2013 m. lapkričio 22 d.    
Nr. 42
(2066)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Dialogo kultūra Bažnyčios ir valstybės santykiuose

Mindaugas BUIKA

Popiežių Pranciškų priima Italijos
prezidentas Džordžijus Napolitanas

Istorinių prieštaringumų įveikimas

Šventajam Sostui įsikūrus Romoje ir dėl to esant ypatingiems Vatikano ir Italijos santykiams, popiežiaus Pranciškaus oficialus vizitas pas tos šalies prezidentą Džordžijų Napolitaną (Giorgio Napolitano) susilaukė plataus tarptautinio katalikiškos visuomenės dėmesio pabrėžiant pavyzdingų Bažnyčios ir valstybės santykių aktualumą. Lapkričio 14 dieną įvykęs Šventojo Tėvo apsilankymas Kvirinalo rūmuose buvo tik devintasis Katalikų Bažnyčios vadovo pontifikalinis vizitas į Italijos prezidento rezidenciją po 1929 metų, kai pasirašius vadinamąsias Laterano sutartis buvo normalizuoti Vatikano ir Italijos santykiai, iki tol patyrę daug sunkumų. Verta prisiminti, kad 1870 metais besivienijančios Italijos kariuomenei užėmus Romą, buvo panaikinta iki tol visą Italijos centrinį regioną apėmusi Popiežiaus valstybė, o Kvirinalo rūmai, buvusi popiežių rezidencija, tapo oficialia susivienijusios Italijos tuometinių karalių buveine. Katalikų Bažnyčia tas politines permainas kelis dešimtmečius atsisakė pripažinti, o į Vatikaną pasitraukęs popiežius Pijus IX netgi apsiskelbė „belaisviu“, uždraudęs tikintiesiems bendradarbiauti su susivienijusios Italijos valdžia.


Gyvenimas – tarsi logiškas žaidimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Visatos Karaliaus šventės proga Evangelija, užuot visiškai atitraukusi uždangą nuo žmogiškais žodžiais neišreiškiamu bei iki galo nesuvokiamu antgamtiškumu spinduliuojančio Prisikėlusiojo veido, Jį vaizduoja kruviną ir negailestingai paniekintą, nepanašų į Tą, išaukštintą danguje... Negali būti dviejų Atpirkėjų, nes yra nedalomas Kristus, kuris, atiduodamas paskutines jėgas, „užvilko“ mūsų nuodėmių naštą ant kryžiaus, kad būtų įvykdytas dieviškas teisingumas – per Gerojo Ganytojo auką visos Jo išganytos avys (žr. Jn 10, 15) savanoriškai grįžtų į neregėtų malonių gardą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija