|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Šv. Kristoforo skulptūra Rokantiškėse Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 40 metų sukakties paženklinimas Algimantas Zolubas
Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė nepasidavusi okupantui institucija Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė tautą doros keliu į išsilaisvinimą. Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąja revoliuciją, visi nuopelnai priskiriami neva staiga gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui. Žinotina, kad Tautos Sąjūdis iš nieko negalėjo rastis; jam pagrindą ir ištakas suteikė Vasario 16-osios Lietuva, 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija, partizaninio karo aukos ir atraminė uola Lietuvos Katalikų Bažnyčia, kurios sunaikinti ir jos veiklos užgniaužti okupantas nepajėgė. Nors vyko nuožmi ateistinė propaganda, buvo persekiojami bei žudomi dvasininkai, uždarinėjamos bažnyčios, pakankamai didelė tautos dalis okupantui nepasidavė, viešai ir pogrindyje jam priešinosi. Tos nepalaužiamos ir nesunaikinamos dvasios užteko Sąjūdžiui rastis, per jį Nepriklausomybę atgauti. |
||
|
|
||
Vilniečiai pagerbė gyvos Bažnyčios statytoją Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Rugpjūčio 3-osios popietę Vilniuje, prie judrios Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžos prigludusiame Kunigo Broniaus Laurinavičiaus skverelyje, prie paminklo šiam garsiam dvasininkui atminti, suspindo žvakelių jūra, liejosi giesmės ir patriotinės dainos, buvo dalijimasi gyvais prisiminimais apie kun. B. Laurinavičių, jo neeilinę asmenybę. Į Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminklo paramos fondo iniciatyva surengtas iškilmes susirinkę vilniečiai ir svečiai kukliai, bet prasmingai paminėjo ištikimo Lietuvos Katalikų Bažnyčios tarno 100-ąsias gimimo metines. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |