes sąlygas įsidarbinti čia, Lietuvoje. Kalbėdamas apie verslumą mokykloje, vertimų biuro vadovas V. Bernotas pastebėjo, kad žmogų mokyti verslumo reikėtų pradėti labai anksti, pavyzdžiui, Suomijoje verslumo skatinimas vykdomas jau darželyje, todėl mažas vaikas žino, kas yra pinigai ir ką jie reiškia. Kad darbdavys priimtų jauną žmogų, turi gauti ir tam tikras lengvatas, nes reikia daug įdirbio jį apmokant, kad taptų geru specialistu. Šiandien jaunimas neįsitvirtina rinkoje, nes priimant į darbą jam galioja tos pačios sąlygos, kaip ir jau turintiems darbo patirtį žmonėms.

Pateikė pasiūlymus Vyriausybei

Dalis valdybos narių buvo susitikę su Jaunimo reikalų departamento direktoriumi Mindaugu Kuliavu. LSVV tarybai buvo pasiūlyta pateikti savo pastabas Vyriausybės suformuotai darbo grupei dėl jaunimo nedarbo mažinimo. Kovo 8 dieną Lietuvos SVV tarybos pirmininkės D. Matukienės iniciatyva smulkieji verslininkai dalyvavo Ūkio ministerijos surengtoje diskusijoje ir aptarė jaunimo nedarbo mažinimo reikalus su valdininkais, o kovo viduryje parengė ir nusiuntė savo pasiūlymus Vyriausybei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Įdomu tik, kas iš jų bus priimta ir įgyvendinta.

Jaunimo nedarbui mažinti siūloma:

Pirma. Pratęsti bei palengvinti jaunimo buvimo darbo rinkoje pirmaisiais metais sąlygas. Taikyti mažesnes arba iš viso netaikyti darbdavio mokamų SODROS įmokų pirmuosius 12 mėnesių, nepriklausomai nuo darbovietės eiliškumo. Minėtą laikotarpį jaunimą drausti visomis socialinėmis garantijomis, kurios įprastai taikomos darbuotojams.

Antra. Bendromis valstybės, savivaldybių ir verslo (santykiu 33/33/33) pastangomis ir lėšomis suteikti aukštąjį mokslą baigusiems ir verslo įmonėse įdarbintiems jauniems specialistams pirmojo būsto nuomos ar įsigijimo galimybę (jauniems specialistams pastatomi ar išnuomojami jaunimo namai, butai ar kvartalai, pasirašoma ilgalaikė darbo sutartis, atidirbus 7 ar daugiau metų įmonėje, būstas atitenka jaunam darbuotojui neatlygintinai).

Trečia. Suteikti jaunimui iki 29 metų socialiai pažeidžiamos grupės statusą bei priskirti šią grupę Socialinių įmonių įstatyme numatytoms tikslinėms asmenų grupėms. Įstatymų numatytomis priemonėmis teikti pagalbą juridiniams asmenims, turintiems jaunimo socialinės įmonės statusą.

Ketvirta. Pirmuosius metus darbo rinkoje dirbantį jaunimą atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio arba neapmokestinamųjų pajamų dydį šiai tikslinei grupei prilyginti minimalios mėnesinės algos dydžiui.

Jaunimo verslumui skatinti siūloma:

Pritarti Mažųjų bendrijų įstatymo projektui, kuriame numatyta galimybė jaunimui kurti ribotos civilinės atsakomybės įmones be didelio pradinio kapitalo, o jų steigimas ir valdymas būtų paprastesnis nei UAB.

Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis jaunimo verslumo skatinimas yra padrikas ir nesistemingas, nacionaliniu mastu deleguoti jaunimo verslumo skatinimo funkciją VšĮ „Versli Lietuva“, įtraukiant įvairias jaunimo organizacijas bei institucijas (LiJOT, JRD, LSS, LJA ir pan.) į VšĮ „Versli Lietuva“ valdymo organus – valdybą ir patarėjų tarybą. Rekomenduojame sudaryti sąlygas per VšĮ „Versli Lietuva“ jaunimo įkurtoms įmonėms gauti valstybės paramą ir (arba) suteikti nacionalinės paramos gavėjo statusą, kad VšĮ „Versli Lietuva“ galėtų nukreipti finansinę paramą jaunimo įkurtoms įmonėms verslo pradžiai pagal tuo metu susiformavusį poreikį rinkoje.

Toliau finansuoti ir tobulinti Pirmųjų verslo metų krepšelius per VšĮ „Versli Lietuva“, nes apie 70 proc. krepšelių gavėjų sudaro jaunimas.

Pilnai išnaudoti Ūkio ministerijos ir savivaldybių valdomą verslo informacinių centrų ir verslo inkubatorių tinklą jaunimo verslumo regionuose skatinimui.

Ypatingą dėmesį skirti jaunimo verslo projektams SADM ir Lietuvos kredito unijų vykdomame projekte „Verslumo skatinimas“. Svarstyti galimybę subsidijuoti dalį paskolos sumos jaunimo valdomoms įmonėms.

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija