Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Laurų paslaptys

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rimsta aistros dėl prezidentui A. M. Brazausko tariamai neparodytos pagarbos, kai karsto su jo palaikais nebuvo leista įnešti į Arkikatedrą. Visi ši isterija priminė pigų spektaklį. Tačiau ji tęsiama ir toliau. Dabar jau kalbama, kad A.Brazausko vardu bus pavadintos gatvės keliuose miestuose, statomi jam paminklai. Bet kažin ar turime taip garbinti šį bolševikinės praeities veikėją? Su Brazausko vardu siejama ne tik garsi „Draugystės“ afera, bet ir kitos paslaptingos istorijos. Dar prieš kelerius metus buvo daromos prielaidos, kad Brazauskų šeima turi interesų medienos versle. Vienas iš įtakingiausių Lietuvos medienos verslo magnatų G. Zinkevičius buvo įvardijamas kaip Brazauskų statytinis. Komunistinės nomenklatūros veikėjai, ilgai būdami valdžioje, Lietuvoje įsuko tikrą korupcijos ratą.

Korupcija – viena iš esminių mūsų krašto problemų. Liepos 8 dieną šias problemas svarstė Seimo antikorupcinė grupė surengusi diskusiją. Pasak dalyvavusio Seimo nario Sauliaus Stomos, tai buvo įdomi diskusija, buvo pateikta ir konkrečių pasiūlymų. STT atstovai teigė, kad kyšių atsisakantiems ir apie tai pranešantiems valdžios pareigūnams reikėtų duoti premijas. Diskusijoje buvo aptarti ir su  garsia Kalvarijos policijos pareigūnų byla susiję klausimai. Kalvarijos kriminalistai pasižymėjo aktyvia veikla prieš Suvalkijos mafiją. Vietos mafija yra įžūli ir įtakinga, o ją dangsto kai kurie prokurorai ir policijos komisarai. Kriminalistai kovojo su cigarečių ir spirito kontrabanda ir nelegaliais miškų kirtimais užsiimančiais veikėjais ir patyrė, kad šiuos mafijos narius remia aukšto rango teisėsaugos pareigūnai. Liepos 15 dieną Lietuvos miestuose pilietiniai judėjimai rengia Kalvarijos kriminalistams palaikyti skirtas akcijas.

Pastaruoju metu vis dar dažnai prisimenamas EBSW klanas, bet retai minimas „Luokės“ pavadinimas. 1992–1997 metais veikusi finansinė-pramoninė grupė ,„Luokė“ kontroliavo du komercinius bankus – „Aurabanką“ ir „Balticbanką“, be to, turėjo didelę įtaką valstybiniame Žemės ūkio banke. „Luokės“ atstovas V. Gustainis buvo šio banko tarybos pirmininkas. „Aurabankas“ ir „Balticbankas“ žlugo, daug Lietuvos piliečių prarado juose laikytas santaupas, bankrutavo ir nemažai „Luokės“ valdytų įmonių, kai kuriais atvejais įrodyta, kad tai buvo tyčiniai bankrotai. „Luokės“ įtaka 1993–1996 metais buvo didžiulė ir tai nebuvo atsitiktinis reiškinys. „Luokė“ finansiškai rėmė tuo metu Lietuvą valdžiusią Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), buvo artimais ryšiais susijusi su aukšto rango prokurorais.

O štai šalia Vilniaus esantis prestižinis Laurų kvartalas kelia nemažą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą. Laurų paslaptys siejasi su įtakingais šio kvartalo gyventojais – juk čia gyvena garsieji marketavičiai („Maximų“ ir „Akropolių“ savininkai). Jie ir jų įtakoje esantys korumpuoti politikai inicijavo energetinio „aštuonkojo“ – „Leo LT“ sukūrimą. Šis projektas buvo itin nuostolingas valstybei. Greta marketavičių Laurų kvartale gyvena daugelis su jais susijusių energetikos magnatų – R. Juozaitis, D. Mikalajūnas ir kiti. Čia gyvena ir į įvairias abejotinas istorijas įsipainiojęs politikas ir vieno iš pagrindinių šalies teatrų vadovas G. Kėvišas. Tokie turtuolių getai dygsta ir kituose miestuose. Jie tarsi simbolizuoja Lietuvoje įsigalėjusios oligarchų klasės galią.

Ekonominė bei socialinė padėtis didele dalimi priklauso nuo vertybių, nuo pasaulėžiūros, vyraujančios valstybėje. Tai liudija ir naujųjų ES narių pavyzdžiai. Ekonominės krizės poveikis minimalus būtent valstybėse, kuriose vyrauja krikščioniška pasaulėžiūra, kuriose yra daug praktikuojančių katalikų – Lenkijoje, Slovakijoje, Maltoje. 2009 metų liepos 7 dieną popiežius Benediktas XVI paskelbė encikliką „Caritas in veritate“. „Meilė tiesoje, kurios liudytoju tapo Jėzus, yra kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos tikrosios pažangos pagrindinė varomoji jėga“, – šiais žodžiais prasideda Benedikto XVI enciklika. Įvade Popiežius primena, kad meilė tiesai yra svarbiausias kelias, kurio laikosi visas Bažnyčios socialinis mokymas. Pirmajame šios enciklikos skyriuje Popiežius grįžta prie savo pirmtako Pauliaus VI enciklikos. Paulius VI rašė, kad Evangelija yra labai svarbi laisvos ir teisingos visuomenės kūrimui. Benediktas XVI pabrėžia, kad socialinio ir ekonominio neišsivystymo priežastys yra ne tik materialinės, kad jos glūdi žmonių valioje, mąstysenoje, o visų pirma žmonių ir tautų brolybės stokoje. Viso pasaulio mastu turtingumas ir gerovė didėja, tačiau tuo pat metu didėja skirtumai tarp žmonių ir tautų, atsiranda naujo skurdo. Ir turtingose, ir skurstančiose valstybėse nesugebama susidoroti su korupcija. Popiežius smerkia turtingų valstybių taikomas pernelyg griežtas intelektinės nuosavybės apsaugos taisykles. Enciklikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į turtingų valstybių pastaruoju metu vykdomą tam tikrų gamybos rūšių dislokavimą kitose šalyse. Popiežius teigia: „Šie procesai susilpnina socialines garantijas ir sukelia grėsmę dirbančiųjų teisėms“. Nerimą kelia ir vis dažnesni ketinimai įteisinti eutanaziją. „Kai visuomenė negina gyvybės ir netgi linksta pateisinti gyvybės atėmimą, tokia visuomenė negali rasti savyje jėgų siekti tikrosios žmogaus gerovės“, – teigia popiežius Benediktas XVI.

© 2010 „XXI amžius“