|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gailestingumo metų piligrimystė Kun. Nerijus Pipiras, Kun. Robertas Urbonavičius
Spalio 1721 dienomis vykome į piligriminę kelionę, skirtą Šventiesiems Dievo Gailestingumo metams. Apsilankėme Šventajame mieste Romoje ir kitose žymiose šventovėse. Kelionę pradėjome šv. Mišiomis Vilniaus Aušros Vartų šventovėje. Kartu apmąstėme, kokia didinga yra dovana žmonijai Švenčiausioji Mergelė Marija, kuri sekdama Kristų, nuolat rodydama į Jį, yra kiekvieno žmogaus vilties ir džiaugsmo Motina. Šv. Mišių šventimui vadovavo Kauno Gerojo Ganytojo prapijos vikaras kun. Nerijus Pipiras. Pirmąją piligrimystės dieną Romoje irgi pradėjome šv. Mišiomis Villa Lithuania koplyčioje. Jų šventimui vadovavo Raseinių parapijos vikaras kun. Valdas Šidlauskas. Po šv. Mišių ir pusryčių leidomės į kelionę. Prie mūsų prisijungė Nemenčinės parapijos klebonas kun. Arūnas Kesilis, keli Romoje gyvenantys lietuviai. Pirmiausia aplankėme Genezano miestelį. Čia meldėmės prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, ikonos. Legenda pasakoja, kad ši ikona ilgus amžius buvo saugoma Albanijoje, Škodros mieste. 1467 metais turkams užpuolus Albaniją, angelai šį paveikslą nunešė Italijon, Genezano miestelio bažnyčion. Tai atsitiko 1467 m. balandžio 25 d. Ilgainiui šio paveikslo kultas ir jo kopijos pasklido po visą katalikišką pasaulį, neaplenkė ir Lietuvos. Popiežius Leonas XIII buvo didis Motinos, Gerosios Patarėjos, mylėtojas, leidęs švęsti Gerosios Patarėjos šventę ir 1903 metais įrašęs jos titulą į Marijos litaniją. Vėliau vykome į Monte Kasiną. Apsilankėme ir meldėmės šv. Benedikto įkurtame vienuolyne. Šv. Benediktas yra Vakarų vienuolijos patriarchas. Vėliau mūsų kelias driekėsi per Pompėją. Paprastai, kai kalbama apie ją, prisimenami antikos laikų miesto griuvėsiai. Po to, kai 79 metais miestą užliejo Vezuvijaus ugnikalnio lava, Pompėja tapo užmiršta ir tik Bartolo Longo dėka XIX amžiuje miestas atgijo tarsi feniksas iš pelenų. Bartolas Longo, degte degęs pamaldumu Marijai, atsidėjo Pompėjos slėnio gyventojų katekizavimui, kaip priemonę pasitelkdamas Rožinio maldą, vadovaudavo negausiam tikinčiųjų būriui priešais Marijos paveikslą, įsigytą Neapolyje. Paveikslas vaizduoja Jėzaus Motiną Mariją, įteikiančią Rožinį Bažnyčios mokytojai šv. Kotrynai Sienietei, ir Jėzų, įteikiantį Rožinį šv. Dominykui, dominikonų ordino steigėjui. Nuolankaus gyvenimo būdo B. Longo sumanė vietoje visai greta antikos miesto amfiteatro pastatyti Marijos garbei šventovę ir svečių namus vargdieniams kalinių vaikams, vieną vyrams, kitą moterims. Pastatyta šventovė ilgainiui tapo viena iš mėgstamiausių piligrimysčių vietų Italijoje. Marijos paveikslas įgijo šventumo garsą. Šventovė tapo bazilika. Drauge atgijo Pompėjos miestas, šiandien turintis per 25 000 gyventojų. B. Longo garsus okultistas rožinio maldų dėka tapo garsiausiu Marijos apaštalu. Stabtelėję Munjene ir pagarbinę šv. Filomeną, savo pirmąją piligrimystės dieną baigėme pagarbindami šv. Januarijaus relikvijas Neapolio katedroje. Jis kilęs iš Neapolio ar Benevento Italijoje. Tuo metu, kai kilo Dioklecijano persekiojimai, jis buvo Benevento vyskupu. Išgirdęs, kad jo draugas Misenos diakonas Zosius įmestas į kalėjimą drauge su kitu diakonu Prokulu ir dviem pasauliečiais, juos aplankė. Čia Januarijus buvo suimtas. Kartu buvo areštuotas jo diakonas Festas ir pamokslininkas Deziderijus. Visa ši grupė buvo įmesta pas laukinius žvėris, o vėliau nukirsdinta. Januarijaus vardas siejamas su garsiu kraujo stebuklu, kuris įvairiomis aplinkybėmis pasikartoja kas metai. Kraujas saugomas Neapolio katedroje dviejuose nevienodo dydžio hermetiškuose stikliniuose induose. Stebuklo esmė ta, kad sudžiūvęs kraujas staiga atgyja, tampa skystas, dažnai netgi kunkuliuoja ir verda, o jo kiekis induose padidėja. Tai įvyksta esant skirtingai aplinkos temperatūrai ir per skirtingą laiką. Paprastai stebuklą galima išvysti rugsėjo 19-ąją, gruodžio 16-ąją ir šeštadienį prieš pirmą gegužės sekmadienį Januarijaus kūno į katakombas perkėlimo metines. Įdomu tai, kad indai ir sudžiūvęs kraujas paprastai sveria 0,987 kg, o kraujui atgijus 1,015 kg. Spektroskopiniai bandymai parodė, kad tai tikrai yra žmogaus kraujas. Jokių kitų paaiškinimų šiandieninis mokslas neranda. Legendos apie šį stebuklą siekia IX amžių, kada Januarijaus relikvijos iš kankinystės vietos buvo perkeliamos į Neapolio katakombas. Kai iškilminga procesija ėjo Via Antinianos gatve, moteris vardu Euzebija įteikė vyskupui du indelius su krauju, kurį pati buvo surinkusi Januarijaus nukankinimo vietoje. Antrosios piligrimystės dienos, trečiadienio, ryte dalyvavome bendrojoje popiežiaus Pranciškaus audiencijoje. Jis katechezėje kalbėjo, kad svarbu neatstumti kenčiančio, vargstančio, nes jo akimis į mus žvelgia Kristus. Ar nebijome su vargšu pasikalbėti, išklausyti jį? retoriškai klausė popiežius Pranciškus. Vėliau aplankėme didžiąsias Romos bazilikas, melsdamiesi ėjome per gailestingumo duris. Šią dieną vainikavo šv. Mišios Romos Šv. Alfonso bažnyčioje, prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Nepaliaujamosios Pagalbos, ikonos. Šv. Mišioms vadovavo Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaras kun. Robertas Urbonavičius. Ketvirtadienį leidomės į Asyžių. Čia meldėmės, pagerbdami šv. Prančiškų ir šv. Klarą. Vėliau vykome į Loretą, čia meldėmės, pagerbdami Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Nuo XIII amžiaus Loretas garsi piligrimystės vieta. Šventovė buvo pastatyta, iš Nazareto atvežus sienas namo, kuriame, kaip tikime, gyveno Švč. Mergelė Marija angelo apsilankymo ir Dievo Žodžio įsikūnijimo metu. Šioje šventovėje šv. Mišių aukai vadovavo Nemenčinės klebonas kun. A. Kesilis. Mūsų piligrimystė baigėsi penktadienio rytą šv. Mišiomis Vatikano Šv. Petro bazilikos rūsyje esančioje Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motinos koplyčioje. Čia šv. Mišių aukai vadovavo kun. N. Pipiras. Buvimas prie apaštalų kojų, nors ir persmelktas rudens, įpareigoja visiškai panirti į Evangeliją ir būti Gerosios Naujienos veidu kitiems. Tai žinia, kuria norime pasidalinti su kiekvienu, ir įpareigojimas... Vytauto Barkausko nuotraukos
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |