Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2018 m. liepos 5 d., Nr. 13 (304)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Popiežius atvyksta mums priminti: reikia būti krikščionimis žodžiu, širdimi, darbais

Apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse
arkiv. Pedras Lopesas Kvintana (centre)
birželio 17-ąją Kaišiadorių Katedroje
vadovavo šv. Mišioms minint pirmąsias
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio
beatifikacijos metines

Apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas

Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana)

Brangūs broliai ir seserys,

dalinuosi su jumis asmeniniu ir nuoširdžiu džiaugsmu, kurį išgyvenu būdamas su jumis ir švęsdamas Šventąją Eucharistiją čia, Kaišiadorių Katedroje, šia gražia pirmųjų arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio beatifikacijos metinių proga. Dėkoju jūsų vyskupui Jonui Ivanauskui už brolišką kvietimą aukoti šv. Mišias palaimintojo Teofiliaus garbei.

Taip pat ir Šventasis Tėvas mano asmenyje, kuriam atstovauju jūsų šalyje, yra kartu su mumis šioje aukoje. Todėl prašykime Viešpatį Popiežiui pačių geriausių ir reikalingiausių malonių per Švenčiausios Mergelės Marijos ir palaimintojo Teofiliaus Matulionio užtarimą.


Paskirtas Kauno vyskupas augziliaras

Popiežius Pranciškus liepos 2 dieną Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru paskyrė mons. dr. Algirdą Jurevičių, Kaišiadorių vyskupijos generalinį vikarą. A. Jurevičius gimė Vievyje, Kaišiadorių vyskupijoje, 1972 m. kovo 24 d. 1987 m. baigęs Vievio vaikų muzikos mokyklą bei devynias klases Vievio vidurinėje mokykloje tęsė muzikos mokslus Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija). 1986–1991 m. vadovavo chorui bei dirbo vargonininku Vievio Šv. Onos bažnyčioje; 1990–1991 m. dirbo tikybos mokytoju Vilniaus 44-ojoje (dabar – „Senvagės“) vidurinėje mokykloje. 1991 metais įstojo į Tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją, 1996 m. gruodžio 26 d. Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis suteikė kunigystės šventimus ir paskyrė Kaišiadorių parapijos vikaru, jaunimo kapelionu. 1996–1997 m. dirbo Kauno kunigų seminarijoje Kaišiadorių vyskupijos seminaristų ugdytoju, 1996–1998 m. – dogmatinės teologijos dėstytoju. 1998 metais buvo paskirtas Kaišiadorių parapijos vikaru ir katalikiškų klasių kapelionu. Tais pačiais metais skiriamas Aukštadvario bei Vytautavos parapijų administratoriumi. 2000–2004 metais studijavo praktinę teologiją Frankfurte prie Maino (Vokietija) Sankt Georgen aukštojoje filosofijos-teologijos mokykloje, ją baigė įgydamas praktinės teologijos mokslų daktaro laipsnį. 2001–2004 m. talkino lenkų sielovadoje Fuldos vyskupijoje ir buvo atsakingas už lietuvių sielovadą Štutgarte. Nuo 2004 m. – Kaišiadorių vyskupo generalvikaras. 1998–2008 m. buvo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos notaru, 2017 metais paskirtas palaimintojo Teofiliaus Matulionio kanonizacijos bylos postulatoriumi. 2008 m. popiežius Benediktas XVI suteikė Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) titulą.


Tikroji žmogaus vertė paaiškėja ant kryžiaus

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras GRUŠAS

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

mama man pasakojo, kaip vieną ankstyvą rytą eidama į darbą – tada ji dirbo Alytuje – išgirdo keistą triukšmą. Eidama suprato, kad tie garsai sklinda iš traukinių stoties. Nors ėjo toli nuo stoties, girdėjo, kad tai – žmonių raudojimas ir liaudies dainos. Darbe senukas sargas jai pasakė: „Žmones veža“.

Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną, apie kurią man pasakojo mama, tikrai buvo Gedulo ir vilties diena. Nors žmonės raudojo, tuo pačiu metu buvo giedamos giesmės ir dainuojamos liaudies dainos. Tuo pačiu metu – ir gedulas, ir viltis.

Tūkstančiams ištremtų lietuvių šeimų išlikti padėjo tai, kad jos, dar gyvendamos nepriklausomoje Lietuvoje, buvo tapusios tikromis namų bažnyčiomis. Tremtyje tai buvo neįkainojamas lobis. Būdamos toli nuo Tėvynės, nuo katalikų bažnyčių ir kunigų, teikiančių sakramentus, šios šeimos pačios buvo bažnyčios ir išlaikė tikėjimą bei gyvą viltį, kad vieną dieną sugrįš į Tėvynę, kad vieną dieną regės Tėvynę Danguje.


Ugdyti žmonių sąžinę be Dievo yra utopija

Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas TAMKEVIČIUS

1917 metais po valdžios perversmo Rusijoje bolševikai pradėjo fiziškai naikinti žmones, kuriuos laikė liaudies priešais. Į šią mėsmalę pateko patys doriausi žmonės, tarp jų savo šalį mylėję, giliai tikintys bei dvasininkai. Stačiatikių vienuolyne Solovkose buvo įkurtas pirmasis griežto režimo lageris, kuris tapo etalonu kuriamam Gulagui visoje Rusijoje.

Tuo metu mes gyvenome Nepriklausomoje Lietuvoje ir kūrėme laisvo žmogaus vertą gyvenimą. Kūrėme Lietuvą ir net slogiame sapne nesusapnavome, kas ištiks mūsų Tėvynę, kai du XX amžiaus tironai pasidalys Europą. Nesitikėjome, kad geriausi Lietuvos sūnūs ir dukros bus sugrūsti į prekinius vagonus, tėvai atskirti nuo savo šeimų, ir tremtinių ešelonai pajudės į rytus, veždami žmones į katorgišką darbą arba tiesiog į mirtį. Po karo Stalino politika palikti Lietuvą be geriausių lietuvių buvo toliau tęsiama. O likusieji Tėvynėje buvo verčiami priimti sovietinę ideologiją arba net eiti kolaboravimo keliu. Todėl pagrįstai mes šias netektis pavadinome Gedulo diena.


Piligriminis žygis pėsčiomis iš Turgelių į Maišiagalą – kunigo pėdomis

Kelionė pėsčiomis iš Turgelių
į Maišiagalą prasideda
Viktoro Juselio nuotrauka

Birželio 8 dieną puikiai nusiteikę piligrimai iš Vilniaus rajono leidosi į trijų dienų kelionę pėsčiomis iš Turgelių į Maišiagalą. Tai – jau 6-ąjį kartą Vilniaus rajono savivaldybės organizuotas tikinčiųjų piligriminis žygis, skirtas pagerbti Vilniaus krašto patriarchą, ilgametį Maišiagalos kleboną, šviesaus atminimo mons. Juzefą Obrembskį (1906 03 19–1932 06 12–2011 06 07). Šiemet piligrimus lydėjo šūkis – „Jėzus Kristus – mūsų viltis“.

Piligrimų kelias tradiciškai prasidėjo nuo šv. Mišių Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Jų koncelebracijai vadovavo Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos vikaras kun. Viktoras Kudriašovas kartu su Vilniaus ir Šalčininkų rajonų parapijų dvasininkais. Visi atvykę piligrimai prašė Dievo malonės ir užtarimo, susikaupimo bei ištvermės trijų dienų kelionės metu. Šv. Mišiose dalyvavusi ir kartu su piligrimais startavusi Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst šv. Mišias aukojusiems dvasininkams, visiems maldingos eisenos dalyviams padėkojo už aktyvų bei nuoširdų dalyvavimą, palinkėjo sėkmės bei dvasinės stiprybės ilgoje kelionėje. Merė džiaugėsi, kad prieš devynerius metus Vilniaus rajono savivaldybė, prisimindama mūsų protėvių tikėjimo tiesas, krikščioniškąsias vertybes bei rajono tradicijas, paskelbė Kristaus Karaliaus intronizacijos aktą.


Pasišventusių našlių įžadų šventė

Vilkaviškio vyskupijos pasišventusių
našlių asociacijos narės, Vilkaviškio
vyskupas Rimantas Norvila ir asociacijos
kapelionas kun. dr. Žydrūnas Kulpys

Gegužės 30 dieną Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos bažnyčioje susirinko Vilkaviškio vyskupijos pasišventusių našlių asociacijos narės bei nemažas būrys parapijiečių. Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir asociacijos kapelionas kun. dr. Žydrūnas Kulpys. Kun. Valdemaras Smulskis tarnavo klausykloje. Pagiedojus Šventosios Dvasios himną, vyskupas visus pasveikino ir pasidžiaugė, kad asociacijos narės sėkmingai vykdo pasišventusių našlių įsipareigojimus, kad didėja duodančių įžadus našlių skaičius, atsiranda norinčių dalyvauti šioje asociacijoje. Ganytojas akcentavo, kad labai svarbu suprasti, kad našlių pasiryžimai yra atsiliepimas į Dievo meilę ir kvietimą savo likusį gyvenimą paaukoti Dievui. Tai apima dalyvavimą vietinės Bažnyčios gyvenime pagal našlės galimybes bei sugebėjimus, ištikimybę liturginei ir asmeninei maldai.


Budavonėje nukankintų kunigų minėjimas

1941 metų birželio 22-ąją Budavonės miške bolševikai nukankino tris Vilkaviškio vyskupijos kunigus – Vaclovą Balsį, Joną Petriką ir kunigų seminarijos profesorių Justiną Dabrilą. Dvasininkai buvo suimti Lankeliškių parapijos klebonijoje.

Vėliau mirčiai atvežti į vietą, kurioje, atgavus nepriklausomybę, nusistovėjo tradicija kasmet birželio mėnesį artimiausią šeštadienį prieš kunigų nukankinimo dieną aukoti šv. Mišias. Šiemet minėjimas sutapo su Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmių išvakarėmis. Kaip ir kasmet į atokią Vilkaviškio rajono vietą tylomis rinkosi kunigai, tikintieji... Budavonės miškas visus pasitiko svetingai: iš vakaro čia uoliai darbavosi aplinkinių kaimų bendruomenės žmonės, kiekvieną atvykstantįjį lyg svečią pasitiko Vilkaviškio dekanas prel. kan. Vytautas Gustaitis, Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Bartninkų parapijos klebonas kun. Alvydas Dvareckas. Gėlėmis papuoštas laikinas trijų kankinių kapas, uždegtos žvakelės prie trijų kryžių paminklo, kurio atstatymu 1989 metais pasirūpino Vilkaviškio Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, jaukus tarsi stiprios šeimynos tikinčiųjų susitikimas liudijo apie įkvepiančią drąsiems darbams vietą, iš kurios negali išvykti nesutvirtėjęs.


Paminėtos kunigo kankinio gimimo metinės

Varniuose, Žemaičių Vyskupystės muziejuje, iškilmingai minėtos kunigo kankinio Pauliaus Racevičiaus (1908 12 15–1933–1941 06 27) 110-osios gimimo metinės. Renginyje dalyvavo Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Varnių klebonas, Telšių vicedekanas kan. Domas Gatautas, Joniškio dekanas kun. Eduardas Semaška, Šiaulių vyskupijos kancleris kun. Evaldas Alūza ir Švč. Jėzaus Šurdies Tarnaičių kongregacijos sesuo Danutė Jonė Sakalauskaitė ACJ. Daug širdies ir meilės parodė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Elvyra Spudytė, parodos kuratorė Alma Būdvytienė, skyriaus vedėjas Antanas Ivinskis ir kiti. Buvo atidaryta paroda, o į renginį ypač gausiai susirinko kankinio kun. P. Racevičiaus giminės, svečiai iš Šilalės, Laukuvos ir iš kitų vietų.


Posėdžiavo vyskupai

Birželio 12 dieną Telšiuose vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Ivanauskas, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Darius Trijonis, Linas Vodopjanovas.

Posėdį pradėjo LVK pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas, pakvietęs dalyvaujančiuosius pasimelsti Lietuvos paaukojimo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, Nekaltajai širdžiai malda, ženklinančia šiuos jubiliejinius metus.

Ruošiantis rugsėjo 22-23 dienomis įvyksiančiai Popiežiaus apaštalinei kelionei į Lietuvą, Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komiteto generalinis sekretorius br. kun. Saulius Rumšas pristatė susirinkusiesiems įvairius praktinius-organizacinius pasiruošimo šiam vizitui aspektus. Pristatyta savanorių, talkinsiančių šio vizito renginių metu, registracijos eiga, aptartos informacijos apie Šv. Tėvo lankymąsi sklaidos galimybės, kiti vizito organizacijos klausimai.


Giedotojų grupės „De profundis“ tikslas –  gedulingų giesmių puoselėjimas

Šiais metais susibūrusi ir visuose šalies regionuose veiklą plėtojanti gedulingo giedojimo grupė „De profundis“, kurią sudaro išimtinai jaunosios kartos muzikai, – bene vienintelė tokia Lietuvoje. Giedojimas už mirusius turi turtingas, ilgus amžius puoselėjamas tradicijas, padeda geriau išreikšti ne tik liūdesį, bet ir jį pranokstančią viltį. Grupės giedotojas ir vargonininkas Rimantas KLEVEČKA atsako į keletą klausimų apie giedojimo prasmę ir svarbą.

Kiek narių šiuo metu yra jūsų grupėje?

Yra šeši giedotojai: trys Kaune, trys Vilniuje. Tai – jauni, muzikinį išsilavinimą turintys žmonės, kurių gyvenime ne mažiau negu muzika svarbus tikėjimas, krikščioniškų tradicijų puoselėjimas. Mano manymu, tokia muzika yra visa ko ašis, savo svarba nenusileidžianti muzikinių duomenų turėjimui. Be giedotojų, grupės veikloje dalyvauja keli instrumentalistai, akompanuojantys smuiku ir kitais instrumentais bei solo atliekantys instrumentines kompozicijas.


Vilniuje įsteigta Šv. Jono Pauliaus II parapija

Siekiant geriau užtikrinti Vilniaus miesto Pašilaičių seniūnijoje ir gretimose gyvenvietėse gyvenančių Kristaus tikinčiųjų sielovadą Vilniaus arkivyskupijoje 2018 m. birželio 13 d. įsteigta Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapija.

Naujosios parapijos klebonu skiriamas kun. Žydrius Kuzinas, iki šiol tarnavęs Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos tikintiesiems. Nors steigiamoji parapija dar neturi savo bažnyčios, pirmiausia bus statoma Gyvoji Bažnyčia, t. y. bendruomenė, kuri rūpinsis ir savo maldos namų statyba, pranešė Vilniaus arkivyskupija.

Naujos parapijos teritorija yra sudaryta iš vienos didžiausių visoje Lietuvoje Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos dalies, taip pat Vilniaus Šv. Juozapo ir Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijų teritorijų dalių. Įsteigtosios Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijos ribos yra: nuo Ukmergės gatvės į vakarus Pašilaičių ir Justiniškių seniūnijų riba iki šios ribos susikirtimo su Sudervės upeliu, toliau šiuo upeliu šiaurės kryptimi, kertant Buivydiškių VI tvenkinį, Gineitiškių ir Gilužio ežerus, iki upelio pabaigos ir pratęsiant menamą liniją iki Raisteniškių kaimo ribos, toliau statmena linija iki Ukmergės g., šia gatve į pietryčius iki Pašilaičių ir Justiniškių seniūnijų ribos.


Nuolatinių diakonų šventimai

Birželio 10 dieną Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje buvo švenčiama dviguba šventė. Minint Vilkaviškio vyskupijos dangiškojo globėjo Šv. Antano Paduviečio atlaidus, vyskupas Rimantas Norvila nuolatinių diakonų šventimus suteikė keturiems vyrams. Beveik ketverius metus trukusias studijas ir dvasinio ugdymo programą baigė nuolatinio diakono tarnystei pasiruošę kandidatai. Šie vyrai atsiliepė į Dievo kvietimą ypatingu būdu tarnauti žmonėms ir Bažnyčiai. „Sustiprinti sakramentinės malonės ir bendraudami su vyskupu bei jo kunigais, diakonai tarnauja Dievo tautai liturgijos, žodžio ir meilės tarnyba“ (plg. Lumen gentium, 29).

Iškilmingose šv. Mišiose gausiai dalyvavusios bendruomenės akivaizdoje šventimus priėmė Egidijus Cibauskas, Rolandas Judeikis, Saulius Andriuška ir Žilvinas Jankauskas. Po šv. Mišių visi pasveikino naujuosius vyskupijos diakonus, linkėdami Dievo palaimos naujos tarnystės kelyje. Šventė tęsėsi prie bendro stalo drauge su diakonų šeimų nariais ir atvykusiais svečiais.


Netektis

A†A kun. Chuanas Alechandras
(Juan Alejandro) Dielinikaitis

(1945 04 19–2003 05 18–2018 06 17)

Birželio 17 dieną Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose mirė Vilkaviškio vyskupijos kunigas Chuanas Alechandras (Juan Alejandro) Dielinikaitis. Jis gimė 1945 m. balandžio 19 d. lietuvių Josefos Gudmonas ir Jono Dielinikaičių išeivių šeimoje Buenos Airėse, Argentinoje. Chuanas Argentinos sostinėje baigė mokyklą, ten pat įgijo elektronikos inžinieriaus diplomą. Vėliau pagal specialybę dirbo Argentinoje ir Brazilijoje. Pašaukimą kunigystei jautė dar ankstyvoje jaunystėje. Tačiau šeimos aplinkybės neleido greitai šio troškimo įgyvendinti, nes anksti mirė mama, reikėjo rūpintis sergančiu tėvu. Po tėvo mirties, atsiliepdamas į Viešpaties kvietimą, įstojo į Šventųjų Apaštalų kolegiją ir seminariją Konektikuto valstijoje (JAV). Ją baigęs, 2003 m. gegužės 18 d., vyskupo Pauliaus A. Baltakio OFM įšventintas kunigu bei įkardinuotas į Vilkaviškio vyskupiją. Iš jos buvo kilę abu kunigo Chuano tėvai. Pašventintas kunigu, Ch. A. Dielinikaitis kelerius metus darbavosi lietuvių sielovadoje Brukline (Niujorkas) ir San Paule. 2010 metais kunigas Chuanas nusprendė persikelti gyventi į Lietuvą. Apie ją buvo sakęs: „Kažkaip Lietuvą aš myliu labiau negu kurį kitą kraštą. Mano gyslomis teka lietuviškas kraujas. Jeigu bus galimybė, norėčiau pasilaidoti ten, iš kur yra kilę mano tėvai“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija