Iš gailesčio

Tėvas čiaukštelėjo rykšte sūnui padaužai, o motina čia pat užsistojo, parodė gailestingumą; tėvas - blogas, motina - gera. Labiausiai savęs gaili, žinoma, nubaustasis, todėl po motinos užuojautos dar graudžiau pravirksta. Gaili padaužos tuomet sesutė, močiutė, tetutės, duoda po saldainiuką, kad liautųsi verkęs.

Žmonės visada tokie…

Matome dabartį, laukiam ateities, pasižvalgome praeityje. Pasižvalgome ir pamatome : kokie buvo, tokie pat yra. Juk žmonės!
Praeitį pamatome net ir skaitydami vaikiškai nevaikišką žanrą - tada rašytas pasakas. Esame pratę, kad labai daug ir suaugusiam sakančios yra H.K. Anderseno pasakos, o vaikams jas net sunkoka skaityti. Ne vien jo. Labai psichologiškai motyvuotos yra ir Haufo pasakos. Jau praeitis - visas šimtmetis su trupučiu. O randame visiškai mūsiškus žmones. ten yra pasakojimas "Jaunasis anglas".

Dėl Lietuvos valdovų rūmų

Lietuvos politinių kalinių sąjungos VIII suvažiavimo, įvykusio 2001 m. gruodžio 8 d. Vilniuje, rezoliucija

Lietuvos politinių kalinių sąjunga pritaria Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje atstatymui ir remia šį sumanymą. Mes, sovietinio režimo politiniai kaliniai, kovoję su Lietuvos okupantais, su santvarka, paverčiančia žmogų vergu ir naikinančia jo dvasią, esame įsitikinę, kad Visuomenės, Tautos, Valstybės gyvasties šaltinis yra idealizmas. Idealizmas, paremtas pagarba žmogaus teisėms ir tautine savimone. Susipratęs pilietis, savo kraštą mylintis žmogus visada turi nenutrūkstamą jungtį, pagarbos ryšį su Tėvynės istorija.