XXI amžius

Pasitinkant 2003-iuosius

Štai ir vėl Naujieji, jau 2003-ieji, metai. Kaip greitai bėga tie, su žmogaus gyvenimu susikibę, susipynę, niekaip mus nepaliekantys metai – amžinasis laikas. Atrodo, dar taip neseniai sutikome pirmuosius XXI amžiaus metus, o štai atėjo jau ir tretieji.
2002-ieji metai Lietuvai buvo išties svarbūs. Sprendėsi klausimai, ar mes būsime pakviesti į svarbiausias eurointegracines struktūras, ar per savo vidinius prieštaravimus, nesutarimus ir vaidus neatsisakysime nepriklausomybės saugumo užtikrinimo kelio, ar teisingai ir atsakingai spręsime valstybės vidaus ir socialinius klausimus. Ir, visų džiaugsmui, lapkričio pabaiga ir gruodžio pirmoji pusė davė mums teigiamą atsakymą: Lietuva buvo pakviesta į svarbiausią transatlantinę saugumo instituciją - NATO bei didžiąją Europos tautų sandraugą – Europos Sąjungą. Tačiau kitą klausimą spręsti mums sekėsi sunkiau – vidiniai prieštaravimai, įtarinėjimai ir nepasitikėjimai šalyje tarp svarbiausių politinių grupuočių niekaip neišblėso, tik įgavo labiau paslėptas formas. Tas nepasitikėjimas dar labiau sustiprėdavo svarbių politinių įvykių fone. Vienu tų prieštaravimų ir nepasitikėjimų paaštrėjimu tapo savivaldybių ir Prezidento rinkimai, kai šios demokratinės institucijos priedangoje atsiskleidė įvairūs nesutarimų, neapykantos, aštrios, su nesąžiningumu besiribojančios kovos momentai. Savivaldybių tarybas išsirinkome, kai kuriais atvejais gal ir veiksmingesnes nei buvusios, o štai Prezidentui išrinkti pirmame rate pristigome jėgų. Teks jau 2003 m. sausio 5-ąją savo pasirinkimą, lemtingą pasirinkimą pakartoti ir patvirtinti.
Dėl kitų problemų akivaizdaus pagerėjimo nelabai įžvelgsime. Nors ir kalbama apie statistinį gyvenimo gerėjimą, eilinis Lietuvos pilietis skundžiasi tuo pačiu valdžios institucijų nedėmesingumu ir net nepakantumu, valdininkų luomo įsisiautėjimu (kartu ir su jo darbo užmokesčio netolygiu didėjimu, palyginti su paprastam žmogui valstybės skirtomis ar privačiai gautomis lėšomis), tolesniu didžiosios žmonių dalies nuskurdimu. Veltui oficialioji statistika tikina, jog gyvenimas gerėja. Toli gražu ne taip…
Ir mes, eiliniai Lietuvos piliečiai, visi tą jaučiame. Štai ir šiame, pirmajame 2003 metų „XXI amžiaus“ numeryje, pirmojo puslapio viršuje, skaitytojai pastebės pasikeitusią laikraščio kainą – 1,50 Lt. Tai ne koks nors naujametis siurprizas – laikraščio kaina pakilo, suveikus valstybės „prievartos“ mechanizmui. Ir įvyko tai labai paprastai. Užpernai, 2001-ųjų pabaigoje, kai kurie tautos išrinktieji Seimo nariai, besiskelbiantys didžiaisiais piliečių socialinių reikalų gynėjais, nusprendė, kad visi laikraščiai labai gerai gyvuoja (mat Seimo nariai daugiausia skaito „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“), ir todėl verta juos „prispausti“, įvedant vadinamąjį pridėtinės vertės mokestį laikraštiniam popieriui įsigyti, spausdinimo ir laikraščio pardavimo (bei prenumeratos) paslaugoms. Aišku, didiesiems dienraščiams, gaunantiems milijoninius pelnus, patirti nuostoliai dėl PVM šioms paslaugoms nepaveikia finansinės būklės. Tačiau kultūriniams, krikščioniškiems, regioniniams ir kitiems mažą tiražą turintiems laikraščiams tas valdžios „rūpestis“ užveržia dar vieną kilpą ant kaklo. Nenorėdami būti iškart sužlugdyti, esame priversti didinti laikraščio kainą bei prenumeratos mokestį (ir mažinti trečiadienio laidos numerio apimtį, kad neišaugtų jo kaina). Tiesa, norėdama išlaikyti krikščionišką laikraštį, kuriam valstybės paramos negauname, redakcija jau senokai jo kainą turėjo didinti iki beveik dviejų litų. Tačiau ir vėl, norėdami Lietuvos tikintiesiems ir visuomenei suteikti galimybę skaityti krikščioniškos minties laikraštį, neatstumti skaitytojų, kurių daugumą sudaro neturtingieji, nesiryžome kelti laikraščio kainos. Aišku, tą daryti mes galėjome kai kurių mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje, dosnumo dėka, už tai mes jiems esame labai dėkingi.
Tikėdami, kad gimęs ir tarp mūsų gyvenantis Jėzus Kristus pripildo mūsų visų gyvenimo esmę, siekdami geresnio vieni kitų supratimo ir sutarimo, sutinkame Naujuosius 2003-iuosius metus. Dievo palaimos, vilties, gėrio ir sveikatos linkime visiems „XXI amžiaus“ skaitytojams!