Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Paminėtas didis pedagogas

Skirmantė Javaitytė

J. Murkos giminaičiai prie muziejui dovanojamų eksponatų

Kalba Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto prorektorius Vaclovas Vingras

Kalba Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis

2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje paminėtos pedagogo, 58 knygų laidų autoriaus, vakarietiško švietimo propaguotojo, publicisto, visuomenės ir kultūros veikėjo, keturių vaikų tėvo Jono Murkos (1889–1945) 125-osios gimimo metinės.

Renginį pagerbė ir atsiminimo žodį tarė J. Murkos anūkai – Arvydas Garbaravičius, Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė ir Linas Bulota – bei svečiai – muziejininkė Jūratė Jagminienė, Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto prorektorius Vaclovas Vingras, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis ir Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė doc. dr. Erika Masiliauskienė. Susirinkusiuosius pasitiko virtuali paroda „Istorinės atminties spalvų retrospektyva. Jonas Murka – mokytojas iš pašaukimo“.

Pasišventęs mokytojo profesijai

Kaip pats J. Murka ne kartą pažymėjo, jo pasiaukojimą garbingai profesijai lėmė įkvepiantis mokytojas, kalbininkas Jonas Jablonskis. Tad, kaip išsamiai atskleidė J. Murkos gyvenimo istoriją muziejininkė Jūratė Jagminienė, būsimas šviesuolis tikslingai pradėjo siekti mokytojo karjeros: 1909 metais baigė Panevėžio mokytojų seminariją, pradėjo darbuotis Auksučių pradžios mokykloje (Kuršėnų r.) ir suaugusiųjų ugdymu. 1909–1910 metais Auksučių ir aplinkinių kaimų gyventojus sukvietė į lietuvių kalbos kursus, apie kuriuos sužinojus žandarmerijos, viešosios policijos ar gubernatūros atstovams, būtų grėsę trys mėnesiai kalėjimo, ištrėmimas į Rusijos rytus.

Pirmojo pasaulinio karo metais ugdė ir savo šaknų pamiršti neleido Petrograde atsidūrusiems Lietuvos pabėgėliams, o kaip „laisvasis svečias“ 1917–1918 metais lankė Voronežo mokytojų institutą, kur sėmėsi mokytojavimo žinių. 1919 metais jis įkūrė Šiaulių pedagogų ir specialistų būrelį, kuris ruošė mokytojus, matininkus, geležinkelininkus, paštininkus, buhalterius ir kitus specialistus. 1918–1921 metais J. Murka dėstė lietuvių kalbą Šiaulių gimnazijoje, jo vardas minimas tarp Dotnuvos žemės ūkio mokyklos, Šiaulių mokytojų seminarijos, Šiaulių suaugusiųjų gimnazijos darbuotojų. Daugelyje Lietuvos miestų vadovavo mokytojų kursams. 1932 metais, siekdamas tapti dar geresniu profesionalu, baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą.

Didis tautinės mokyklos puoselėtojas

Pranešimą „Jonas Murka – iškilus Tarpukario Lietuvos švietėjas“ skaičiusi J. Jagminienė atkreipė dėmesį, kad J. Murka intensyviai veikė kartu su kitais XX amžiaus pradžios Lietuvos švietimo aktyvistais, tačiau tapo gal kiek nepelnytai primirštas. Pasak J. Jagminienės, J. Murka kartu su kitais šviesuoliais kantriai stengėsi kurti tautinę mokyklą, kovojo, kad vaikai būtų mokomi gimtąja kalba. Muziejininkė akcentavo, kad šis iškilus veikėjas buvo pirmojo metodikos vadovėlio Lietuvoje ir pirmosios strateginės programinės sistemos – šešių privalomų mokyklos klasių bei vadovėlių – autorius. J. Murkos nuveiktų darbų sąraše – išleistos 58 devyniolikos pavadinimų knygų laidos ir ypač plačiai žinomas „Lietuvių kalbos vadovėlis“.

Svarbiausiu J. Murkos darbu galima laikyti 4000 puslapių aštuonių tomų Lietuvos pedagogikos istorijos chrestomatiją „Didieji mūsų švietimo ir auklėjimo periodai (1385–1919)“. Jis galėjo pasigirti išraiškinga erudicija: mokėjo daugiau kaip dešimt kalbų (net senovės graikų). Šalia sėkmingos mokytojo karjeros spėjo sukurti ir didelę šeimą – su žmona Elena susilaukė keturių dukrų: Rūtos, Laimos, Grožvydos ir Danutės.

Didis pedagogas 1928 metais už nuopelnus valstybei apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.

Kūrė pedagogiškai sąmoningą visuomenę

„Gal šiek tiek idealizuojame tą vargingą prieškario Lietuvą, tačiau tuomet buvo labai daug nuveikta: intensyviai sklido intelektinė, pedagoginė mintis, padėti valstybingumo, kultūriniai ir kiti svarbūs pagrindai“, – teigė Šiaulių J. Janonio gimnazijos, kurioje 1918–1921 metais dirbo J. Murka, direktorius Rimas Budraitis. Jo manymu, dabar Lietuva turtingesnė materialiai, bet ar ir dvasiškai – diskutuotinas klausimas. „Šiandien apie švietimą kalbama kaip apie prioritetą, bet ar iš tiesų taip yra?“ – retoriškai klausė R. Budraitis. Lietuvai ir pasauliui jis linkėjo daugiau tokių asmenybių kaip Jonas Murka, kuris visomis išgalėmis siekė pedagogiškai apšviestos, sąmoningos visuomenės. Pasak R. Budraičio, net prezidentas Antanas Smetona skatino kurti pedagogiškai sąmoningą, susipratusią visuomenę. „Tokie žmonės kaip J. Murka tai puikiai suprato ir darė“. Pranešėjo manymu, išauginti asmenybę, kurios reikia Lietuvos ateičiai, padėtų šie trys komponentai: tėvai, šeima ir mokykla. „To stinga, ypač dabar“, – pastebėjo R. Budraitis.

Ar prestižinė mokytojo profesija ?

Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė sakė, kad šis minėjimas padėjo susimąstyti, ką reiškia mokytojo prestižas, įvaizdis bei pati mokytojo profesija šiandien. „Ar mokytojo specialybė tokia, kad jeigu mokytojas praėjo, visiems lieka įpsūdis: „Štai, tamsta Mokytojas praėjo?“ Turbūt ne“, – teigė O. Leiputė. Ji svarstė, kad tokios popietės kaip ši – galimybė pagalvoti, padiskutuoti ir paieškoti receptų, kaip pakelti mokytojo profesijos prestižą.

J. Murkos 125-ųjų gimimo metinių minėjimo kulminacija – jo asmeninių daiktų dovanojimo muziejui ceremonija: restauruotą rašomąjį stalą, lagaminą ir barometrą Lietuvos visuomenės dėmesiui ir ateities kartoms paliko garbaus pedagogo anūkai.

© 2015 „XXI amžius“