|
Prisiminti laisvės gynėjai
Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, už juos buvo meldžiamasi ir dėkota Dievui už laisvės dovaną Lietuvai daugelyje bažnyčių. Šv. Mišios aukotos ir Šiluvos piligriminėje šventovėje. Lietuvos Seime sausio 13-ąją vyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas, kuriame buvo pasakytos kelios kalbos, su ištraukomis iš jų kviečiame susipažinti. Iš kalbų iškilmingame Seime sausio 13-ąją Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė: Nakties tamsa bejėgė prieš aušrą. 1991-ųjų sausio 13-osios naktis Lietuvos istorijos puslapiuose viena tamsiausių, tačiau ir viena didingiausių. Tą naktį mes visi ėjome dainuoti laisvę. Jeigu reikės net ir iki paskutinio atodūsio. Todėl net ir dabar, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, tebejaudina ir didžiausią pagarbą įkvepia tą naktį budėjusių Laisvės gynėjų ryžtas ir tikėjimas, kad jų vieta būtent čia, kad laisva Lietuva kiekviename iš mūsų.
|
|
Lietuva jau tik su euru. Ar tai mus džiugina?
Nuo šiandien, 2015 metų sausio 16 dienos, atsisveikiname su savo nacionaline valiuta litu. Parduotuvėse ir kitur litas jau nebepriimamas, jį išsikeisti į eurus bus galima kai kuriuose pašto skyriuose iki kovo 1 dienos, komerciniuose bankuose iki liepos 1 dienos, o Lietuvos banke (Vilniuje ir Kaune) visą laiką. Taigi, kartu su paskutiniais gruodžio 31-osios laikrodžio dūžiais Lietuvoje prasidėjo ne tik 2015-ieji, bet ir nacionalinės Lietuvos valiutos lito atsisakymo procesas. Įvedus Europos Sąjungoje beveik visuotinai priimtą valiutą (eurą), nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo 19-ąja euro zonos nare. Valdžios atstovai visokeriopai gyrė tokį žingsnį, sakydami, kad euras leis sparčiau plėtoti gyvybingą ekonomiką, kuriančią naujas darbo vietas, gausinančią žmonių pajamas (premjeras Algirdas Butkevičius), iš bankomato išsiėmę po 10 eurų džiūgavo finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
|
|
Premjeras padėkojo kryždirbiams už rūpestį išsaugant Sausio 13-osios aukų atminimą
Vyriausybės rūmuose ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė naujų kryžių ir koplytėlių kompozicijos prie Vilniaus televizijos bokšto autorius ir padėkojo jiems už nuoširdų rūpestį išsaugant Sausio 13-osios aukų atminimą. Nuo šiol Sausio 13-ąją primins ir Jūsų dovana Lietuvai. Tų didvyriškų dienų skausmą ir viltį įkūnys tradicinis dzūkiškas kryžius, Pieta žemaitiškoje koplytėlėje, Jėzus Nazarietis senoviniame aukštaitiškame koplytstulpyje, Rūpintojėlis stogastulpyje. O dvikryžmis šv. Benedikto kryžius simbolizuos ypatingą prašymą išsaugoti Tėvynės laisvę, sakė premjeras A. Butkevičius. Naujus Laisvės gynėjų kryžius ir koplytėles sukūrė žinomi skirtingų Lietuvos regionų kryždirbiai: Ričardas Grekavičius, Steponas Kaminas, Saulius Kronis, Saulius Lampickas, Klemensas Lovčikas, Virgilijus Mikuckis, Adolfas Teresius, Rimantas Zinkevičius. 1991-aisiais sausio 13-ąją beginkliai žmonės atrėmė Sovietų Sąjungos agresiją ir apgynė Lietuvos laisvę. Tą tragišką naktį prie Vilniaus televizijos bokšto žuvo 12 laisvės kovotojų. Nors TV bokšto prieigas iki 1991 m. rugpjūčio pabaigos kontroliavo sovietų kariškiai, Lietuvos žmonės savo iniciatyva drožė ir, nepaisydami pavojų, TV bokšto prieigose statė kryžius, Rūpintojėlius žuvusiems atminti. Iš viso buvo pastatyta per 10 medžio dirbinių, tačiau, bėgant metams, kai kurie kryžiai sutrūnijo ar kitaip sunyko, kai kurie jų nuvirto ir buvo saugomi TV bokšto sandėlyje, o 7 nors ir apgailėtinos būklės vis dar stovėjo iki 2014-ųjų vasaros.
|
|
Laisvės gynėjams atminti Trijų Kryžių paminklas apšviestas trispalvės spalvomis
Lietuvos laisvės gynėjų dienos išvakarėse pirmą kartą nuo 1991 metų, minint šią datą, Lietuvos vėliavos spalvomis apšviestas Trijų Kryžių paminklas sostinėje. Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyva nuo šiol svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių metu Sausio 13-ąją (Laisvės gynėjų dieną), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) ir Liepos 6-ąją (Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) Lietuvos trispalvės spalvomis bus apšviečiamas Trijų Kryžių paminklas Vilniuje. Taip pat prie Vilniaus TV bokšto buvo uždegtas atminimo laužas, buvo pašventinti atnaujinti paminkliniai kryžiai. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadas gen. Jonas Vytautas Žukas, Kultūros ministras Šarūnas Birutis, Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas, Sausio 13-osios aukų artimieji.
|
|
Panevėžys Kultūros sostinės vardą perdavė Žagarei
2014 metų Lietuvos kultūros sostinė Panevėžys garbingą titulą perdavė Žagarei. Taip baigėsi kelių šimtų renginių, per kuriuos panevėžiečiai ir miesto svečiai supažindinti su įvairių šalių kultūra, fiesta. Visus metus trukusio projekto pabaigos šventėje dalyvavęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius puikiai įvertino miesto kultūros renginius: Daugelis parodas, koncertus ir paskaitas atvežusių senojo žemyno kultūrininkų įsitikino, jog Panevėžys tai kuriantis, draugiškas, tolerantiškas bei europietiškas miestas. Net ir pasibaigus Lietuvos kultūros sostinės kadencijai, kultūra iš miesto, gyventojų širdžių nesitrauks. Dabar ši idėja tarsi estafetė perduodama į geras rankas Žagarei. Turėdama vyšnių sostinės vardą, Žagarė bus gera kultūros sostinė.
|
|
Ministras Dainius Pavalkis pasveikino 90-metį švenčiantį akademiką prof. Zigmą Zinkevičių
Lietuvos mokslų akademijoje vyko iškilmingas renginys, skirtas akad. prof. Zigmo Zinkevičiaus 90-mečio jubiliejui paminėti. Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, sveikindamas jubiliatą, pabrėžė jo mokslinės ir akademinės veiklos, išgarsinusios Lietuvą pasaulyje, svarbą. Labiausiai norėčiau Jums dėkoti už Jūsų indėlį į švietimo puoselėjimą Rytų Lietuvoje. 1996 1998 metai, kai Jūs vadovavote Švietimo ir mokslo ministerijai, išsiskyrė lietuviškų Rytų Lietuvos mokyklų stiprinimu ir puoselėjimu. Jus net ir vadino Pietryčių Lietuvos švietimo ministru, sakė D. Pavalkis. Jūs tvirtai pasisakėte už tautinės mokyklos idėjas, patriotinį auklėjimą, skatinote tautiškų mokinių organizacijų, tokių kaip maironiečiai, kudirkaičiai kūrimąsi, vertybinį ugdymą mokykloje. Pasak ministro, labai simboliška, kad būtent Z. Zinkevičius atidarė vieną didžiausių šiame krašte Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio mokyklą. Buvo pasiekta, kad Rytų Lietuvoje kiekvienas vaikas ir suaugęs, kuris nori mokytis lietuviškai, turėtų tokią galimybę.
|
|
|